Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje veikusi monetų kalykla

Šiuo metu variniai šilingai yra dažniausiai randamos monetos archeologinių tyrimų metu.
Tai buvo paskutinė visoje LDK veikusi monetų kalykla - ją uždarius daugiau lietuviškų monetų nebekaldinta.
XVII amžiuje kalyklos variniams šilingams gaminti buvo įsteigtos ir Ujazdove (prie Varšuvos), Olyvoje (prie Gdansko), Kaune, Lietuvos Brastoje ir Marienburge.

17TH CENTURY MINT PLANT DISCOVERED IN LITHUANIA

The last mint that operated in the Grand Duchy of Lithuania has been discovered in the rebuilding site of the Palace of Kings in Vilnius.

Archeologists have unearthed a part of a building outside the northern block of the Kings palace and collected about 1,000 shillings and planchets.

“Almost all shillings of the Vilnius mint were coined in 1664-1666, the planchets and cutting indicates that the mint could have been located here. Furthermore, such amounts of coins have not been found in any other part of the territory,” historian and numismatist Eduardas Remecas said.

If Remecas’ opinion proves true, this will be one of the most valuable findings not only in Lithuania but also in Central and Eastern Europe. In his words, many mints operated in Poland but merely one building survived to these days. The Vilnius mint worked from June 1664 to December 1666, coining about 404,000 copper shillings. This was the last mint in the entire Grand Duchy of Lithuania. No Lithuanian coins were made after its closure.

BNS 2004 rugpjūčio 31, 21:59 Vilniuje, atkuriamų Valdovų rūmų teritorijoje, atrasta paskutinioji Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje (LDK) veikusi monetų kalykla, teigia numizmatas Eduardas Remecas. Valdovų rūmų šiaurinio korpuso išorėje archeologai atkasė dalį pastato mūrų, tarp kurių surinkta apie tūkstantis varinių šilingų, jų ruošinių bei atraižų bei vienas sidabrinis monetos ruošinys. II oficinos archeologinių tyrimų pradžia 2003 metais. "Beveik tik Vilniaus kalyklos šilingai, kaldinti 1664-1666 metais, ruošiniai bei atraižos rodo, kad čia galėjo būti kalykla. Be to, niekur kitur rūmų teritorijoje tokiais kiekiais monetų nerasta - per dieną surasdavome po šimtą varinių šilingų", - sakė E. Remecas. Šiuo metu atkasta tik dešimtoji dalis pastato, kuris, kaip spėjama, gali būti monetų kalykla. E. Remecas nuomone, atkastoji kampinė patalpa galėjo būti naudojama kaip monetų sandėlis.
Kasami žvalgomieji archeologiniai šurfai.

Aptikta II oficinos vakarinės sienos fragmentas, senieji grindiniai.
"Per vidurį paprastai būna vertingiausia pastato dalis. Galima manyti, kad toliau kasant pastatą bus surastas kambarys, kur galėtų būti sudėtas inventorius - spaudai, plaktukai, bei kiti su monetų kaldinimu susiję įrankiai", - teigia numizmatas. Nors Vilniaus kalyklos inventorinių aprašų nėra išlikę, remiantis vienos prie Varšuvos veikusios XVII amžiaus kalyklos aprašais manoma, kad monetos buvo viename kambaryje kaldintos, antrame skaičiuojamos, trečiame sandėliuojamos.

Surastas senovinės knygos viršelio kampo apkalas.
Kad monetų kalykla buvo įsikūrusi apytiksliai toje vietoje, kur šiemet atrastas pastatas, E. Remecas spėjo jau prieš metus. Netoli šios vietos ankščiau būdavo atrandama nemažai monetų ruošinių ir atraižų, o pernai atkasta apie 70 ruošinių, tarp jų - ne tik varinių, bet ir keletas sidabrinių. "Pasidarė aišku, kad kažkur netoli kalykla turi būti. Be to, paaiškėjo, kad joje kaldintos ir sidabrinės monetos", - pasakojo E. Remecas. Beje, numizmato nuomone, Vilniaus kalykloje, be varinių ir sidabrinių monetų, buvo kaldintos ir auksinės. E. Remecas pasakojo, kad iš rašytinių šaltinių jau ankščiau buvo žinoma, kad Jono Kazimiero laikais kalykla veikė Žemutinės pilies teritorijoje, bet tikslios vietos nežinota. Tačiau kai kuriems archeologams trūksta įrodymų, kad atkastas pastatas buvo kalykla. Abejonės išsisklaidytų, jei būtų surasti monetų kaldinimo spaudai. Vis dėlto E. Remecas neturi daug vilčių juos atkasti. "Mažai tikiu, kad rasime spaudų - jei viską tvarkingai kalyklos darbuotojai darė, būtų susidėję ir išsinešę spaudus. Varinius LDK šilingus 1660-1666 metais kaldino 6-ios kalyklos ir spaudų turėjo būti labai daug. Tačiau šiandien beveik 1 milijardo tiražu nukaldintų monetų randama masiškai, o spaudai kažkur dingę", - aiškino numizmatas. Atkastos monetų kalyklos pietinė dalis (II-oji oficina) Jei E. Remeco nuomonė pasitvirtins, tai bus vienas vertingiausių radinių ne tik Lietuvoje, bet ir Vidurio bei Rytų Europoje. Pasak jo, Lenkijoje veikė daugybė kalyklų, tačiau iki šių laikų išlikęs tik vienas pastatas, o iš daugiau nei dešimties įvairiais laikotarpiais LDK monetas kaldinusių kalyklų surasta tik ši vienintelė. Dabartinės Čekija ir Slovakija nuo seno garsėjo savo sidabro ir aukso rūdynais bei monetų kaldinimo tradicijomis, tačiau taip pat turi vos du išlikusius pastatus. Tačiau nei viename jų nebuvo rasta su monetų kaldinimu susijusių daiktų. Tačiau E. Remecas apgailestauja, kad kol kas tolimesni archeologiniai tyrimai kalyklos teritorijoje nenumatyti, o dalyje atkasto pastato ketinama pastatyti transformatorinę. "Turint tokią kalyklą, reikėtų pritraukti turistus. Tai rimtas objektas ir jį reikia išsaugoti. Jei bus pastatyta transformatorinė, o ateityje norėsime kažką eksponuoti ar atstatyti, tai ji aiškiai trukdys", - įsitikinęs E. Remecas. Vilniaus monetų kalykla veikė nuo 1664 m. birželio iki 1666 m. gruodžio. Joje nukaldinta apie 404 tūkst. varinių šilingų. "Kalykla buvo uždaryta, nes monetų kaldinimas nepasiteisino. Iš pradžių planuota kaldinti varinius šilingus kariuomenės išlaidoms apmokėti. Tačiau jų buvo tiek daug prigaminta, kad monetos tapo bevertės. Be to, jas pradėjo falsifikuoti visi, kas tik norėjo", - pasakojo E. Remecas.
Monetų kalykloje surastos monetos ir ruošiniai bei monetų atraižos
Šiuo metu variniai šilingai yra dažniausiai randamos monetos archeologinių tyrimų metu. Tai buvo paskutinė visoje LDK veikusi monetų kalykla - ją uždarius daugiau lietuviškų monetų nebekaldinta. XVII amžiuje kalyklos variniams šilingams gaminti buvo įsteigtos ir Ujazdove (prie Varšuvos), Olyvoje (prie Gdansko), Kaune, Lietuvos Brastoje ir Marienburge. 17TH CENTURY MINT PLANT DISCOVERED IN LITHUANIA The last mint that operated in the Grand Duchy of Lithuania has been discovered in the rebuilding site of the Palace of Kings in Vilnius. Archeologists have unearthed a part of a building outside the northern block of the Kings palace and collected about 1,000 shillings and planchets. “Almost all shillings of the Vilnius mint were coined in 1664-1666, the planchets and cutting indicates that the mint could have been located here. Furthermore, such amounts of coins have not been found in any other part of the territory,” historian and numismatist Eduardas Remecas said. If Remecas’ opinion proves true, this will be one of the most valuable findings not only in Lithuania but also in Central and Eastern Europe. In his words, many mints operated in Poland but merely one building survived to these days. The Vilnius mint worked from June 1664 to December 1666, coining about 404,000 copper shillings. This was the last mint in the entire Grand Duchy of Lithuania. No Lithuanian coins were made after its closure.