2008 m. Pilių tyrimo centro restauratoriams suteiktos
aukštesnės kvalifikacinės kategorijos.
Jurgitos Kalėjienės darbai, pateikti aukštesnei kvalifikacinei
kategorijai:
Piniginė ir joje buvę dirbiniai (XIV a. pab.).
Vilniaus žemutinė pilis (toliau VŽP), 2006m., Trasa 3 (tyrimų vadovas
E. Ožolas). Rest. prot. Nr. 1/564. Dydis: piniginės aukštis 20cm, plotis
25cm; vinių, cilindro formos galvutėmis, ilgis 4cm, 3,7cm ir 3,2cm,
galvučių Ø 0,8cm; vinių, apskritomis dekoruotomis galvutėmis, išlikęs
ilgis 1,9cm, 1cm ir 0,7cm, galvučių Ø 0,8cm; sagtelė 2,5x1,7x0,2cm;
sagties liežuvėlis 2,7x1x0,3cm; diržo galo apkalas 4,4x2,1x0,2cm;
kriauninio peilio metalinė dalis 17x2,3x0,3cm; antgalis ? 2,7x0,4x0,4cm;
neaiškios paskirties geležinių dirbinių fragmentai 3,3x0,4x0,3cm ir
7x0,7x0,3cm; neaiškios paskirties įrankio išlikęs ilgis 16,8cm, Ø
0,4cm; neaiškios paskirties, medinių, vario lydinio vielute apjuostų,
dirbinėlių ilgis 1,9cm, 1,3cm ir 1cm, Ø 0,4cm, 0,3cm ir 0,5cm; smiltainio
galąstuvas 9,6x1,8x1cm; sardoliko karolio Ø 0,4cm, storis 0,2cm.
Oda - ožkos (tyrė autorė), metalas - geležis, vario lydinys (tyrė A. Skučienė),
mediena beržo (tyrė dr. R. Pukienė), smiltainis, pusbrangis akmuo
sardolikas (tyrė A. Kleišmantas).
|
Radinys prieš konservavimą |
|
Radinys po konservavimo |
Radiniai į restauravimo dirbtuvę pristatyti kartu su
žemėmis. Čia atlikti piniginės preparavimo darbai, išimti viduje buvę
daiktai, išanalizuota jos konstrukcija.
Piniginės odinės detalės buvo gana prastos būklės. Oda šlapia, lanksti,
tačiau praradusi tvirtumą ir tamprumą, išsisluoksniavusi, deformuota.
Joje daug skylių ir įplyšimų, paviršius gausiai užterštas žemėmis, metalo
korozijos produktais ir kitais nešvarumais. Aplink apkalus oda mineralizuota
ir ištrupėjusi. Piniginės apačia išplyšusi. Apkalai padengti žemių ir
korozijos produktų sluoksniu, slėpusiu jų formą ir dekorą. Vienas kilpinis
apkalas rastas atskirai, nukritęs nuo piniginės. Kiti metaliniai radiniai
buvę piniginėje taip pat padengti korozijos produktų ir įvairių nešvarumų
sluoksniu. Įrankio mediniu koteliu galas nulūžęs. Kotelio ir cilindro
formos dirbinėlių mediena šlapia, minkšta, paviršius užterštas žemėmis
ir metalo korozijos produktais. Vario lydinio vielutė išlikusi tik fragmentiškai.
Galąstuvas stipriai nudilęs funkcionavimo metu, paviršius subraižytas,
vietomis užterštas metalo korozijos produktais ir kitais nešvarumais.
Karolio paviršius subraižytas, briaunelės aptrupėjusios.
Piniginės ir joje buvusių dirbinių konservavimas ir restauravimas.
Po preparavimo piniginės detalės ir kiti radiniai atsargiai
nuplauti po tekančiu vandeniu. Prieš pradedant konservavimo darbus visi
radiniai nufotografuoti, atlikti konstrukciniai odinių piniginės detalių
piešiniai.
Oda buvo vilgoma vandens, izopropanolio ir glicerolio (1:1:1) mišiniu
su 2% antiseptiko P3 triquart. Ant odos paviršiaus likę nešvarumai
valyti mechaniškai. Toliau sekė riebinimo procesas. Naudota tokios sudėties
emulsija:
10g lanolino,
30ml vazelino aliejaus,
10 ml glicerolio,
40 ml vaitspirito,
10 ml vandens.
|
Radinys prieš konservavimą |
|
Radinys po konservavimo |
Metalinės piniginės detalės džiovintos etanoliu ir acetonu
suvilgytais tamponėliais, valytos mechaniškai. Atskirai rastas pakabinimo
apkalas po pirminio valymo įdėtas į drėgmės kamerą chloridų tikrinimui.
Paaiškėjus, kad apkalas užterštas šiomis druskomis, jis virintas dejonizuotame
vandenyje, kol chloridai išmigravo. Apkalas išdžiovintas džiovinimo spintoje.
Visos metalinės piniginės detalės nuriebintos acetono izopropanolio
mišiniu (1:1) ir apdorotos 5% etanoliniu tanino tirpalu. Apkalai tvirtinti
polimero Paraloid B72 2% tirpalu etanolyje. Galiausiai jų paviršius
padengtas apsaugine vaško danga. Naudotas mikrokristalinio vaško Kosmoloid
80H 3% tirpalas vaitspirite.
|
Radinys prieš konservavimą |
|
Radinys po konservavimo |
Baigus konservavimą pereita prie dirbinio rekonstrukcijos.
Klijavimui pasirinkti 30% acetoniniai Lascaux 498HV. Silpniau
besilaikančios klijavimo vietos ir skylės dubliuotos plona oda. Plonos
odos viršutinio atvarto pamušalas dubliuotas dažytu tinkliniu audiniu.
Piniginės detalės susiūtos per išlikusias siuvimo skylutes. Siuvimui naudoti
poliesterio siūlai. Ažūrinio atvarto apatinė detalė, kurios tvirtinimas
liko neaiškus, keliose vietose lengvai priklijuota prie ažūrinės detalės,
tais pačiais acetoniniais Lascaux 498HV klijais. Atskirai rastas
kilpinis pakabinimo apkalas priklijuotas ciakrino klijais.
Konservuojant ir restauruojant piniginę kartu tvarkyti ir joje buvę dirbiniai.
Visi geležiniai radiniai konservuoti taip pat, kaip ir atskirai rastas
piniginės pakabinimo apkalas. Tik prieš padengiant apsaugine mikrokristalinio
vaško danga, kriauninio peilio metalinės dalies skylės buvo užpildytos
20% BMK 5 acetoniniais klijais su pigmentu.
Mediena dezinfekuoti vandeniniu Asepas 3 tirpalu (3:1). Mediena
paeiliui apdorota: 5% PEG 1500 vandeniniu tirpalu, 10% PEG 1500 vandeniniu
tirpalu, 15% PEG 1500 tirpalu vandenyje izopropanolyje (2:1) ir 20%
PEG 4000 tirpalu vandenyje izopropanolyje (1:1). Medienos paviršius
valytas etanoliu suvilgytais tamponėliais, metalo korozijos produktai
pašalinti mechaniškai. Cilindro formos dirbinėlių vario lydinio vielutė
džiovinta etanoliu ir acetonu, valyta mechaniškai. Nuriebinus ji tvirtinta
2% Paraloid B72 tirpalu etanolyje. Geležinė įrankio su koteliu
dalis taip pat džiovinta etanoliu ir acetonu, valyta mechaniškai, tik
prieš tvirtinant polimeru, dar apdorota 5% etanoliniu tanino tirpalu.
Visų dirbinių paviršius padengtas Kosmoloid 80H 3% tirpalu vaitspirite.
Smiltainio galąstuvas valytas mechaniškai. Išdžiovinus ir nuriebinus acetono
ir izopropanolio mišiniu (1:1), sotintas Paraloid B72 3% tirpalu
etanolyje ir acetone (5:1). Taip pat konservuotas ir sardoliko karolis.
|
Radinys prieš konservavimą |
|
Radinys po konservavimo |
Piniginė (XIV a. pab. XV a. pr.).
VŽP 2004m., plotas Nr.11 (tyrimų vadovas E. Ožolas). Inv. Nr. 16. Rest.
prot. Nr. 71/321. Dydis: piniginės aukštis 18cm, plotis 24cm. Oda
galvijų (tyrė autorė), metalas - bronza su alavo danga (tyrė A. Skučienė).
Radinys į restauravimo dirbtuvę pristatytas kartu su
žemėmis. Čia atlikti piniginės preparavimo darbai, išanalizuota jos konstrukcija.
Piniginės odinės detalės buvo labai prastos būklės. Oda šlapia, lanksti,
tačiau praradusi tvirtumą ir tamprumą, deformuota, išsisluoksniavusi,
išlikęs beveik tik valkties sluoksnis. Odinėse detalėse daug skylių ir
įplyšimų, jų paviršius gausiai užterštas žemėmis, metalo korozijos produktais
ir kitais nešvarumais. Beveik pilnai išlikęs apkalų komplektas, trūksta
tik vieno pakabinimo apkalo. Apkalai padengti žemių ir korozijos produktų
sluoksniu. Alavo danga išlikusi tik fragmentiškai. Pakabinimo apkalas
rastas atskirai, nukritęs nuo piniginės.
|
Radinys prieš konservavimą |
|
Radinys po konservavimo |
Piniginės konservavimas ir restauravimas.
Piniginės detalės nuplautos po tekančiu vandeniu. Prieš
pradedant konservavimo darbus piniginės dalys nufotografuotos (fotografuota
pašalinus iš odos drėgmės perteklių), atlikti konstrukciniai piešiniai.
Odos konservavimui naudotas 10% PEG 400 tirpalas vandenyje izopropanolyje
(1:1) su 2% antiseptiko P3 triquart. Odos paviršiuje ir siūvimo
skylutėse likę nešvarumai valyti mechaniškai. Metalinės piniginės detalės
džiovintos etanoliu ir acetonu suvilgytais tamponėliais, valytos mechaniškai
po mikroskopu. Atskirai rastas pakabinimo apkalas po pirminio valymo įdėtas
į drėgmės kamerą chloridų tikrinimui. Paaiškėjus, kad apkalas neužterštas
šiomis druskomis, jis išdžiovintas džiovinimo spintoje. Visos metalinės
detalės nuriebintos acetono izopropanolio mišiniu (1:1) ir apdorotos
korozijos inhibitoriumi. Naudotas 3% etanolinis benzotriazolo (toliau
BTA) tirpalas. Tuomet visi apkalai tvirtinti polimero Paraloid B72
2% etanoliniu tirpalu,. Baigus konservavimą metalo paviršius padengtas
apsaugine vaško danga. Naudotas mikrokristalinio vaško Kosmoloid 80H
3% tirpalas vaitspirite.
Toliau sekė dirbinio rekonstrukcija. Suplyšusios ir skylėtos odinės pinginės
detalės suklijuotos 30% acetoniniais Lascaux 498HV klijais. Silpniau
besilaikančios klijavimo vietos papildomai sutvirtintos vidinėje pusėje
tais pačiais klijais priklijuojant plonos odos lopinėlius.
Baigus klijavimą piniginės detalės susiūtos per senąsias siuvimo skylutes.
Siuvimui naudoti poliesterio siūlai.
Piniginės odinių detalių paviršius padengtas apsaugine vaško tepalo danga.
Naudotas tokios sudėties vaško tepalas:
- 100ml vazelino aliejaus,
- 30g bičių vaško,
- 3 5g katamino AB (aminų klasės antiseptikas).
Pagal pilniau išlikusią, dešiniąją, piniginės pusę, remiantis simetrijos
principu, buvo rekonstruota ir kita jos dalis. Piniginės rekonstrukcijai
panaudota keliais tonais šviesesnė, chrominio išdirbimo galvijų oda. Detalės
susiūtos poliesterio siūlais. Ant šio naujo karkaso uždėtos originalios
piniginės detalės ir keliose vietose priklijuotos tais pačiais, 30% acetoniniais
Lascaux 498HV, klijais.
Nukritęs kilpinis pakabinimo apkalas priklijuotas ciakrino klijais.
Auliukinis praplatinta noselės dalimi (XVI a.
I p.). VŽP 1996m., P vartų bokštas (tyrimų vadovė dr. D. Steponavičienė).
Inv Nr. 827, 829, 1072, 1081, 1126. Rest. prot. Nr. 49/299. Dydis: ilgis
19,8cm, plotis 9,7cm, aukštis 11,5cm. Batviršio detalės iš ožkos
odos, vidpadis iš galvijų odos. Pado valkties sluoksnis neišlikęs, todėl
odos identifikuoti nepavyko (tyrė autorė), odos rauginimas augalinis
(tyrė J. Bagdzevičienė). Sandarinimo liežuvėlyje aptiktas šilkinio audinio
fragmentas, pluoštas iš vidpadžio siūlės augalinės kilmės (tyrė dr.
A. Puškorius).
Tvarkant ir analizuojant 1996m. VŽP Lietuvos didžiųjų
kunigaikščių rūmų pietinio korpuso vakarinio priestato odinius radinius
buvo surinkta beveik pilna avalynės pusporė auliukinis praplatinta noselės
dalimi. Oda buvusi konservuota glicerolio, izopropanolio ir vandens mišiniu
(1:1:1) su su 2% NaF. Batviršio detalių komplektui trūko jungties šonelio
įduro ir užsegimo dirželių su sagtelėmis ?, o apačios detalių komplektui
platformos ir apačios aptraukos ar ranto, priklausomai nuo apačios detalių
tvirtinimo būdo. Galima spėti, platformą buvus iš kamščiamedžio, kadangi
tame pačiame komplekse rasta daugiau tokių platformų. Auliukinio detalių
oda buvo sausoka, dalinai praradusi elastingumą, deformuota, jos paviršius
užterštas dulkėmis ir kitais nešvarumais. Noselė ir jungtis šoneliai
vietomis užteršti itin kietomis, šviesios spalvos apnašomis.
Auliukinio konservavimas ir restauravimas.
Prieš pradedant konservavimo darbus visos auliukinio
detalės nufotografuotos, atlikti jų konstrukciniai piešiniai.
Odos paviršiuje ir siūvimo skylutėse likę nešvarumai valyti mechaniškai.
Konservavimui naudotas 10% PEG 400 tirpalas vandenyje izopropanolyje
(1:1) su 2% antiseptiko P3 triquart.
Toliau sekė dirbinio restauravimas. Suplyšusios detalės suklijuotos 30%
acetoniniais Lascaux 498HV klijais. Silpniau besilaikančios klijavimo
vietos papildomai sutvirtintos vidinėje pusėje tais pačiais klijais priklijuojant
plonos odos (naudotos archeologinės odos atraižos) lopinėlius. Baigus
klijavimą auliukinio detalės susiūtos per senąsias siuvimo skylutes poliesterio
siūlais. Odos paviršius padengtas apsaugine vaško tepalo danga. Naudotas
tokios sudėties vaško tepalas:
- 100ml vazelino aliejaus,
- 30g bičių vaško,
- 3 5g katamino AB.
|
|
|
Prieš konservavimą |
|
Po konservavimo |
Vyriškas aulinis (XV a.). VŽP 2007m.,
ŠR korpuso išorė (tyrimų vadovas P. Blaževičius). Inv. Nr. 385. Rest.
prot. Nr. 201/526. Dydis: ilgis 26cm, plotis 9cm, aukštis 48cm.
Aulas išpjautas iš ožkos odos, o visos kitos aulinio detalės iš galvijų
odos (tyrė autorė).
Radinys į restauravimo dirbtuvę pristatytas tiesiai
iš archeologinių kasinėjimų. Oda buvo šlapia, elastinga, pakankamai tvirta,
tačiau deformuota, jos paviršius užterštas žemėmis ir kitais nešvarumais.
Kiek stipriau nukentėjęs tik padas, kuriame buvo skylių ir įplyšimų. Keletas
įplyšimų buvo ir aule. Kai kurių detalių oda vietomis išsisluoksniavusi.
Vyriško aulinio konservavimas ir restauravimas.
Oda nuplauta po tekančiu vandeniu, Prieš pradedant konservavimo
darbus visos aulinio detalės nufotografuotos, atlikti jų konstrukciniai
piešiniai. Oda konservuota 10% PEG 400 tirpalu vandenyje izopropanolyje
(1:1) su 2% antiseptiko P3 triquart. Likę nešvarumai valyti
mechaniškai. Įplyšimai ir išsisluoksniavimai klijuoti 30% acetoniniais
Lascaux 498HV klijais. Silpniau besilaikančios klijavimo vietos
papildomai sutvirtintos, vidinėje pusėje tais pačiais klijais priklijuojant
plonos odos lopinėlius. Baigus klijavimą aulinio detalės buvo susiūtos
per senąsias siuvimo skylutes poliesterio siūlais.
Odos paviršius padengtas apsaugine vaško tepalo danga. Naudotas tokios
sudėties vaško tepalas:
- 100ml vazelino aliejaus,
- 30g bičių vaško,
- 3 5g katamino AB (aminų klasės antiseptikas).
|
Prieš konservavimą |
|
Po konservavimo |
Vyro kapo radiniai (XVII a. vidurys).
VŽP 2005m., Trasa 3, kapas Nr.6 (tyrimų vadovas E. Ožolas); Inv. Nr. 1057
1070. Rest. prot. Nr. 289/4722. Dydis: sagtelės (3 vnt.) 4x2,7x0,5cm;
sagtelė su kilpele 4x3,2x0,5cm; apkalai su kilpelėmis (2vnt.): vieno
išlikęs dydis 3,3x2,1x1cm, kito išlikusi tik kilpelė, kurios Ø 1cm;apskrito
apkalo Ø 1,7cm, storis 0,2cm; liūto pavidalo apkalai (2vnt.) 2x2x0,4cm;
kriauninis peilis 21x1,8x0,5cm; smeigtuko ilgis 2,3cm, galvutės Ø
0,1cm; kulkos Ø 0,6cm; vinies ilgis 2,2cm, galvutės Ø 0,7cm. Dirželio
dalys iš galvijų odos, kitų odos fragmentų valkties sluoksnis nusitrynęs,
todėl odos identifikuoti nepavyko (tyrė autorė). Metalas vario lydinys
(tyrė A. Skučienė), geležis, švinas; mediena.
Vyro kapo radinių konservavimas ir restauravimas.
Radiniai į restauravimo dirbtuvę pristatyti tiesiai iš
kasinėjimų vietos. Prieš pradedant konservavimo darbus radiniai nuplauti
po tekančiu vandeniu ir nufotografuoti.
Odinės detalės dezinfekuotos 2% P3 triquart vandeniniu tirpalu.
Medinės peilio kriaunos dezinfekuotos vandeniniu Asepas 3
tirpalu (3:1). Oda buvo vilgoma vandens, izopropanolio ir glicerolio (1:1:1)
mišiniu. Likę nešvarumai valyti mechaniškai. Toliau sekė riebinimo procesas.
Naudota tokios sudėties emulsija:
10g lanolino,
30ml vazelino aliejaus,
10 ml glicerolio,
40 ml vaitspirito,
10 ml vandens.
Vario lydinio sagtelės ir apkalai džiovinti etanoliu ir acetonu suvilgytais
tamponėliais, valyti mechaniškai po mikroskopu. Apkalas su kilpele buvo
atskirtas nuo odos, kadangi jį laikė tik korozijos produktai. Jis ir kito
apkalo kilpelė, po pirminio valymo įdėti į drėgmės kamerą chloridų tikrinimui.
Paaiškėjus, kad šiomis druskomis dirbiniai neužteršti, jie išdžiovinti
džiovinimo spintoje. Visi vario lydinio radiniai, sagtelės ir apkalai,
nuriebinti acetono izopropanolio mišiniu (1:1) ir apdoroti korozijos
inhibitoriumi. Naudotas 3% etanolinis benzotriazolo tirpalas. Toliau radiniai
tvirtinti polimero Paraloid B72 2% tirpalu etanolyje, užtepant
jį teptuku. Galiausiai dirbinių paviršius padengtas apsaugine vaško danga.
Naudotas mikrokristalinio vaško Kosmoloid 80H 3% tirpalas vaitspirite.
Baigus konservavimą apkalas su kilpele poliesterio siūlais vėl pritvirtintas
prie odos fragmento, nuo kurio buvo atskirtas konservavimo metu.
Medinės peilio kriaunos konservuotos 5% PEG 1500 vandeniniu tirpalu,
10% PEG 1500 vandeniniu tirpalu, 15% PEG 1500 tirpalu vandenyje
izopropanolyje (2:1) ir 20% PEG 4000 tirpalu vandenyje izopropanolyje
(1:1). Kriaunų paviršius valytas etanoliu suvilgytais tamponėliais, metalo
korozijos produktai pašalinti mechaniškai. Peilio geležtė džiovinta etanoliu
ir acetonu, valyta mechaniškai. Nuriebinus acetono ir izopropanolio mišiniu,
ji apdorota 5% etanoliniu tanino tirpalu, tvirtinta polimero Paraloid
B72 2% etanoliniu tirpalu. Baigus konservavimą sulūžusios peilio
dalys suklijuotos 20% BMK5 acetoniniais klijais. Ištrupėjusios geležtės
vietos užpildytos tais pačiais klijais, sumaišytais su pigmentu. Kriaunų
ištrupėjimai taip pat vietomis užpildyti 20% BMK5 acetoniniais klijais
su medžio miltais. Dirbinio paviršius padengtas mikrokristalinio vaško
Kosmoloid 80H apsaugine danga.
Geležinis smeigtukas, vinis ir kulka valyti mechaniškai. Smeigtukas ir
vinis po pirminio valymo įdėti į drėgmės kamerą chloridų tikrinimui. Paaiškėjus,
kad vinis užteršta šiomis druskomis, ji virinta distiliuotame vandenyje,
kol chloridai išmigravo. Visi dirbiniai nuriebinti, išdžiovinti džiovinimo
spintoje ir sotinti polimero Paraloid B72 2% etanoliniu tirpalu.
Prieš sotinant polimeru geležinis smeigtukas ir vinis apdoroti 5% etanoliniu
tanino tirpalu. Galiausiai dirbinių paviršius padengtas mikrokristalinio
vaško Kosmoloid 80H apsaugine danga.
|
Prieš konservavimą |
|
Po konservavimo |
|