Iš straipsnio knygoje „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais“

Gintaras Abaravičius, Eduardas Remecas

Tyrinėjimai Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino paminklo vietoje

Tyrinėjimai Katedros aikštėje buvo vykdyti 1996 m. birželio pabaigoje–rugpjūčio pradžioje, ruošiantis statyti paminklą LDK kunigaikščiui Gediminui. Buvo pradėtas tirti 400 m² plotas, giliau sumažintas iki 200 m². Tiriamas plotas buvo 23 m į P nuo Šv. Kazimiero koplyčios.

Teritorijos prieš tyrimus bendras vaizdas. Vaizdas iš pietvakarių.

Pirmuoju tyrimų etapu plotas sąlygiškai vadintas „didžiuoju plotu”. Jame rasta gatvės dalis, kuri kirto plotą įstrižai iš ŠV į PR. Gatvės grindinys pasiektas 1,47 m gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus (Habs 93,03 m). Tirtame plote buvo atidengtas 19,2 m ilgio gatvės ruožas. Jo plotis siekė 6,0 m. Grindinyje rastas lietaus vandens latakas, o važiuojamosios dalies pakraščiuose – nuogrindos. Virš gatvės grindinio, rusvai pilkose žemėse, surinkti 387 įvairūs XVII–XIX a. radinių fragmentai (buitinės keramikos – 175 vienetai, grindų plytelių – 4, metalinių dirbinių – 44, plokštinių koklių – 74, čerpių – 32 ir stiklo – 58).

Tyrimų pradžia, kasinėjama „didžiojo“ ploto vakarinė dalis. Pasiektas pirmasis (kelio) ir antrasis (aikštės) grindinys. Darbo metas. Vaizdas iš šiaurės.

Po grindiniu, Habs 92,11–91,93 m, rastas antrasis grindinys, apėmęs visą tiriamąjį plotą. Šį grindinį į dvi nelygias dalis skyrė mūras – atitvarinė siena. Mūras buvo sunykęs, jo viršus pasiektas Habs 92,64–92,74 m gylyje. Jis mūrytas netvarkingai iš raudonų, vietomis ir geltonų plytų. Sienoje rasta vartų anga su įgilinimu vartams, kurių svoriui išlaikyti siena buvo paplatinta, sudarant beveik kvadratinius stulpus. Vartų anga buvo 2,6 m pločio ir 0,2 m storio.

Grindinio paviršius nevienodas, labai staigiai žemėjantis Katedros ir buvusių Tribunolo rūmų link. Nustatyta, kad grindinys klotas tuo metu, kai atitvarinė siena jau buvo išmūryta.

Pirmojo (kelio) ir antrojo (aikštės) grindinio fragmentas „didžiojo“ ploto vakarinėje dalyje nuo ploto vakarinio pjūvio iki 1964 m. šiluminės trasos ir jos fragmentas. Vaizdas iš pietų.

Tai dalis kelio, vedusio nuo Vilniaus žemutinės pilies P vartų, vadinamųjų „Pilies”, į Valdovų rūmus. Priešingoje sienos pusėje buvo Žemutinės pilies Katedros aikštės dalis. Abu grindiniai jungėsi ties atitvarinės sienos vartais. Tyrinėjimai atskleidė Žemutinės pilies P dalies kunigaikščių ir vyskupų valdų ribas. Vyskupų dalies Katedros aikštės grindinio plotas buvo išgrįstas statmenomis į atitvarinę sieną akmenų juostomis (apie 8,0 m pločio, iš vidutinio dydžio akmenų), kurias tarpusavyje jungė stambesnių akmenų eilės. Pažymėtina, kad grindinyje buvo įgrįstos keturių akmeninių sviedinių dalys.

1-as dubeninių koklių lizdas. Vaizdas iš šiaurės.

Juosvose žemėse virš antrojo grindinio surinktos 44 monetos. Daugiausiai tai Jono Kazimiero 1660–1666 m. variniai šilingai bei viena Petro I poluška. Monetos leidžia grindinį datuoti XVII a. viduriu–XVIII a. pradžia. Be šių monetų, buvo surinkti 695 įvairūs kitų radinių fragmentai. Daugiausiai (386) rasta metalinių dirbinių – vinių, pasagų ir kt. Dar surinkta buitinės keramikos – 172 vienetai, grindų plytelių – 5, kaulo dirbinių – 2, plokštinių koklių – 154 ir čerpių – 17. Radiniai datuojami XVI–XVIII a. pradžia.

Giliau buvo kasinėjamas tik 200 kv.m plotas, kuriame turėjo būti gręžiami poliai kunigaikščio Gedimino paminklo postamentui. Po grindiniu, smėlio posluoksnyje Habs 92,51–91,88 m, surinkta 111 įvairių metalinių dirbinių, vienas jų – lenkiška Ś tipografinė raidė.

2-ojo medinio pastato krosnies padas ir sluoksniai, susiformavę po 1-ojo pastato plytinėmis grindimis iki durpių paviršiaus. Priešakyje - plytinės grindys. Vaizdas iš rytų.

Po grindiniu rasta medinio pastato liekanų. Pastatas buvo orientuotas ŠR–PV kryptimi, jo išorės plotis siekė 6,20 m. Pastatas buvo pristatytas prie atitvarinės sienos. Aptikti jo vienos eilės lauko akmenų pamatai, sutvirtinti skiediniu ir plytų duženų fragmentais. Ant pamatų kloti keturbriauniai 4,8 m ilgio rąstai, jų plotis apie 0,20 m. Pirmasis medinis pastatas tirtame plote liko neištisai atidengtas. Durų būta P sienoje. Pastate rastos dvi patalpos, viena – virtuvė, kita – gyvenamasis kambarys.

„Mažojo“ ploto „A“ dalies bendras vaizdas, 1-ojo pastato tyrimai. Darbo metas. Vaizdas iš šiaurės vakarų.

Virtuvės patalpa buvo stačiakampė, Š–ŠV ir P–PR orientacijos, patalpos ilgis 5,86 m, o plotis apie 4,60 m. Virtuvėje prie Š sienos, patalpos viduryje rasta iš trijų pusių prieinama maistui gaminti krosnis, šalia jos įrengtas priekrosnis ir malkinė. Virtuvės grindys netvarkingai grįstos plytomis. Grindyse rasti dviejų mūrinių kolonų pamatai. Kolonos turėjo remti lubų balkius.

Po pirmu (kelio) grindiniu rastos sienos, kertančios plotą iš pietryčių-šiaurės vakarų link, vartai ir trečiasis grindinys. Aukščiau jo - antrasis (aikštės) grindinys. Vaizdas iš pietvakarių.

Gyvenamasis kambarys buvo didesnis už virtuvę. Jo plotis 5,86 m, o ilgis daugiau nei 5,0–6,0 m. Pastato Š ir vidinės pertvarų kampe rastas pusapvalės krosnies pamatas. Šalia krosnies, molio ir griuvenų sluoksnyje, buvo surinkti 2088 sveiki dubeniniai kokliai bei jų fragmentai, datuojami XVI a. pradžia–XVII a. pradžia. Be to, rasti 527 buitinės keramikos fragmentai; sveiki radiniai ir jų dalys: 14 grindų plytelių, 4 metaliniai dirbiniai (2 plombos), 269 plokštiniai kokliai, 33 čerpės, 17 stiklo dirbinių.

1-ojo lygio durpių sluoksnio pastatų gaisravietės lygis, antrame plane 2-ojo pastato slenkstinis akmuo, žemiausiai 3-ojo lygio pastato, orientuoto šiaurės-pietų kryptimi, grindys. Vaizdas iš vakarų.

Po pirmuoju mediniu pastatu, degėsingame sluoksnyje, buvo rasta antro medinio pastato Š siena bei spėjamų jo V bei P sienų fragmentai. Pastatas galėjo būti apie 5,0 m pločio ir apie 6,0 m ilgio. Įėjimas į jį – spėjamoje P sienoje, jo slenkstinis akmuo rastas Habs 91,70 m. Su šiuo pastatu siejamas raudonų plytų, tvirtintų tarpusavyje moliu, krosnies pamatas (Habs 91,93–91,26 m). Ji stovėjo pastato ŠV kampe. Šalia rastame molio tarpsluoksnyje (Habs 91,42–91,03 m) rasta grindų plytelių – 207 fragmentai, metalinių dirbinių – 8, plokštinių koklių – 12 ir čerpių – 12.

1-ojo, 2-ojo, 3-ojo ir 4-ojo lygio durpių sluoksnio pastatų lygis. Po 2-ojo pastato slenkstiniu akmeniu rastos 1-ojo durpių pastatų gaisravietės grindų liekanos virš 2-ojo lygio pastato šiaurinės sienos. Lygiagrečiai jai 4-ojo lygio pastato prie mažojo ploto pietinio pjūvio šiaurinė siena su keturkampiais lizdais statiems rąstams. Vaizdas iš rytų.

Su šiuo pastatu sietini juodų degėsingų žemių sluoksnyje (Habs 91,91–91,41 m) rastas 1261 įvairus labai stipriai apdegęs radinys (ir jo fragmentai). Daugiausia surinkta glazūruotų grindų plytelių – 569 fragmentai, buitinės keramikos – 360 ir puodyninių koklių – 188. Be to, sluoksnyje rasta 20 metalinių dirbinių, 73 renesansinių plokštinių koklių fragmentai, 51 čerpė. Radiniai pastatą leido datuoti XVI a.

1-ojo, 2-ojo, 3-ojo ir 4-ojo lygio durpių sluoksnio pastatų lygis. Po 2-ojo pastato slenkstiniu akmeniu rastos 1-ojo durpių pastatų gaisravietės grindų liekanos virš 2-ojo lygio pastato šiaurinės sienos. Vaizdas iš šiaurės rytų.

Po antruoju pastatu buvo 1,05 m storio durpių sluoksnis, kuriame fiksuoti dar šeši medinių pastatų statybos lygiai. Jame surinkta per 1000 įvairių radinių. Didžiąją dalį sudarė buitinė keramika, be to, rasti tokie dirbiniai: 3 akmeniniai, 89 kaulo, 84 metalo ir 5 stiklo. Radiniai sluoksnį leidžia datuoti XII–XV a.

Pirmajame lygyje aptiktas gaisro sluoksnis (Habs 91,38–91,24 m), kuriame rastas vienas pastatas, ilgiausiomis kraštinėmis orientuotas Š–P kryptimi, buvęs apie (daugiau kaip?) 5 m ilgio, su medinėmis grindimis. Pastatas datuotinas XV a. Teritorija į V nuo pastato, atrodo, buvo neapstatyta.

Po sudegusiomis šio pastato grindimis (Habs 90,92–91,12 m) rastas durpingas juodos žemės su degėsiais, molio tarpsluoksniais bei medinių pastatų fragmentais sluoksnis, datuotinas XIV–XV a. pabaiga.

„Mažojo“ ploto „B“ dalies bendras vaizdas. 3-ojo ir 4-ojo lygio durpių sluoksnio pastatų lygis. Aukščiausiai 3-ojo lygio grindys, žemiausiai 4-ojo lygio grindys. Vaizdas iš šiaurės.

Durpių sluoksnio trečiajame lygyje (Habs 91,10–90,80 m) išryškėjo gerai išsilaikiusios medinio pastato liekanos. Atkastas tik pastato Š galas, o jo P dalis liko už tiriamo ploto P krašto. Pastatas buvo apie 3,0 m pločio (atkastojo ilgis siekė 5,50 m). Pastate buvo patalpa su lentinėmis grindimis (lentos iki 0,44 m pločio). Pastato apatiniam vainikui ir grindims medžiaga naudota iš nugriautų anksčiau čia stovėjusių medinių pastatų. Šalia V sienos, žemėse (Habs 91,10 m), buvo rasti du arbaletinių strėlių antgaliai. Pastatas datuojamas XIV–XV a.

Durpių sluoksnio ketvirtajame lygyje (Habs 90,86–90,62 m) rasta dviejų pastatų fragmentų. Vienas jų, orientuotas Š–ŠV–P–PR kryptimi, buvo nedidelis, apie 3 m pločio. Antrasis ilgosiomis kraštinėmis buvo orientuotas R–ŠR–P–PV kryptimi. Abu pastatai, atrodo, buvo ūkinės paskirties. Jų sienų konstrukcijoje būta statmenų rąstų. Pastatai datuojami XIV–XV a.

3-ojo ir 4-ojo lygio durpių sluoksnio pastatų lygis. Aukščiausiai 3-ojo lygio grindys, žemiausiai 4-ojo lygio grindys. Vaizdas iš vakarų.

Durpių sluoksnio penktajame lygyje (Habs 90,50 m) stovėjo gyvenamasis pastatas su atviru židiniu, jame rasta degintinių kaulų, dviejų žiestųjų puodų (lygiu paviršiumi, plačia anga ir žemu, atlenktu išorėn kakleliu) fragmentų, viena šukė, petelių srityje puošta virvutės ornamentu, be to, rasta neaiškaus medinio statinio liekanų. Manoma, kad aptikta ir dalis medinio grindinio kelio, vedusio iš Š–ŠV į P–PR. Šiam sluoksniui būdinga stora skiedrų santalka. Šiame lygyje rasta pavienių radinių (kryželis, žvangutis), kurie galėtų datuoti jį XII(?) ar XIII–XIV a.

4-ojo lygio durpių sluoksnio pastatų lygis, nuėmus 3-ojo lygio grindų lagas. Vaizdas iš šiaurės rytų.

Durpių sluoksnio šeštajam lygiui skirtinos dviejų tvorų (iš vertikalių lentų) liekanos. Jos buvo įkastos į juodų nedurpingų žemių sluoksnį. Viena tvora, kurią sudarė trylika stačių lentų, kirto visą plotą iš Š–ŠV P–PR link su staigiu apie 65 laipsn. posūkiu ŠV kryptimi. Jai naudotos 50–57 cm pločio ir 5–7 cm storio lentos; joms pastatyti buvo iškastas 0,5 m pločio ir 0,6 m gylio griovelis. Antros septynių vertikalių lentų tvoros liekanos tęsėsi R–V kryptimi, nežymiai darydamos lankstą P kryptimi. Lentos šioje tvoroje buvo kiek siauresnės (30–36 cm pločio ir 5–7 cm storio).

Juodų nedurpingų žemių 0,25 m storio sluoksnyje (Habs 90,16–89,91 m) rasta 400 lipdytinės keramikos šukių grublėtu paviršiumi, 3 verpstukai, 2 kaulo, 18 metalo ir 3 stiklo dirbiniai. Kartu aptikta smulkių plytų duženų. Preliminariai šį lygį galima datuoti VIII a. pabaiga–XII(?) a.

Įžemis pasiektas Habs 89,91 m lygyje. Taigi, kultūrinio sluoksnio storis šioje Žemutinės pilies teritorijoje siekė daugiau kaip 4,6 m.

1-ojo, 2-ojo, 3-ojo ir 4-ojo lygio durpių sluoksnio pastatų lygis. Po 2-ojo pastato slenkstiniu akmeniu rastos 1-ojo durpių pastatų gaisravietės grindų liekanos virš 2-ojo lygio pastato šiaurinės sienos. Lygiagrečiai jai 4-ojo lygio pastato prie mažojo ploto pietinio pjūvio šiaurinė siena su keturkampiais lizdais statiems rąstams. Vaizdas iš šiaurės vakarų.