Archeologas Gediminas Gendrėnas

PAŽYMA APIE 2003 – 2004 M. ARCHEOLOGINIUS TYRIMUS VILNIAUS ARKIKATEDROJE BAZILIKOJE

Foto Vytauto Abramausko

Kapitulos kripta, 2004 metų pavasarinio polaidžio metu.

2003 m. lapkričio – 2004 m. birželio mėnesiais Vilniaus Arkikatedros Kapitulos kriptoje buvo atliekami archeologiniai ir architektūriniai tyrimai. Šie darbai buvo atlikti ruošiant Kapitulos kriptą Arkikatedros lobyno ekspozicijai. Kapitulos kriptą tyrinėjo Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“ specialistai: archeologai dr. Gintautas Rackevičius – tyrimų vadovas ir Gediminas Gendrėnas; architektai: dr. Napoleonas Kitkauskas – architektūrinių tyrimų vadovas, Vytautas Jusevičius ir Romas Buivydas; juostoje ir fotografijose tyrimus fiksavo architektas Vytautas Abramauskas; dirbo Vytautas Juškaitis ir Irutė Kaminskaitė. Žemės darbus atliko Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“ darbininkai. Kartu su archeologijos ir architektūros tyrimais atlikti ir Kapitulos kriptos geologiniai tyrimai.

2003 – 2004 m. Vilniaus Arkikatedros Kapitulos kriptoje archeologų ištirtas 177 m² plotas.
2003 – 2004 m. Vilniaus Arkikatedros Kapitulos kriptos archeologiniai ir architektūriniai tyrimai yra ankstesnių – 1931–1988 m. tyrinėjimų tąsa.
Kapitulos kripta tyrimų pradžioje suskirstyta 1 m² dydžio kvadratais, V - R kryptimi skaičiais nuo 1 iki 24 ir Š - P kryptimi raidėmis, nuo A iki J (M).

Vilniaus Arkikatedros Bazilikos Kapitulos kripta yra didžiausia tarp šios Katedros kriptų. Kriptos ilgis – 23,6 m, plotis – 9,3 m. Ją galima vadinti dviejų navų, nes išilginėje ašyje stovi trys stori stulpai, į kuriuos remiasi skliautai. Kriptos paraminių arkų viršutinė dalis smailėjanti, tarp arkų – kryžminiai burių pavidalo skliautai. Virš kapitulos kriptos – Arkikatedros presbiterija. Manoma, kad ji įrengta XVI a. viduryje ar XVI a. antroje pusėje. Šioje kriptoje buvo laidojami kapitulos nariai. Jų karstai buvo statomi abiejose navose ant plytų mūro juostinių pamatų. XVIII a. pabaigoje šios kriptos anga buvo užmūryta. Ji vėl atidaryta 1931 m.

Tyrinėjant Kapitulos kriptą, išskirti šie jos raidos etapai:
1931 – 2003 m. Kapitulos kriptos tyrinėjimų ir ekspozicijų laikotarpis.
XVIII a. pab./XIX a. pradžia – 1931 m. Laikotarpis, kai Kapitulos kripta užmūryta, joje nebelaidojama.
XVI a. pab./XVII a. pradž. – XVIII a. Laikotarpis, kuomet įrengtoje kriptoje buvo laidojami Vilniaus Katedros kapitulos nariai.
XVI a. vidurys/XVI a. pab.(pagal N. Kitkauską) - XVII a. pradž. – Kapitulos kriptos statybos laikotarpis.

1931 – 1988 m. tyrinėjimų apžvalga

Kapitulos kriptos geologiniai, architektūriniai ir archeologiniai tyrimai pradėti 1931 m. atidarius, kaip manoma, dar XVIII a. pab. užmūrytą kriptą.

Geologiniai tyrimai ir inžinerinė geologinė aplinka Arkikatedros Kapitulos kriptoje

Pirmieji geologiniai tyrimai Arkikatedroje buvo atlikti 1931 - 1933 m. Jie tęsti 1972 m. bei vėlesniais metais.
Ankstesnių tyrimų duomenis apibendrino inžinierius geologas Antanas Pečkaitis, 2003 m. geologinius tyrimus atlikęs ir Arkikatedros Kapitulos kriptoje.

Geologinių tyrinėjimų duomenimis pirmosios Katedros pamatai buvo išmūryti Vilniaus žemiausioje vietoje; siauroje ir išraižytu paviršiumi apie 3 – 4 m aukščio nuo Gedimino kalno į V nutįstančioje pakilumoje, kurią iš P, V ir Š pusių juosė buvusios Vilnios delta, Neries upė.

Geologinių tyrimų duomenimis Neries upės įrėžis giliausioje vietoje ties dabartiniu Mindaugo tiltu siekė Ha 81.00 m.
Šiuo metu Neries įrėžis fiksuojamas ties Ha 84.30 – 84.40 m. Vandens lygis Neryje 2003 – 2004 m. archeologinių tyrimų metu čia svyravo tarp Ha 86.70m ir Ha 88.35 m.

Vilnios įrėžis į P nuo Arkikatedros giliausioje siekė maždaug Ha 85.00 – 85.50 m., PV – V pusėje – 84.73 – 84.92 m, o į Š nuo Valavičių koplyčios – Ha 83.74 m.
Tiesa, XIII bei XIV a., Vilnios ir Neries įrėžiai, matyt, buvę jau ne toks gilus nei čia pateiktos absoliučiai žemiausios jų altitudės.

Po dabartinės Arkikatedros pamatais tiesiogiai susidarę vidurinio pleistoceno Dainavos – Žemaitijos tarpledynmečio ir Holoceno nuogulos. Holoceno nuogulos yra jauniausios, puriausios, su didesnėmis organinėmis priemaišomis. Jos yra tiesiogiai virš tarpledynmečio nuogulų, todėl pagrindo gruntų stipruminės savybės yra ypač kontrastingos.

Po Kapitulos kriptos pamatais vyrauja aliuvinės kilmės gruntai: priesmėlis ir smėlis bei molingi smėliai. Po jais visur sutinkami žvyringi ir labai žvyringi smėliai.
Geologinių tyrimų duomenimis po Kapitulos kriptos pamatais esantys gruntai yra silpni. Jų storis svyruoja nuo 0,2 m iki 2,0 m.

Kapitulos kriptoje hidrogeologinės sąlygos lemia ir pastoviai aukštą požeminių vandenų lygį įvairiais metų laikais. Tai įtakoja Dainavos – Žemaitijos tarpmoreninis spūdinis ir Holoceno gruntinių vandenų kompleksai. Požeminių vandenų lygį Kapitulos kriptoje tiesiogiai įtakoja ir vos už 300 m į Š esančios Neries potvyniai. Požeminių vandenų srautus sąlygoja ir Arkikatedros pamatų bei aplink ją esančių įvairialaikų statinių mūrai, sudarantys sąlygas įvairaus aukščio patvankoms, taip pat vandenų srovių kryptims ir greičiams.

Požeminių vandenų lygis prieš archeologinius tyrimus Kapitulos kriptoje svyravo tarp Ha 90.16 – 90.25 m. Archeologinių tyrimų dienomis vandens lygis kapitulos kriptoje siurbliais buvo palaikomas ties Ha 90.00 m, o atskirose vietose nusiurbiamas ir iki Ha 89.50 m. 2004 m. vasario mėn. vandens lygis Neryje buvo pakilęs iki Ha 88.3 – 88.35 m. Keturioms dienoms sustabdžius archeologinius tyrimus, vandens lygis palengva pasiekė Ha 90.33 m lygį. Inžinieriaus geologo A. Pečkaičio nuomone vandens lygis kriptose gali pasiekti ir Ha 90.60 – 90.70 m.

Ypatingais metais ir didžiųjų Neries potvynių metu, kuomet Neries upės vandens lygis pasiekdavęs net Ha 92.90 m (1931 m. potvynis), Arkikatedros požemiai buvo pilnai užlieti.

Visa tai sąlygoja sudėtingą Kapitulos kriptos inžinerinę geologinę aplinką ir tiesiogiai įtakojo 2003 – 2004 m. archeologinių tyrimų metodus ir pobūdį.

Archeologiniai ir architektūriniai Kapitulos kriptos tyrimai 1931-1988 m.

Ženklūs archeologiniai, architektūriniai ir geologiniai tyrimai Vilniaus Arkikatedroje buvo pradėti dar 1930/31 – 1932 metais kartu su paminėtais inžineriniais ir geologiniais tyrimais. Iki pat 1937 m buvo atliekami ir dideli Arkikatedros pamatų tvirtinimo darbai. Tuo metu daugiausia tirti rūsiai. Katedroje rasta daugiau kaip 20 kriptų, įrengtų XV—XVII amžiuje.

1931 m., daugiau kaip po šimtmečio, buvo atidaryta ir Kapitulos kripta. Čia aptikta nemažai sunykusių žmonių palaikų ir karstų. Darbininkai palei kriptos pietinę sieną turėjo tvirtinti pamatus, todėl palaikai perkelti. Žemė šalia karstų buvo sijojama. Kapitulos kriptoje iškasta ir keletas žvalgomųjų šurfų. Tiesa, tuomet žvalgyti tik Kapitulos kriptos pamatai ir geologinė aplinka. Baigus darbus, šurfai tuomet buvo užpilti cementiniu skiediniu ir tapo pamatus stiprinančiomis atramomis.

Reikšmingi pamatų tvirtinimo darbai buvo atlikti ir Kapitulos kriptoje šalia septintojo Katedros pilioriaus pamatų, t. y. ties Kv J-I 11-14 ir Kv K 10. Pilioriaus pamatas buvo sutrūkinėjęs, ir bet kuriuo momentu galėjo sugriūti. Apatinė pilioriaus dalis, esanti kriptoje buvo surišta metalinėmis sijomis ir armatūra, apibetonuota, plyšiai išvalyti ir pripildyti aliuminatinio cemento.

Nuotrauka iš prieškario spaudos, kurioje matome tuometinius pamatų tvirtinimo darbus kapitulos kriptoje ties septintuoju pilioriumi. „Budownictwo i architektura“, Warzawa, 1933. Nr. 6., s. 173.

Po II Pasaulinio karo Kapitulos kriptoje tebebuvo išlikę keletas apirusių karstų, kriptos šiaurinės navos viduriniame tarpsnyje gulėjo keliolika kaukolių, o pietvakarių kampe – į dvi rietuves sudėti kaulai.

Po II Pasaulinio karo Kapitulos kriptoje dar būta žmonių palaikų ir karstų liekanų. 1986 m. palaikų liekanos iš kriptos buvo iškeltos.

Praėjus dviems dešimtmečiams Vilniaus Katedros sienose vėl pastebėti nauji įtrukimai. Tai paskatino 1969 m. Katedroje vėl pradėti tyrimų darbus, kurie su pertraukomis užsitęsė iki 1976 m. Tuomet pradėti nuoseklūs archeologiniai ir architektūriniai Vilniaus Katedros tyrimai. Archeologų ir architektų tyrinėta tiek Katedros išorėje, tiek ir jos požemiuose.
 
1931 – 1932 ir 1970 – 1976 m. kapitulos kriptoje tyrinėtų vietų planas pagal dr. N. Kitkauską.


1969 – 1976 m. tyrimo darbams vadovavo architektas Napoleonas Kitkauskas, kuris atliko perkasų apmatavimus, braižė kultūrinio sluoksnio pjūvius, tyrė atkastus mūrus. Archeologinę priežiūrą vykdė J. Racevičienė ir N. Banikonienė. Žvalgydami Katedros pamatus, tyrėjai iškasė 7 perkasas. 3 iš jų (P-1, P-2, P-3) – Kapitulos kriptoje. Reikia pastebėti, kad 1970 – 1976 m. archeologiniai tyrimai kapitulos kriptoje buvo atliekami „gana sudėtingomis sąlygomis: trūko deguonies, nes požemiai, galima sakyti, išvis nebuvo vėdinami.“

1970 m. žemės paviršius Kapitulos kriptoje buvo ties Ha 91.03 m. Žvalgomosiose perkasose fiksuotas apie 90 – 100 cm storio kultūrinis sluoksnis. Apatinėje kultūrinio sluoksnio dalyje virš įžemio atkastas apie 2 cm storio juodos žemės sluoksnelis, kuris, tyrėjų nuomone, yra prieš pamatų statybą buvęs žemės paviršius. Perkasose P-1 – P-3 didžiąją dalį surastų dirbinių sudarė plytos ir skiedinių gabalai. Pastebėta, kad viršutinėje kultūrinio sluoksnio dalyje ženkliai daugiau yra „statybinių medžiagų liekanų.“ Kasant giliau, jų intensyvumas mažėjo. Perkasose P-1 ir P-3 įžemis atkastas tame pačiame gylyje, ties Ha 90.04 - 90.06 m, o perkasoje P–2 – 27–32 cm aukščiau. Tuo remdamiesi tyrėjai išsakė prielaidą, jog šie duomenys „rodytų šiaurės – rytų link buvus nedidelį paviršiaus sužemėjimą – nuokalnę.“

Tęsdami Vilniaus Katedros tyrimus, iki 1974 m. Kapitulos kriptoje tyrėjai iškasė dar tris perkasas: P-11, P-12, P-13. Šiomis perkasomis ir toliau buvo tyrinėti Kapitulos kriptos pamatai.

Besiplečiantys Katedros tyrimai gilino žinias apie Katedros istorinę – architektūrinę raidą. Aptiktos, kaip manoma, pirmosios Vilniaus Katedros kvadratinės dalies pamatų liekanos plėtė tyrinėjimų apimtis ir kryptį. Tyrimai vėl tęsti Kapitulos kriptoje. Čia ieškota pirmosios Vilniaus Katedros presbiterinės dalies.

Archeologinius tyrimus tęsė archeologai Irena Jučienė ir Edmundas Skardžius bei architektas Napoleonas Kitkauskas.
Iki 1976 m. pabaigos Kapitulos kriptos pietinėje navoje ir šiaurinės navos viduryje iškastos perkasos P – 32 ir P – 33.

Perkasa P-32 formuota kapitulos kriptos pietinėje navoje. Ji netaisyklingos formos. Jos kontūrai turėję sutapti su ieškomos presbiterijos pamatų liekanomis. Tuo pačiu tikslu, į šiaurę nuo perkasos P-32, formuota perkasa P-33.

Perkasos P-32 dugne, po 100 cm storio griuvenų sluoksniais, Ha 90,06 – 89,80 m rasta „anksčiau buvusio mūro apatinė lauko akmenų eilė“. Akmenys iš mūro pamato buvo pasiskirstę netolygiai: kai kur jie jau buvo nuardyti, o jų vietoje „likęs tik 15—18 cm gylio griovys, užpildytas plytų ir akmens skalda, žalsvai baltos spalvos skiedinio gabalais, medienos fragmentais.“ Iš atkasto mūro liekanų fragmentų buvo nustatyta, jog tai į apskritimo lanką panašus apsidos kontūras. Apsidos pietryčių pusėje surastas vėlesniu laikotarpiu primūrytas mūro fragmentas, kuris, kaip manyta, priklausė kontraforso pamatams.

Perkasoje P-33 apsidos pamato kreivės fiksacija buvo sudėtingesnė, kadangi, archeologės I. Jučienės nuomone, kontūro pėdsakai beveik išnykę. Perkasa P – 33 kasta ne tolygiai, o šurfuota. Darbų sąlygos buvo prastos: „vis dar nebuvo tinkamo apšvietimo, vos įsikasus giliau, perkasas apsemdavo vanduo, trūko deguonies.“ Tačiau, tyrėjų duomenimis, buvusios apsidos pamatų pėdsakų pastebėta ir šioje perkasoje.

Perkasose P - 32 ir P - 33 surasti dirbiniai, kaip ir prieš tai Kapitulos kriptoje kastose perkasose, statybinio pobūdžio: plytgaliai, skiedinio gabalai, čerpių nuolaužos ir pan. Perkasoje P-32 tarp griuvenų rasta keletas glazūruotų grindų plytelių, jų nuolaužų, „tačiau negalima pasakyti, ar jos čia pateko iš išardytų presbiterijos grindų, ar iš kvadratinio pastato vidaus.“

Paminklų konservavimo instituto specialistai Irena Jučienė ir Napoleonas Kitkauskas perkasoje P – 32 virš, kaip manoma, Vilniaus pirmosios Katedros presbiterijos pamato.

Apibendrindama 1974 - 1976 m. archeologinių tyrimų duomenis archeologė Irena Jučienė rašė, kad „vadovaudamasi aprašytų perkasų kultūriniais žemės sluoksniais ir juose aptiktais radiniais (ir ypač keramikos fragmentais – puodų šukėmis ir statybinės keramikos fragmentiniais radiniais) dar negalima daryti rimtesnių išvadų apie šios teritorijos apgyvendinimo laiką (iki XIV a. I pus.) ir pirmųjų statybų laiką.“ Paruoštoje tyrimų ataskaitoje tyrėja neformuluoja išvadų, kadangi apžvelgti kapitulos kriptos tyrimai tėra „tik viena iš katedros rūsiuose vykdytų žvalgomųjų archeologinių kasinėjimų medžiagos dalis, jau nekalbant apie istorinę medžiagą.“

Jau vėliau, apibendrindamas architektūrinių ir archeologinių tyrimų medžiagą, architektas dr. N. Kitkauskas neabejojo, kad Kapitulos kriptoje atkastos pirmosios Vilniaus Katedros presbiterijos pamatų liekanos. Remiantis tyrimų medžiaga rekonstruotas pirmosios Vilniaus Katedros planas.

Dr. N. Kitkauskas mano, kad pirmosios Vilniaus Katedros presbiterijos sienos buvo nugriautos ruošiant pamatų duobę dabartinio Katedros pastato kapitulos kriptai. Jos išgriautos beveik iki pamatų; grindys taip pat išardytos.

Dr. N. Kitkausko sudaryta Vilniaus Arkikatedros istorinė-stilistinė kartograma.

Archeologinių ir architektūrinių Vilniaus katedros tyrimų medžiagą 1977m. ir 1986 m. papildė tyrinėtų mūrų skiedinių ir tinko analizė. Konstatuota, kad pirmosios Vilniaus Katedros presbiterijos skiedinys skiriasi nuo kvadratinės pastato dalies mūro skiedinio. Presbiterijos skiedinys labai kietas, smulkiagrūdis, lūžyje panašus į smiltainį, baltas ar pilkšvai baltas; gamintas naudojant hidraulines kalkes. Kaip rišamosios medžiagos organiniai priedai naudoti gyvulinės kilmės baltymai. Presbiterijos skiedinių rišamoji medžiaga, panašiai kaip kvadratinės dalies rudųjų skiedinių, dėl senėjimo procesų yra visiškai persikristalizavusi (galimas daiktas, kad presbiteriuos mūro skiedinio užpildui imtas jos pamatų duobės šviesiai žalsvas priesmėlis). Tačiau pagal skiedinių rišamąją medžiagą presbiterijos skiedinys artimas kvadratinės pastato dalies mūro skiediniui.

Presbiterijos ir keturkampės dalies skiedinių skirtumus architekto dr. N. Kitkausko nuomone apsprendė skirtingas mūrų statybos laikas. Remdamasis viduramžių statybų tradicijomis, architektas atkreipia dėmesį į tai, kad anksčiausiai buvo pastatoma presbiterinė Romos krikščionių šventovių dalis. Jose, dažnai jau atliekant apeigas, buvo statoma ir likusi šventovės dalis. Galimas dalykas, kad tai ir apsprendė šiuos skiedinių skirtumus. Kitą vertus, tyrimai Karalių kriptoje (P-8), kur aptikta apsidės sandūra su keturkampe pastato dalimi rodė, kad keturkampės pastato dalies siena glausta prie presbiterijos mūro.

1987 – 1988 m. Kapitulos kriptos grindys buvo išklotos rusvomis keramikinėmis plytelėmis, o tose vietose, kur vaikščios lankytojai, grindys pažemintos, įstatyti iš metalo lakštų suvirinti loviai, kad kriptos nesemtų gruntinis vanduo.

Kapitulos kriptos nuotraukos prieš 2003 m. Jose matomos 1988 m. plytelėmis išgrįstos grindys ir įrengta archeologinių radinių ekspozicija.

2003 – 2004 m. archeologiniai ir architektūriniai tyrimai

2003 – 2004 m. Kapitulos kriptoje tyrinėtas apie 100 cm storio kultūrinis sluoksnis.
2003 m. lapkričio mėn., nuardžius 1988 m. išklotas plyteles ir išgriovus betono sieneles bei supjausčius geležinius lovius, žemės paviršius Kapitulos kriptoje po tarpsnių skliautais buvo Ha 90.60/70 m bei Ha 90.40 m. Tarp 1970/1976 m. ir 2003 m. žemės paviršius Kapitulos kriptoje jau buvo pažemintas 30 – 60 cm.
 
Nuotraukose matome Kapitulos kriptoje po viduriniu tarpsniu ardomus 1988 m. suvirintus metalo lovius bei išbetonuotas sieneles.


2003 - 2004 m. Kapitulos kriptos kultūrinio sluoksnio stratigrafijos tyrimai šiuo metu leidžia išskirti kelis pagrindinius jo formavimosi etapus:

kriptos naudojimo laikotarpis, kuris tęsėsi nuo XVI a. pab. – XVII a. pradžios – jos įrengimo laikotarpio iki 2003 metų. Pateikiamoje pažymoje sluoksniai Nr. 1-2 (Pažymoje skaičiais nuo 1 iki 6 žymimi kultūriniai sluoksniai, žr. žemiau esančią kultūrinio sluoksnio pjūvio nuotrauką) ;

kriptos statybos laikotarpis, XVI a. pab./ XVII a. pradžia. Pažymoje – sluoksniai nr. 3-4;

žemės paviršius prieš pat Kapitulos kriptos statybą. Pažymoje sluoksnis nr. 5;

pirmosios Vilniaus Katedros pamatų liekanos. Pažymoje žymėti raide A.

Kriptos naudojimo laikotarpis

Laidojimo kriptoje pėdsakai

Dar 1931 m., kuomet Kapitulos kripta daugiau nei po šimtmečio buvo atidaryta ir joje pradėti Katedros inžineriniai geologiniai tyrimai, imta tvarkyti žmonių palaikus. Kasamose vietose žemės sijotos. Tačiau žmonių kaulų ir apirusių karstų žemės paviršiuje buvo dar gana daug ir pokario metais, nes dalis žmonių kaulų su karstų mediena pateko į 1970 – 1976 m. užpiltus žvalgomųjų tyrimų šurfus. Apirusių karstų ir žmonių kaulų kriptoje buvo išlikę iki pat XX a. devintojo dešimtmečio.

Nuardžius Kapitulos kriptoje 1988 m. paklotas keramikinių plytelių grindis, ties šiaurine jos siena, Kv A-C 13-17, Ha 90.80–90.72 m, atsidengė dviejų apirusių išilginių mūro sienelių fragmentai. Tai apie 400 ir 220 cm ilgio, vienos išilginės plytos pločio, per 120 cm viena nuo kitos palei kriptos Š sieną nutolę mūro sienutės. Sienutės buvo sumūrytos iš panaudotų plytų, kurios surištos kalkių skiediniu. Architekto N. Kitkausko pasakojimu, apie XX a. septyniasdešimtuosius metus sienutės dar buvo išlikę išilgai kriptos Š ir P sienų.

Atidengti dviejų mūro sienučių fragmentai palei Kapitulos kriptos Š sieną, Kv A-C 13-17.

Manoma, kad Kapitulos kriptoje šios mūro sienutės buvo sumūrytos kaip atramos čia statomiems karstams. Drėgnoje, o per potvynius, matyt, užliejamoje kriptoje mediniai karstai pastatyti ant mūro atramų nesilietė su žeme. Ties mūrinėmis karstų atramomis žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai buvo atliekami 1970–1976 m. Reikia manyti, kad mūrinės karstų atramos buvo išardytos XXa. devintajame dešimtmetyje, kuomet Kapitulos kripta pritaikyta Arkikatedros požemių lankymui.

Baigus 2003 – 2004 m. archeologijos tyrimus, lobyno įrengimui trukdę mūrinių sienučių fragmentai buvo perkelti į Kapitulos kriptos R dalį.

Architekto N. Kitkausko teigimu, aštuntajame XX a. dešimtmetyje Kapitulos kriptoje buvo surastos ir metalinės atramos. Išlikę ir kelios šių atramų nuotraukos.

 
Aštuntajame XX a. dešimtmetyje Kapitulos kriptoje aptiktos karstų atramos. Iš architekto N. Kitkausko archyvo.

Kapitulos kriptos R gale, po prieškaryje išbetonuotais laiptais, Kv G–I 23–24, aptikta plytomis išmūryta vieno karsto dydžio kripta. Ji prišlieta prie Vytauto statytai Katedrai priskiriamos Arkikatedros R sienos vidinės pusės. Kriptos skliautas jau nuardytas. Jos viršutinės plytos išlikę Ha 91.08 – 90.80 m. Kripta 254 cm (Š-P) ilgio ir 128 cm (R-V) pločio. Kriptos viduje primesta plytgalių ir lentų su fabrikinėmis vinimis, plastikinis butelis, bei Lietuvos Respublikos 5 centų moneta (1991 m.), surasta ir sumestų žmonių kaulų. Kriptos dugnas išklotas plytomis. Prie plytų grindinio prilipę medienos plaušų. Tikėtina, kad ši kripta turėjo būti aptikta jau 1931 m. atidarius Kapitulos kriptą bei virš jos įrengiant laiptus. Galimas dalykas, kad ji buvo tyrinėta ir po 1991 metų.
 
Nedidelės kriptos liekanos Kapitulos kriptos R dalyje.
Kapitulos kriptos viršutinę kultūrinio sluoksnio dalį sudarė iki 30 cm storio pilkšva su statybinėmis atliekomis žemė (1) (Pažymoje skaičiais nuo 1 iki 6 žymimi kultūriniai sluoksniai, žr. žemiau esančią kultūrinio sluoksnio pjūvio nuotrauką).

Pilkšvoje žemėje (1) rasta išblaškytų žmonių kaulų, kaltinių vinių, karstų (?) medienos plaušų. Tarp išskirtinių radinių paminėtinas vario lydinio kryželis, paauksuota grandinėlė, bažnytinių rūbų skiautės.
 
Vario lydinio kryžiukas fotografuotas iš abiejų pusių. Kv B 12.
Bažnytinių rūbų skiautės rastos viršutinėje kultūrinio sluoksnio dalyje. Kv F 14.
 
Karsto medienos fragmentas su vario apkalo liekanomis ir karsto rankenėlės tvirtinimas. Kv B 16.
Paauksuota grandinėlė. Kv A-B 15

Viršutiniame pilkšvos su griuvenomis žemių sluoksnyje (1) surinkti išblaškyti žmonių kaulai perduoti antropologų tyrimams. Reikia paminėti, kad tarp išblaškytų žmonių kaulų rasta vyro kaukolė bei viršutinė kaukolės dalis su nupjovimo žyme.

Kapitulos kriptoje tarp XX a. supiltų žemių ir statybinių atliekų surasta žmogaus kaukolė ir, matyt, sunykusių karstų medienos plaušai. Kv H-I 2-3.

XX a. pertvarkymai

Reikia pastebėti, kad pilkšvos žemės su griuvenomis sluoksnyje (1) surasta nemažai ir XX a. dirbinių bei statybos atliekų. Tai plytgaliai, cemento blokeliai, fabrikinės gamybos vinys, XIX a. pab. XX a. pradžios baltai glazūruotų koklių fragmentų. Sluoksnyje (1) Kv G-H 2-3 aptikta suverstų stiuko gabalų, rausvo ir pilkšvo smiltainio grindinio (?) plytelių fragmentų. Paminėtina ir Kv G 2/3 Ha 90.54 m surasta Lenkijos Respublikos 2 grošų moneta (1930 m.). Kapitulos kriptos R dalyje apie 10-15 cm storio viršutiniame žemių sluoksnyje surasta 1991 m. (14 vnt.) ir 1997 m. (1 vnt.) laidos Lietuvos Respublikos monetų.
 
Figūrinės plytos fragmentas su įrėžtu tinkleliu. Rastas Kv A-B 3-4, 1970 m. užpiltos archeologinių tyrimų perkasos nr. 1 vietoje. Pilkšvos žemės su griuvenomis sluoksnyje (1) surastas baliustros fragmentas.

Pilkšvos žemės su griuvenomis sluoksnis (1) susidaręs virš 1 – 2 cm storio vandens suplauto (?) pilkos spalvos sluoksnelio (2), apie Ha 90.50 m su pertrūkiais stebėto visame Kapitulos kriptos plote. Galimas dalykas, kad tai gana ilgą laiką buvęs kriptos paviršius. Jo struktūra bylotų, kad Kapitulos kripta buvo užliejama potvynių.

Kultūrinio sluoksnio pjūvio fragmentas vakarinėje kapitulos kriptos dalyje, Kv E 1 – 5.
Pažymoje skaičiais nuo 1 iki 6 žymimi sluoksniai.
Šis, apie 4 m ilgio ir 1,20 m pločio Kapitulos kriptos kultūrinio sluoksnio fragmentas bus išsaugotas ir įrengus Arkikatedros lobyno ekspoziciją.

Kapitulos kriptos statybos laikotarpis

Po pilkšvos spalvos sluoksneliu (2), visame Kapitulos kriptos plote, kastas apie 30 cm storio stambių griuvenų sluoksnis (3), kuris sietinas su Kapitulos kriptos statybos laikotarpiu. Jame labai gausu statybos liekanų: plytų, plytgalių, plokščių čerpių fragmentų, grindų plytelių, skiedinio gabalų, nykstančios medienos plaušų. Tarp rastųjų plytų išsiskiria gotikinių profilinių plytų fragmentai, atskirai paminėtini ir dažyto tinko gabaliukai.

 
Stambių griuvenų sluoksnyje(3) Kv G – I 18 – 20 surasta gotikinė profilinė plyta su rausvai dažyto tinko fragmentu. Dažyto tinko gabaliukai.

Stambių griuvenų sluoksnyje (3) surasti 1 (Kv I 15) – 2 (Kv G-H 6-7) profilinių plytų fragmentai, grindų plytelės, Kv G-H 6 – 7.

Stambių griuvenų sluoksnio (3) viršutinėje dalyje, kv F-G 3-4, Ha 90.45 m, rastas Zigmanto III Vazos 1593 m. kaldintas Rygos šilingas.

Šilingas, surastas stambių griuvenų sluoksnio (3) viršutinėje dalyje.


Po stambių griuvenų sluoksniu (3) susidaręs smėlio sluoksnis (4), kuris formavosi kasant pamatų duobes kriptos atramos.

Pirminis žemės paviršius Kapitulos kriptoje. Pirmosios Vilniaus Katedros pamatų liekanos

Po supilto smėlio sluoksniu (4) susidaręs 2 – 5 cm storio juodos žemės sluoksnelis (5). Jis (5) atkastas beveik visame Kapitulos kriptos plote apie Ha 90.00 – 89.90 m. Manoma, kad tai statomai Kapitulos kriptai iškastoje duobėje besiformavusio žemės paviršiaus sluoksnelis (5).

Juodos žemės sluoksnyje (5) rasta skiedrų, nykstančios medienos plaušų, skiedinio, rausvų plytgaliukų, plokščių glazūruotų čerpių nuoskalų, grublėtos keramikos šukių.

Grublėtos keramikos šukės surastos juodos žemės sluoksnyje (5)

Po juodos žemės sluoksneliu (5) Kapitulos kriptoje fiksuotas įžemis. Tik Kapitulos kriptos pietinėje dalyje šis sluoksnelis (5) fiksuotas virš nuardytų ankstyvesnio mūro statinio pamatų, kuriuos architektas N. Kitkauskas priskiria pirmosios Vilniaus Katedros presbiterinei daliai. Pietvakarinėje kriptos dalyje juodos žemės sluoksnelis (5) susidaręs virš 15 - 20 cm storio juosvos žemės su skiedinio intarpais sluoksnio (5a), kuris, kaip manoma, susiformavo išardžius pirmosios Vilniaus Katedros presbiterijos pamatus. (Kapitulos kriptos kultūrinio sluoksnio mėginiai šiuo metu tyrinėjami Geologijos ir geografijos instituto radioizotopinių tyrimų laboratorijoje, iš kurios gaunami ir pirmieji C14 tyrimų duomenys).

Glazūruotos čerpės fragmentas surastas juodos žemės sluoksnyje (5) virš, kaip manoma, nuardytos pirmosios Vilniaus Katedros presbiterijos pamatų liekanų.

Kv G-J 7-13.Nuotraukoje skaičiais 1,3,5 sužymėti Kapitulos kriptoje besiformavę sluoksniai (žr. pažymos tekstą). A – ankstyvesnio mūro statinio pamatų liekanos, kurias architektas N. Kitkauskas priskiria pirmosios Vilniaus katedros presbiterinei daliai. B - juosvos žemės su skiedinio intarpais sluoksnis (5a), kuris, kaip manoma, susiformavo išardžius pirmosios Vilniaus katedros presbiterijos pamatus. C – Architekto N. Kitkausko 1976 m. sukalti mediniai kuoliukai, kuriais buvo nužymėtas jau tuomet atkastų pamatų kontūras. D – Medinis šulinukas, kuriame prieškaryje buvo matuojami gruntinio vandens svyravimai kriptoje. E – 2004 m. įrengiami drenažiniai šuliniai.

Ankstyvojo mūro pamatai buvo tyrinėti 1976 m., atlikta mūro skiedinio analizė.
2003 – 2004 metų tyrinėjimais patikslintas išlikusio pamatų mūro planas, paimti nauji skiedinio mėginiai.
Atkasti pamatai išsaugoti. Jie buvo dengiami geotekstile, pilamas smėlis, vėl dengiama geotekstile ir pilamas stambus žvyras.

Nuotraukoje matome, kaip išsaugomos ankstyviausio statinio liekanos. Manoma, kad tai buvę pirmosios Vilniaus Katedros presbiterijos pamatai.

Šiuo metu analizuojama per kelis dešimtmečius sukaupta archeologinė medžiaga, ruošiama Kapitulos kriptos archeologinių ir architektūrinių tyrimų ataskaita. Archeologinių tyrimų medžiagą sudaro per 1200 vienetų fotonuotraukų, 4 filmuotos juostos, grafinė medžiaga, per 1000 keramikos ir metalo dirbinių. Vertingesnius archeologinius radinius konservuoja Pilių tyrimo centro specialistai. Aptiktų žmonių kaulų tyrimus atlieka Vilniaus universiteto antropologai, kultūrinio sluoksnio mėginius tiria Geologijos instituto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistai.

Literatūros sąrašas:

Samukienė A., Stakun K. Vilniaus Arkikatedra Bazilika, Katedros A. 2. Lobyno rūsys Arkikatedroje Bazilikoje. Ankstyvojo drenažo tvarkymo sprendiniai. V., 2004
Pečkaitis A., Astrauka A. Vilniaus Arkikatedra. Kapitulos kripta. Inžinerinė geologija.“Archivolta“. V., 2003.03.
Pečkaitis A. Jungtinių pilių kompleksas. Vrublevskio gatvės rekonstrukcija Vilniuje. Inžineriniai geologiniai tyrimai. V., 2002 07 – 08.
Kitkauskas N. Vilniaus Katedra. V., 1976.
Kitkauskas N. Vilniaus Arkikatedros požemiai. V., 1994.
Kitkauskas N. Paveikslų galerijos (buv. Vilniaus katedros) konservavimas 1931 – 1937 m. ir šiandieninės jos deformacijos. Vilnius, 1970 // Architektūros paminklai. T. I.
Kitkauskas N. Vilniaus pilys. Statyba ir architektūra. V., 1989.
Kitkauskas N. Paveikslų galerijos (buv. Vilniaus Katedros) 1968 – 1974 m. atliktų tyrimo darbų ataskaita ir tolimesnių tyrimo – projektavimo darbų programa. Vilnius, 1976 //Vilniaus apskrities archyvas (toliau – VAA), F5 1360.
Monstvilas K. Vilniaus paveikslų galerijos inžinerinių geologinių tyrinėjimų programa. V., 1970. Vilniaus apskrities archyvas, F 2 48-72.
Banikonienė N., Kitkauskas N., Racevičienė J. Vilniaus paveikslų galerija /buv. katedra/ Rūsių žvalgomieji tyrimai. Vilnius, 1981 // LIIR. F. 1. Nr. 1061.
Jučienė Irena. Paveikslų galerijos (Vilniaus katedros) pastatas 1974, 1976 m. žvalgomųjų archeologinių tyrinėjimų ataskaita. V., 1982. LIIR. F. 1. Nr. 1062.
Telksnienė E, Urbaitė D. Paveikslų Galerijos mūro skiedinių cheminiai tyrimai. Vilnius, 1977. VMAA. F 5. Nr. 1568.
Telksnienė E., Rauckienė N., Gocentienė A. Sąjunginės reikšmės architektūros paminklas. Vilniaus paveikslų galerija (buv. katedra). Pirmosios Vilniaus katedros mūro skiedinių cheminiai pertografiniai tyrimai. Vilnius, 1986. VMAA. F 5. Nr. 3999.

Archeologas Gediminas Gendrėnas

Mūro sienutės išmūrytos kaip atramos Kapitulos kriptoje statytiems karstams Nedidelė kripta aptikta Kapitulos kriptos PR kape Atkastas mūro fragmentas, kuris priskiriamas pirmajai Vilniaus Katedrai Fotografuotas kultūrinio sluoksnio fragmentas, ant kurio sužymėti sluoksnių numeriai Išsaugota kultūrinio sluoksnio dalis Mūro sienutės išmūrytos kaip atramos Kapitulos kriptoje statytiems karstams Nedidelė kripta aptikta Kapitulos kriptos PR kape Atkastas mūro fragmentas, kuris priskiriamas pirmajai Vilniaus Katedrai Išsaugota kultūrinio sluoksnio dalis Fotografuotas kultūrinio sluoksnio fragmentas, ant kurio sužymėti sluoksnių numeriai