PILIŲ TYRIMO CENTRO „LIETUVOS PILYS“
RESTAURATORIŲ DARBAI


Jurgita Kalėjienė

2008 m. Pilių tyrimo centro restauratoriams suteiktos aukštesnės kvalifikacinės kategorijos.

Jurgitos Kalėjienės darbai, pateikti aukštesnei kvalifikacinei kategorijai:

Piniginė ir joje buvę dirbiniai (XIV a. pab.). Vilniaus žemutinė pilis (toliau VŽP), 2006m., Trasa 3 (tyrimų vadovas E. Ožolas). Rest. prot. Nr. 1/564. Dydis: piniginės aukštis – 20cm, plotis – 25cm; vinių, cilindro formos galvutėmis, ilgis – 4cm, 3,7cm ir 3,2cm, galvučių Ø – 0,8cm; vinių, apskritomis dekoruotomis galvutėmis, išlikęs ilgis – 1,9cm, 1cm ir 0,7cm, galvučių Ø – 0,8cm; sagtelė – 2,5x1,7x0,2cm; sagties liežuvėlis – 2,7x1x0,3cm; diržo galo apkalas – 4,4x2,1x0,2cm; kriauninio peilio metalinė dalis – 17x2,3x0,3cm; antgalis ? – 2,7x0,4x0,4cm; neaiškios paskirties geležinių dirbinių fragmentai – 3,3x0,4x0,3cm ir 7x0,7x0,3cm; neaiškios paskirties įrankio išlikęs ilgis – 16,8cm, Ø – 0,4cm; neaiškios paskirties, medinių, vario lydinio vielute apjuostų, dirbinėlių ilgis – 1,9cm, 1,3cm ir 1cm, Ø – 0,4cm, 0,3cm ir 0,5cm; smiltainio galąstuvas – 9,6x1,8x1cm; sardoliko karolio Ø – 0,4cm, storis – 0,2cm. Oda - ožkos (tyrė autorė), metalas - geležis, vario lydinys (tyrė A. Skučienė), mediena – beržo (tyrė dr. R. Pukienė), smiltainis, pusbrangis akmuo – sardolikas (tyrė A. Kleišmantas).

Radinys prieš konservavimą
Radinys po konservavimo

Radiniai į restauravimo dirbtuvę pristatyti kartu su žemėmis. Čia atlikti piniginės preparavimo darbai, išimti viduje buvę daiktai, išanalizuota jos konstrukcija.

Piniginės odinės detalės buvo gana prastos būklės. Oda šlapia, lanksti, tačiau praradusi tvirtumą ir tamprumą, išsisluoksniavusi, deformuota. Joje daug skylių ir įplyšimų, paviršius gausiai užterštas žemėmis, metalo korozijos produktais ir kitais nešvarumais. Aplink apkalus oda mineralizuota ir ištrupėjusi. Piniginės apačia išplyšusi. Apkalai padengti žemių ir korozijos produktų sluoksniu, slėpusiu jų formą ir dekorą. Vienas kilpinis apkalas rastas atskirai, nukritęs nuo piniginės. Kiti metaliniai radiniai buvę piniginėje taip pat padengti korozijos produktų ir įvairių nešvarumų sluoksniu. Įrankio mediniu koteliu galas nulūžęs. Kotelio ir cilindro formos dirbinėlių mediena šlapia, minkšta, paviršius užterštas žemėmis ir metalo korozijos produktais. Vario lydinio vielutė išlikusi tik fragmentiškai. Galąstuvas stipriai nudilęs funkcionavimo metu, paviršius subraižytas, vietomis užterštas metalo korozijos produktais ir kitais nešvarumais. Karolio paviršius subraižytas, briaunelės aptrupėjusios.

Piniginės ir joje buvusių dirbinių konservavimas ir restauravimas.

Po preparavimo piniginės detalės ir kiti radiniai atsargiai nuplauti po tekančiu vandeniu. Prieš pradedant konservavimo darbus visi radiniai nufotografuoti, atlikti konstrukciniai odinių piniginės detalių piešiniai.

Oda buvo vilgoma vandens, izopropanolio ir glicerolio (1:1:1) mišiniu su 2% antiseptiko P3 – triquart. Ant odos paviršiaus likę nešvarumai valyti mechaniškai. Toliau sekė riebinimo procesas. Naudota tokios sudėties emulsija:
10g lanolino,
30ml vazelino aliejaus,
10 ml glicerolio,
40 ml vaitspirito,
10 ml vandens.

Radinys prieš konservavimą
Radinys po konservavimo

Metalinės piniginės detalės džiovintos etanoliu ir acetonu suvilgytais tamponėliais, valytos mechaniškai. Atskirai rastas pakabinimo apkalas po pirminio valymo įdėtas į drėgmės kamerą chloridų tikrinimui. Paaiškėjus, kad apkalas užterštas šiomis druskomis, jis virintas dejonizuotame vandenyje, kol chloridai išmigravo. Apkalas išdžiovintas džiovinimo spintoje. Visos metalinės piniginės detalės nuriebintos acetono – izopropanolio mišiniu (1:1) ir apdorotos 5% etanoliniu tanino tirpalu. Apkalai tvirtinti polimero Paraloid B72 2% tirpalu etanolyje. Galiausiai jų paviršius padengtas apsaugine vaško danga. Naudotas mikrokristalinio vaško Kosmoloid 80H 3% tirpalas vaitspirite.

Radinys prieš konservavimą
Radinys po konservavimo

Baigus konservavimą pereita prie dirbinio rekonstrukcijos. Klijavimui pasirinkti 30% acetoniniai Lascaux 498HV. Silpniau besilaikančios klijavimo vietos ir skylės dubliuotos plona oda. Plonos odos viršutinio atvarto pamušalas dubliuotas dažytu tinkliniu audiniu.

Piniginės detalės susiūtos per išlikusias siuvimo skylutes. Siuvimui naudoti poliesterio siūlai. Ažūrinio atvarto apatinė detalė, kurios tvirtinimas liko neaiškus, keliose vietose lengvai priklijuota prie ažūrinės detalės, tais pačiais acetoniniais Lascaux 498HV klijais. Atskirai rastas kilpinis pakabinimo apkalas priklijuotas ciakrino klijais.

Konservuojant ir restauruojant piniginę kartu tvarkyti ir joje buvę dirbiniai. Visi geležiniai radiniai konservuoti taip pat, kaip ir atskirai rastas piniginės pakabinimo apkalas. Tik prieš padengiant apsaugine mikrokristalinio vaško danga, kriauninio peilio metalinės dalies skylės buvo užpildytos 20% BMK – 5 acetoniniais klijais su pigmentu.

Mediena dezinfekuoti vandeniniu „Asepas – 3“ tirpalu (3:1). Mediena paeiliui apdorota: 5% PEG – 1500 vandeniniu tirpalu, 10% PEG – 1500 vandeniniu tirpalu, 15% PEG – 1500 tirpalu vandenyje – izopropanolyje (2:1) ir 20% PEG – 4000 tirpalu vandenyje – izopropanolyje (1:1). Medienos paviršius valytas etanoliu suvilgytais tamponėliais, metalo korozijos produktai pašalinti mechaniškai. Cilindro formos dirbinėlių vario lydinio vielutė džiovinta etanoliu ir acetonu, valyta mechaniškai. Nuriebinus ji tvirtinta 2% Paraloid B72 tirpalu etanolyje. Geležinė įrankio su koteliu dalis taip pat džiovinta etanoliu ir acetonu, valyta mechaniškai, tik prieš tvirtinant polimeru, dar apdorota 5% etanoliniu tanino tirpalu. Visų dirbinių paviršius padengtas Kosmoloid 80H 3% tirpalu vaitspirite.

Smiltainio galąstuvas valytas mechaniškai. Išdžiovinus ir nuriebinus acetono ir izopropanolio mišiniu (1:1), sotintas Paraloid B72 3% tirpalu etanolyje ir acetone (5:1). Taip pat konservuotas ir sardoliko karolis.

Radinys prieš konservavimą
Radinys po konservavimo

Piniginė (XIV a. pab. – XV a. pr.). VŽP 2004m., plotas Nr.11 (tyrimų vadovas E. Ožolas). Inv. Nr. 16. Rest. prot. Nr. 71/321. Dydis: piniginės aukštis – 18cm, plotis – 24cm. Oda – galvijų (tyrė autorė), metalas - bronza su alavo danga (tyrė A. Skučienė).

Radinys į restauravimo dirbtuvę pristatytas kartu su žemėmis. Čia atlikti piniginės preparavimo darbai, išanalizuota jos konstrukcija. Piniginės odinės detalės buvo labai prastos būklės. Oda šlapia, lanksti, tačiau praradusi tvirtumą ir tamprumą, deformuota, išsisluoksniavusi, išlikęs beveik tik valkties sluoksnis. Odinėse detalėse daug skylių ir įplyšimų, jų paviršius gausiai užterštas žemėmis, metalo korozijos produktais ir kitais nešvarumais. Beveik pilnai išlikęs apkalų komplektas, trūksta tik vieno pakabinimo apkalo. Apkalai padengti žemių ir korozijos produktų sluoksniu. Alavo danga išlikusi tik fragmentiškai. Pakabinimo apkalas rastas atskirai, nukritęs nuo piniginės.

Radinys prieš konservavimą
Radinys po konservavimo

Piniginės konservavimas ir restauravimas.

Piniginės detalės nuplautos po tekančiu vandeniu. Prieš pradedant konservavimo darbus piniginės dalys nufotografuotos (fotografuota pašalinus iš odos drėgmės perteklių), atlikti konstrukciniai piešiniai.

Odos konservavimui naudotas 10% PEG – 400 tirpalas vandenyje – izopropanolyje (1:1) su 2% antiseptiko P3 – triquart. Odos paviršiuje ir siūvimo skylutėse likę nešvarumai valyti mechaniškai. Metalinės piniginės detalės džiovintos etanoliu ir acetonu suvilgytais tamponėliais, valytos mechaniškai po mikroskopu. Atskirai rastas pakabinimo apkalas po pirminio valymo įdėtas į drėgmės kamerą chloridų tikrinimui. Paaiškėjus, kad apkalas neužterštas šiomis druskomis, jis išdžiovintas džiovinimo spintoje. Visos metalinės detalės nuriebintos acetono – izopropanolio mišiniu (1:1) ir apdorotos korozijos inhibitoriumi. Naudotas 3% etanolinis benzotriazolo (toliau BTA) tirpalas. Tuomet visi apkalai tvirtinti polimero Paraloid B72 2% etanoliniu tirpalu,. Baigus konservavimą metalo paviršius padengtas apsaugine vaško danga. Naudotas mikrokristalinio vaško Kosmoloid 80H 3% tirpalas vaitspirite.

Toliau sekė dirbinio rekonstrukcija. Suplyšusios ir skylėtos odinės pinginės detalės suklijuotos 30% acetoniniais Lascaux 498HV klijais. Silpniau besilaikančios klijavimo vietos papildomai sutvirtintos vidinėje pusėje tais pačiais klijais priklijuojant plonos odos lopinėlius.

Baigus klijavimą piniginės detalės susiūtos per senąsias siuvimo skylutes. Siuvimui naudoti poliesterio siūlai.

Piniginės odinių detalių paviršius padengtas apsaugine vaško tepalo danga. Naudotas tokios sudėties vaško tepalas:
- 100ml vazelino aliejaus,
- 30g bičių vaško,
- 3 – 5g katamino AB (aminų klasės antiseptikas).

Pagal pilniau išlikusią, dešiniąją, piniginės pusę, remiantis simetrijos principu, buvo rekonstruota ir kita jos dalis. Piniginės rekonstrukcijai panaudota keliais tonais šviesesnė, chrominio išdirbimo galvijų oda. Detalės susiūtos poliesterio siūlais. Ant šio naujo karkaso uždėtos originalios piniginės detalės ir keliose vietose priklijuotos tais pačiais, 30% acetoniniais Lascaux 498HV, klijais.

Nukritęs kilpinis pakabinimo apkalas priklijuotas ciakrino klijais.

Auliukinis praplatinta noselės dalimi (XVI a. I p.). VŽP 1996m., P vartų bokštas (tyrimų vadovė dr. D. Steponavičienė). Inv Nr. 827, 829, 1072, 1081, 1126. Rest. prot. Nr. 49/299. Dydis: ilgis – 19,8cm, plotis – 9,7cm, aukštis – 11,5cm. Batviršio detalės – iš ožkos odos, vidpadis – iš galvijų odos. Pado valkties sluoksnis neišlikęs, todėl odos identifikuoti nepavyko (tyrė autorė), odos rauginimas – augalinis (tyrė J. Bagdzevičienė). Sandarinimo liežuvėlyje aptiktas šilkinio audinio fragmentas, pluoštas iš vidpadžio siūlės – augalinės kilmės (tyrė dr. A. Puškorius).

Tvarkant ir analizuojant 1996m. VŽP Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų pietinio korpuso vakarinio priestato odinius radinius buvo surinkta beveik pilna avalynės pusporė – auliukinis praplatinta noselės dalimi. Oda buvusi konservuota glicerolio, izopropanolio ir vandens mišiniu (1:1:1) su su 2% NaF. Batviršio detalių komplektui trūko jungties – šonelio įduro ir užsegimo dirželių su sagtelėmis ?, o apačios detalių komplektui – platformos ir apačios aptraukos ar ranto, priklausomai nuo apačios detalių tvirtinimo būdo. Galima spėti, platformą buvus iš kamščiamedžio, kadangi tame pačiame komplekse rasta daugiau tokių platformų. Auliukinio detalių oda buvo sausoka, dalinai praradusi elastingumą, deformuota, jos paviršius užterštas dulkėmis ir kitais nešvarumais. Noselė ir jungtis – šoneliai vietomis užteršti itin kietomis, šviesios spalvos apnašomis.

Auliukinio konservavimas ir restauravimas.

Prieš pradedant konservavimo darbus visos auliukinio detalės nufotografuotos, atlikti jų konstrukciniai piešiniai.

Odos paviršiuje ir siūvimo skylutėse likę nešvarumai valyti mechaniškai. Konservavimui naudotas 10% PEG – 400 tirpalas vandenyje – izopropanolyje (1:1) su 2% antiseptiko P3 – triquart.

Toliau sekė dirbinio restauravimas. Suplyšusios detalės suklijuotos 30% acetoniniais Lascaux 498HV klijais. Silpniau besilaikančios klijavimo vietos papildomai sutvirtintos vidinėje pusėje tais pačiais klijais priklijuojant plonos odos (naudotos archeologinės odos atraižos) lopinėlius. Baigus klijavimą auliukinio detalės susiūtos per senąsias siuvimo skylutes poliesterio siūlais. Odos paviršius padengtas apsaugine vaško tepalo danga. Naudotas tokios sudėties vaško tepalas:
- 100ml vazelino aliejaus,
- 30g bičių vaško,
- 3 – 5g katamino AB.

Prieš konservavimą
Po konservavimo

Vyriškas aulinis (XV a.). VŽP 2007m., ŠR korpuso išorė (tyrimų vadovas P. Blaževičius). Inv. Nr. 385. Rest. prot. Nr. 201/526. Dydis: ilgis – 26cm, plotis – 9cm, aukštis – 48cm. Aulas išpjautas iš ožkos odos, o visos kitos aulinio detalės – iš galvijų odos (tyrė autorė).

Radinys į restauravimo dirbtuvę pristatytas tiesiai iš archeologinių kasinėjimų. Oda buvo šlapia, elastinga, pakankamai tvirta, tačiau deformuota, jos paviršius užterštas žemėmis ir kitais nešvarumais. Kiek stipriau nukentėjęs tik padas, kuriame buvo skylių ir įplyšimų. Keletas įplyšimų buvo ir aule. Kai kurių detalių oda vietomis išsisluoksniavusi.

Vyriško aulinio konservavimas ir restauravimas.

Oda nuplauta po tekančiu vandeniu, Prieš pradedant konservavimo darbus visos aulinio detalės nufotografuotos, atlikti jų konstrukciniai piešiniai. Oda konservuota 10% PEG – 400 tirpalu vandenyje – izopropanolyje (1:1) su 2% antiseptiko P3 – triquart. Likę nešvarumai valyti mechaniškai. Įplyšimai ir išsisluoksniavimai klijuoti 30% acetoniniais Lascaux 498HV klijais. Silpniau besilaikančios klijavimo vietos papildomai sutvirtintos, vidinėje pusėje tais pačiais klijais priklijuojant plonos odos lopinėlius. Baigus klijavimą aulinio detalės buvo susiūtos per senąsias siuvimo skylutes poliesterio siūlais.

Odos paviršius padengtas apsaugine vaško tepalo danga. Naudotas tokios sudėties vaško tepalas:
- 100ml vazelino aliejaus,
- 30g bičių vaško,
- 3 – 5g katamino AB (aminų klasės antiseptikas).

Prieš konservavimą
Po konservavimo

Vyro kapo radiniai (XVII a. vidurys). VŽP 2005m., Trasa 3, kapas Nr.6 (tyrimų vadovas E. Ožolas); Inv. Nr. 1057 – 1070. Rest. prot. Nr. 289/4722. Dydis: sagtelės (3 vnt.) – 4x2,7x0,5cm; sagtelė su kilpele – 4x3,2x0,5cm; apkalai su kilpelėmis (2vnt.): vieno išlikęs dydis – 3,3x2,1x1cm, kito išlikusi tik kilpelė, kurios Ø – 1cm;apskrito apkalo Ø – 1,7cm, storis – 0,2cm; liūto pavidalo apkalai (2vnt.) – 2x2x0,4cm; kriauninis peilis – 21x1,8x0,5cm; smeigtuko ilgis – 2,3cm, galvutės Ø – 0,1cm; kulkos Ø – 0,6cm; vinies ilgis – 2,2cm, galvutės Ø – 0,7cm. Dirželio dalys – iš galvijų odos, kitų odos fragmentų valkties sluoksnis nusitrynęs, todėl odos identifikuoti nepavyko (tyrė autorė). Metalas – vario lydinys (tyrė A. Skučienė), geležis, švinas; mediena.

Vyro kapo radinių konservavimas ir restauravimas.

Radiniai į restauravimo dirbtuvę pristatyti tiesiai iš kasinėjimų vietos. Prieš pradedant konservavimo darbus radiniai nuplauti po tekančiu vandeniu ir nufotografuoti.

Odinės detalės dezinfekuotos 2% P3 – triquart vandeniniu tirpalu. Medinės peilio kriaunos dezinfekuotos vandeniniu „Asepas – 3“ tirpalu (3:1). Oda buvo vilgoma vandens, izopropanolio ir glicerolio (1:1:1) mišiniu. Likę nešvarumai valyti mechaniškai. Toliau sekė riebinimo procesas. Naudota tokios sudėties emulsija:
10g lanolino,
30ml vazelino aliejaus,
10 ml glicerolio,
40 ml vaitspirito,
10 ml vandens.

Vario lydinio sagtelės ir apkalai džiovinti etanoliu ir acetonu suvilgytais tamponėliais, valyti mechaniškai po mikroskopu. Apkalas su kilpele buvo atskirtas nuo odos, kadangi jį laikė tik korozijos produktai. Jis ir kito apkalo kilpelė, po pirminio valymo įdėti į drėgmės kamerą chloridų tikrinimui. Paaiškėjus, kad šiomis druskomis dirbiniai neužteršti, jie išdžiovinti džiovinimo spintoje. Visi vario lydinio radiniai, sagtelės ir apkalai, nuriebinti acetono – izopropanolio mišiniu (1:1) ir apdoroti korozijos inhibitoriumi. Naudotas 3% etanolinis benzotriazolo tirpalas. Toliau radiniai tvirtinti polimero Paraloid B72 2% tirpalu etanolyje, užtepant jį teptuku. Galiausiai dirbinių paviršius padengtas apsaugine vaško danga. Naudotas mikrokristalinio vaško Kosmoloid 80H 3% tirpalas vaitspirite. Baigus konservavimą apkalas su kilpele poliesterio siūlais vėl pritvirtintas prie odos fragmento, nuo kurio buvo atskirtas konservavimo metu.

Medinės peilio kriaunos konservuotos 5% PEG – 1500 vandeniniu tirpalu, 10% PEG – 1500 vandeniniu tirpalu, 15% PEG – 1500 tirpalu vandenyje – izopropanolyje (2:1) ir 20% PEG – 4000 tirpalu vandenyje – izopropanolyje (1:1). Kriaunų paviršius valytas etanoliu suvilgytais tamponėliais, metalo korozijos produktai pašalinti mechaniškai. Peilio geležtė džiovinta etanoliu ir acetonu, valyta mechaniškai. Nuriebinus acetono ir izopropanolio mišiniu, ji apdorota 5% etanoliniu tanino tirpalu, tvirtinta polimero Paraloid B72 2% etanoliniu tirpalu. Baigus konservavimą sulūžusios peilio dalys suklijuotos 20% BMK–5 acetoniniais klijais. Ištrupėjusios geležtės vietos užpildytos tais pačiais klijais, sumaišytais su pigmentu. Kriaunų ištrupėjimai taip pat vietomis užpildyti 20% BMK–5 acetoniniais klijais su medžio miltais. Dirbinio paviršius padengtas mikrokristalinio vaško Kosmoloid 80H apsaugine danga.

Geležinis smeigtukas, vinis ir kulka valyti mechaniškai. Smeigtukas ir vinis po pirminio valymo įdėti į drėgmės kamerą chloridų tikrinimui. Paaiškėjus, kad vinis užteršta šiomis druskomis, ji virinta distiliuotame vandenyje, kol chloridai išmigravo. Visi dirbiniai nuriebinti, išdžiovinti džiovinimo spintoje ir sotinti polimero Paraloid B72 2% etanoliniu tirpalu. Prieš sotinant polimeru geležinis smeigtukas ir vinis apdoroti 5% etanoliniu tanino tirpalu. Galiausiai dirbinių paviršius padengtas mikrokristalinio vaško Kosmoloid 80H apsaugine danga.

Prieš konservavimą
Po konservavimo