LINAS KVIZIKEVIČIUS
ŠVININIAI ANTSPAUDAI
Atliekant tyrinėjimo ir restauravimo darbus Vilniaus
Žemutinės pilies rūmuose, (toliau tekste bus trumpinama - VŽP) tarp vertingos
archeologinės bei numizmatinės medžiagos, dėmesį pritraukia atskira grupė
sfragistinių radinių, kurie, galbūt, atrodydami nereikšmingi yra labai
ypatingi ir informatyvūs. Sfragistiniai radiniai - tai švininiai skritinėliai
- plombos. Šiuose radiniuose pasitaiko įvairių ženklų, įrašų, herbų, kurie
nurodo, kad jie yra nelietuviškos kilmės. Prieš aptariant minimus radinius,
pirmiausia paminėsime apie plombų paskirtį, naudojimą bei atsiradimą,
nes šį klausimą tyrinėjančių straipsnių lietuviškoje spaudoje nėra.
Žinoma, kad tvirtinami prie dokumentų švininiai antspaudai atsirado Romos
imperijoje, kur antspaudų gamybai pradėta vartoti alavą, rečiau auksą
ir sidabrą. (Vėliau šiuos metalinius antspaudus pradėta vadinti bulėmis,
graikiškai - molibdulomis.) Jau tuomet švininiai antspaudai buvo naudojami
ir užraktų apsaugai, be to, tokiais antspaudais garantuodavo prekių krovinius
imperijos pakraščiuose. Būtent tokie švininiai antspaudai literatūroje
vadinami plombomi. Tiksliau išvardinti visus atvejus, kur buvo naudojamos
plombos viduramžiais ir vėlesniais laikais, yra sunku. Manoma, kad praktika
antspauduoti prekes atėjo iš Bizantijos imperijos, kur, pagal 945 metų
sutartį, antspauduodavo audeklus, parduodamus rusams. Taip pat žinoma,
kad Bizantijos imperijoje antspaudai buvo naudojami ir šilkiniams audiniams
ženklinti. Šią audeklų antspaudavimo tradiciją, per Bizantiją perėmė
visa Europa. Plačiausiai naudoti švininius antspaudus turėjo pradėti gerai
išsivysčius amatams - cechinei audeklų gamybai, suklestėjus tarptautinei
prekybai. Būtent, mėgdžiojant iš Bizantijos atėjusią tradiciją tekstilės
cechai ir jų korporacijos, pabrėždami savo gaminių kokybę, tikrumą, tvirtindavo
prie audeklų švininius antspaudus su įspaustais ženklais. Prekybiniuose
Vakarų Europos miestų - Marselio, Visbio ir kitų - statutuose antspaudo
pritvirtinimas ant prekės buvo paplitęs ir visuotinai priimtas reiškinys.
Viduramžiais audinių antspaudavimo praktika išplito po visą Europą. Audeklų
prekyba bendroje prekyboje užėmė centrines pozicijas. Valdžia atskirose
stadijose atidžiai stebėjo audinių gamybą. Vykdant kokybės reikalavimus,
prie pagamintų audinių buvo tvirtinami antspaudai. Anglijoje mažiausiai
nuo XIV iki XVII amžiaus švininiai antspaudai buvo naudojami kaip kokybės
kontrolės sistemos dalis tekstilės pramonėje. Ten, taip vadinama alnage
kontrolės sistema, reikalavo, kad oficialus žymėjimas būtų ant kiekvieno
parduodamo audinio. Už šitokį antspaudą, uždėtą ant kokybiškai pagaminto
gaminio, karūnai buvo mokamas kelių pensų mokestis, o karaliaus įgaliotinio-alnagerio
įspaustas antspaude ženklas kartu buvo kokybės garantija ir mokesčio pakvitavimas.
Manoma, kad viduramžiais audeklus žymėdavo dauguma Europos tekstilės centrų.
Ipro miestas Flandrijoje, pavyzdžiui, 1306 metais panaudojo 10 500 švininių
antspaudų, 1308m. - 33 000, 1310 m. - 81 000 vienetų. Ten antspaudai buvo
kabinami po vieną ant audinio rietimo galo. Švininiai antspaudai garantuodavo
ne tik audeklo kokybę, bet ir nurodydavo jo ilgį. Pavyzdžiui, Hanzos pirkliai,
prekiavę Novgorode, neturėjo teisės ten vykdyti mažmeninę prekybą. Audeklus
jie parduodavo rietimais, kurie būdavo tam tikru būdu įvynioti juos pagaminusiuose
cechuose. Rietimą įvyniodavo į prastos kokybės audeklą ir užantspauduodavo.
Susiklosčiusios Hanzos pirkliams naudingos, prekybos taisyklės draudė
parduodant išvynioti ir permatuoti taip įvyniotą prekę. Dažnai rusų pirklys
tik savo krautuvėje pastebėdavo, kad audeklo ilgis keletą alkūnių trumpesnis
už garantuotą antspaudais. Anglijoje švininius antspaudus naudodavo ir
nekokybiškam audeklui žymėti. XVI amžiuje tokių antspaudų centre vaizduodavo
F raidės ženklą ir legendą pakraščiu Fauti , tai reiškia - defektas,
trūkumas, klaida. Tokios paskirties XVII šimtmečio antspauduose įspausdavo
Defective. Viduramžiais ir vėlesniais laikais švininius antspaudus
naudojo pirkliai ir muitinės. Suomijos mokslininkas J.P.Taavitsainen spėja,
kad į audeklus dedami švininiai antspaudai buvo, matyt, kaip asmens ženklai
audėjų bei dažytojų, taip pat ir pirklių. Papildomai, audeklai importo
uoste gaudavo dar nuosavus kontrolės ženklus.
Lietuvoje archeologinės ekspedicijos, šalia kitos archeologinės medžiagos,
aptinka ir pavienius švininių antspaudų radinius. Jų rasta Vilniaus senamiestyje,
Kaune, Vilkijoje, Kernavėje ir kai kur kitur. Vilniaus Žemutinėje pilyje,
per visą rūmų tyrinėjimų laikotarpį, surasti 53 švininiai antspaudai bei
jų fragmentai. Dalis šių radinių neabejotinai datuojami XIX-XX a. Juose
įspausti muitinių, gamyklų, geležinkelio bei kitų įstaigų ženklai, pavadinimai,
skaičiai. Šio laikotarpio švininiai antspaudai aptinkami viršutiniame
- permaišytame - kultūriniame sluoksnyje, į kurį atsitiktinai galėjo patekti
iš kitur. Jų priklausomybė yra aiški, todėl straipsnyje tai nebus aptariama.
Kita, šios sfragistinės medžiagos dalis VŽP teritorijoje randama XIV-XVIII
a. susiformavusiame kultūriniame sluoksnyje. Kai kurie švininiai antspaudai
labai sunykę, išlikę tik jų fragmentai, tačiau didesnė dalis gerai išsilaikiusių.
Šiuose antspauduose įspausti įvairūs ženklai, įrašai gotikiniu bei renesansiniu
šriftu,miestų herbai ir portretai. Vaizduliai įspausti antspauduose nurodo,
kad dauguma jų yra kilę iš Vakarų Europos. Kai kuriuos iš šių antspaudų
galima identifikuoti tiksliau. Lietuvoje šie sfragistiniai radiniai dar
nesulaukė reikiamo mokslininkų dėmesio. Duomenys apie kai kuriuos VŽP
rūmuose rastus švininius antspaudus ne kartą publikuoti kartu su kita
archeologine medžiaga , tačiau įvertinančių ar apibendrinančių šiuos radinius
straipsnių trūksta. Informaciją apie keletą antspaudų, rastų VŽP kasinėjimuose,
platesniam skaitytojų ratui pateikė dr. Albinas Kuncevičius ir Vytautas
Aleksiejūnas bendrame straipsnyje bei šio straipsnio autorius savo ankstesniajame
darbe. Šiame straipsnyje siekiama supažindinti su švininiais antspaudais,
rastais Lietuvos kunigaikščių rezidencijoje. Taip pat norima, kiek leidžia
žinios ir skurdi palyginamoji medžiaga, nustatyti apytikslę antspaudų
chronologiją ir jų priklausomybę.
Galbūt šis straipsnis paskatins ir kitus archeologus skelbti savo darbus
apie šią sfragistinę medžiagą.
Visi straipsnyje aptariami radiniai laikomi Lietuvos Nacionalinio muziejaus
Numizmatikos skyriuje.
|
1. Centre pavaizduotas gotikinės
minuskulos A raidės ženklas. Kita antspaudo pusė be vaizdulio.
Antspaudas-dviejų diskų. D - 13 mm.
Antspaude įspausta raidė galėtų būti pirklio ar amatininko, audeklo
dažytojo, ar kaip nors kitaip su audeklu susijusio žmogaus vardo
pirmoji raidė. Pagal radimvietės kultūrinį sluoksnį, jį priskiriama
XIV pab.-XV a. I p. laikotarpiui. (pav. 1). |
|
2. Centre pavaizduotas vyro su
vyskupo mitra portretas. Šalia jo, kairėje, S raidės ženklas,
virš jo - kryželis. Dešinėje pusėje - O raidės ženklas. Antspaudas
turi vieną diską. D - 20 mm.
Antspaude vaizduojamas asmuo greičiausiai yra šventasis, kurio vardas
prasideda O raide. Tai galėtų būti šventasis Otonas Bambergietis,
Pomeranijos krikštytojas. Antspaudas yra cecho ar prekybinės gildijos
skiriamasis ženklas. Žinoma, kad viduramžių verslo ir prekybos gildijos
dažnai pasivadindavo šventųjų vardais15. Pagal kultūrinio sluoksnio,
kuriame rastas antspaudas, chronologiją ir vaizdavimo ypatybes,
priskiriame jį XV a. (pav. 2). |
|
3. Antspaudo fragmentas. Nežymiai
matomi A raidės ženklas ir greta kryželis. D - 18 mm. Remdamiesi
radimvietės stratigrafija, priskiriame XV-XVI a. laikotarpiui. (pav.
3). |
|
4. Centre - vyskupo pastoralo ir
rankos plaštakos kompozicija. Pakraštyje vaizdulį juosia legenda
gotikine minuskula. Antspaudas turi vieną diską. D - 25 mm.
Panašūs ženklai sutinkami miestų ir vyskupysčių herbuose. Vaizduojamas
ženklas labiausiai panašus į Kvedlinburgo miesto herbą16, kuriame
veikė gelumbės ir pirštinių gamybos cechai17. Antspaude esanti gotikinių
raidžių legenda kol kas neišskaitoma. Pagal radimvietę ir vaizdavimo
ypatybes, antspaudą priskiriame ne vėlesniam kaip XVI a. pirmos
pusės laikotarpiui. (pav. 4). |
|
5. Centre vaizduojamas vyro ilgais
plaukais portretas. Vaizdulį juosia blogai įspaustas įrašas romėniškomis
raidėmis. Visą kompoziciją antspaudo pakraštyje juosia taškelių
ornamentas. Antspaudas turi vieną diską. D - 15 mm.
Manoma, kad vaizduojamas vienas iš šventujų. Pagal radimvietės stratigrafiją
bei antspaudo įrašo šriftą, radinį priskiriame XV-XVI a. (pav. 5).
|
|
6. Centre įspaustas herbas: skydas
su išpjova - jame du stulpai. Herbą dviguba linija juosia trijų
lankų apvadas. Antspaudo pakraštyje - virvelinis ir brūkšnelių ornamentas.
Antspaudas - dviejų diskų. Kitoje pusėje, centre, vaizduojami trys
bokštai su vartais, langais bei dvišlaičiais smailėjančiais stogais.
Bokštų šonuose pavaizduotos gėlės vazonuose. D - 24 mm.
Vaizduojamas herbas yra žemės ar miesto. Manoma, kad antspaudas
kilęs iš Saksonijos (Vokietija). Kitoje pusėje vaizduojami bokštai
- tai tos vietovės svarbiausias architektūrinis ar administracinis
pastatas. Herbą juosiantis trijų lankų formos apvadas dažnai pasitaiko
XV - XVI a. monetose. Tokį herbą turi Saksonijos Leipcigo miestas.
Leipcigo miesto švininis antspaudas yra publikuotas A. Sabatier
darbe18, tačiau ten vietoje bokštų yra įspaustas Leipcigo miesto
pavadinimas. VŽP rastasis antspaudas ko gero yra kitas šio miesto
švininių antspaudų variantas. Pagal antspaudo radimvietės stratigrafiją,
herbo-skydo formą ir kitokias piešinio detales, radinį priskirtume
XV a. pab.-XVI a. (pav. 6).
7. Vaizduojami trys bokštai su vartais, langais bei dvišlaičiais
smailėjančiais stogais. Bokštų šonuose pavaizduotos gėlės vazonuose.
Antspaudas turi vieną diską. D - 22 mm.
Antspaudas vaizduliu analogiškas kaip pav. 186, tačiau be vaizdulio
kitoje pusėje. Greičiausiaitai irgi Leipcigo miesto tekstilės amatininkų
antspaudas. Pagal šią analogiją bei radimvietės stratigrafiją, antspaudas
priskiriamas XV a. pab.-XVI a. |
|
8. Pavaizduotas Anglijos herbas
- keturių laukų skyde - trys lelijos ir trys liūtai, išsidėstę vienas
po kitu, heraldiškai judantys į dešinę. Herbą supa blogai išlikęs
įrašas lotyniškomis raidėmis. Antspaudas turi vieną diską. D - 31
mm.
Tokio motyvo švininiai antspaudai yra rasti Anglijoje, Vengrijoje,
Rusijoje ir kitur. Taip pat keletas tokių antspaudų saugomos Danijos
nacionaliniame muziejuje ir Gioteborgo muziejuje Švedijoje. Manome,
kad radinyje neišlikęs įrašas galėjo būti toks: HONI SOEIT QVI
MAL V PENSE (šis šūkis atsirado viduramžiais kartu su geltonojo
raiščio ordinu 1350 m.19) arba būna įrašytas pirklio vardas ir pavardė.
Tokio siužeto antspauduose būna vokiškos kilmės asmenų vardai ir
pavardės. Anglų archeologo G.Egan nuomone, tai vokiečių pirklių
(tarpininkų) antspaudai. Pagal antspaudų analogus, rastus kitose
šalyse, taip pat pagal šio antspaudo radimvietę, skydo formą bei
vaizdavimo ypatybes, jį priskirtume ne vėlesniam kaip XVI a. laikotarpiui.
(pav. 7). |
|
9. Centre pavaizduotas herbas
skyde dvi rombinės žvaigždutės. Herbą juosia legenda gotikinėmis
raidėmis. Antspaudas turi vieną diską. D - 21 mm.
Antspaude pavaizduotas herbas - tai kažkokio miesto ar žemės herbas.
Gotikinė legenda kol kas neišskaitoma. Pagal radimvietės stratigrafiją,
bei įrašo šriftą ir skydo formą radinį priskiriame XV-XVIa.pradžiai.
(pav. 8). |
|
10. Įspausti nesimetriškai išdėstyti
keturi linijiniai ženklai. Kita pusė - tuščia. Antspaudas - dviejų
diskų. D - 18 mm.
Vaizduojami ženklai galėtų būti audeklų dažytojo, audėjo ar cecho
ženklas. Pagal radimvietės stratigrafiją radinį priskiriame XVI-XVII
a. (pav. 9). |
|
11. Vaizduojamas dvigubo kryžiaus
ženklas. Antspaudas turi vieną diską. D -18 mm. Šis radinys gali
būti lietuviškos kilmės. Tokį ženklą naudojo Lenkijos karalius ir
Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila. Aptariamasis antspaudas yra
antrasis toks radinys Lietuvoje 20. Kol kas neaišku, kur juos kabindavo.
Reikėtų paminėti, kad dvigubo kryžiaus ženklas pasitaiko ir daugelio
miestų antspauduose. Pavyzdžiui; Grzybovo miestelio (Gniezno priemiestis)
XVI-XVIII a. antspaude yra analogiškas dvigubo kryžiaus ženklas
21. Aptariamą radinį pagal radimvietės stratigrafiją priskiriame
XV-XVI a. (pav. 10).
|
|
12. Vaizduojami vartai su trimis
bokštais. Kraštuose išlikusi legendos dalis, kairėje:VR, dešinėje
O raidžių ženklai. Pakraštyje vaizdulį juosia brūkšnelių ornamentas.
Antspaudas turi vieną diską. D - 15 mm. Radinyje esantis vaizdulys
labiausiai primena Lenkijos Torūnės miesto herbą, naudotą XIII-XV
šimtmečiuose 22. Legenda, manoma, skelbia asmens inicialus. Neatmetame,
kad įrašas galėtų skelbti ir miesto sutrumpintą pavadinimą. Radinį
priskiriame XV a. antrai pusei-XVI a. (pav. 11). |
|
13. Centre įspaustas įrašas renesansinėmis
raidėmis:ARRAS. Virš įrašo ir po juo vaizduojamos žiurkės kojomis
į centrą. Antspaudas turi vieną diską. D - 16 mm. Įrašas antspaude
nurodo jo kilmę iš miesto, esančio dabartinės šiaurės Prancūzijos
teritorijoje, tuomet priklaususio Nyderlandams. Viduramžiais Araso
miestas garsėjo kilimų, gobelenų ir lengvų audinių gamyba. Žinoma,
kad Žygimantas Augustas Žemutinės pilies rūmuose turėjo didelę gobelenų
kolekciją. Remiantis šiuo radiniu, galima manyti, kad čia buvo ir
Araso amatininkų dirbinių. Šį antspaudą, remiantis radimvietės stratigrafija
bei įrašo šriftu, vaizdavimo maniera bei kitais šio miesto antspaudų
pavyzdžiais, priskiriame XVI a.(pav. 12). |
|
14. Centre vaizduojamas herbas:
skyde - raktas, krašte - trys gėlių (lelijų ?) žiedai. Antspaudas
vieno disko. D - 25 mm. Greičiausiai, kad tai kažkokio miesto antspaudas.
Pagal herbinio skydo formą ir radimvietės stratigrafiją antspaudas
priskirtinas XVI a. (pav. 13). |
|
15. Vaizduojamas herbas: skyde elnio ar jaučio
galva. Kitoje antspaudo pusėje, centre, įrašo renesansiniu šriftu
dalis - SSA. Greičiausiai, kad tai prūsiškoje Silezijos dalyje
esančio Nisos miesto amatininkų antspaudas. D - 22 mm. Pagal radimvietės
stratigrafiją, herbo skydo formą, radinį priskiriame XVI a. antrai
pusei - XVII a. (pav. 14). |
|
16. Centre vaizduojami vartai.
Antspaudas turi vieną diską. D - 34 mm. Radinio priklausomybė kol
kas neaiški. Manoma, kad antspaude pavaizduoti kažkokio miesto vartai.
Priskiriame XVI - XVII a. (pav. 17). |
|
17. Išlikusi dalis neaiškaus vaizdulio.
Antspaudas turi vieną diską. D - 20 mm. Pagal radimvietės stratigrafiją
datuojame XVII a. |
|
18. Vaizduojamas ženklas primena
apverstą inkarą. Kitoje jos pusėje - neaiškūs ženklai - įrašo liekanos
(?).. Antspaudo pakraštys ir auselė puošta įstrižų linijų ornamentu.
Radinys turi vieną diską. D - 20 mm. Jo vaizdulys primena Chersono
mieste viduramžiais kaldintų monetų ženklus 23. Greičiausiai radinys
atkeliavęs iš Rytų. Pagal radimvietės stratigrafiją jį galima datuoti
XV - XVI a. (pav. 18-19) |
|
19. Centre vaizduojamas įrašas renesansinėmis
raidėmis YBERY, ar YPERY. Antspaudas turi du diskus. Kitoje
pusėje, centre, įspausti simetriškai išdėstyti keturi taškeliai.
D - 13.5 mm. Įrašas greičiausiai skelbia miesto ar vietovės pavadinimą.
Galbūt, tai Nyderlandų Ipro miesto tekstilės amatininkų antspaudas.
Priskiriame XVI-XVII a. (pav. 16). |
|
20. Antspaudo fragmentas. Vaizduojamas
neaiškus ženklas. Pakraštyje dviejų linijų apvadas. Antspaudas dviejų
diskų. Kita pusė tuščia. D - 21-22 mm. Manome, kad vaizduojamas
ženklas galėtų būti prekybininko, audeklo dažytojo ar audėjo. Pagal
radimvietės stratigrafiją, radinį priskiriame XVII-XVIII a. (pav.
18). |
|
21. Centre vaizduojama renesansinės
P raidės ženklas. Dešinėje pusėje įspaustas taškelių apvadas.
Antspaudas dviejų diskų. Kitoje pusėje išlikusios S ir G raidės.
D - 15 mm. Šio radinio piešinys labai panašus į vaizdulį, esantį
antspauduose, naudotuose XVI a. Anglijoje nekokybiškiems audeklams
žymėti. Skirtingai nei angliškuose antspauduose, aptariamasis radinys
neturi legendos pakraštyje. Kitoje pusėje esančios raidės - greičiausiai
audeklo tikrintojo inicialai. Pagal radimvietės stratigrafiją ir
remiantis palyginamąja medžiaga, radinys priskiriamas XVI-XVII a.
pirmos pusės laikotarpiui. (pav. 19). |
|
22. Vaizduojamas skaičius 17. Radinys dviejų
diskų. Kitoje pusėje įspausti neaiškių raidžių ženklai. D - 23 mm.
Manome, kad šis antspaudas galėjo nurodyti audeklo ilgį, plotį,
o gal net rietimų skaičių viename įpakavime. Kitoje pusėje esantys
ženklai - tai audeklo gamintojo ar tikrintojo inicialai. Pagal radimvietės
stratigrafiją bei skaičiaus ir raidžių stilių radinį priskiriame
XVI-XVII a. I p. (pav. 20). |
|
23. Įspaustas įrašas stulpeliu
romėniškomis raidėmis BESTE // SORTE. Antspaudas turi vieną diską.
D - 23 mm. Šis radinys kabojo prie puikios kokybės audeklo. Įrašas
vokiečių kalba nurodo, kad audinys atkeliavęs iš vokiškų kraštų.
Paminėtina, kad antspaudą su panašia legenda radęs archeologas E.Ivanauskas
Vilkijoje 24. Tame radinyje stulpeliu įspausta legenda GESTE //
SORTE Kitoje antspaudo pusėje - dviejų kryželių kompozicija - Dancigo
miesto herbas. Vilniaus Žemutinės pilies radinys yra vieno disko,
tai yra - neturi antrosios pusės. Galima manyti, kad šis radinys
taip pat kilęs iš Gdansko, kurio mieste, nuo XVI a., veikė audėjų
cechai. Pagal radimvietės stratigrafiją bei šriftą, radinį priskiriame
XVII-XVIII a. pr. (pav. 21). |
|
24. Išlikę neaiškūs ženklai. Antspaudas
dviejų diskų, kita pusė tuščia. D - 22mm. Greičiausiai, kad tai
asmeninis ženklas. Pagal radimvietės stratigrafiją, radinį priskiriame
XVII a. (pav. 22). |
|
25. Centre įspaustas įrašas stulpeliu lotyniškomis
raidėmis: CA + R + C // SO. Virš įrašo karūna. Antspaudas dviejų
diskų. Kitoje pusėje įspaustas kryželis ir neaiškūs ženklai. D
- 24 mm. Manome, kad įspaustas įrašas - sutrumpintas Prancūzijos
Karkasonės miesto pavadinimas. Pagal radimvietės stratigrafiją
bei šriftą, radinį priskiriame XVII-XVIII a. (pav. 23).
|
|
26. Antspaudo fragmentas. Išlikusi
neaiškaus vaizdulio dalis antroje antspaudo pusėje. Jis turi vieną
diską. D- 23 mm. Pagal radimvietės stratigrafiją, priskiriame XVII-XVIII
a. ( pav. 25). |
|
27. Vaizduojamas dvigubo kryžiaus
ženklas. Antspaudas vieno disko. D - 16 mm. Dvigubas kryžius vaizduojamas
nepagrindinėje pusėje. Sprendžiant pagal kryžiaus dydį, aplinkui
ženklą galėjo būti įrašas arba dvigubas kryžius galėjo būti skyde.
Pagal radimvietės stratigrafiją, bei atsižvelgiant į antspaudo disko
ruošinio storį, gerą švino būklę bei jo spalvą, priskiriame XVI-XVIIa.
(pav. 24). |
|
28. Vaizduojamas herbas: skyde
trys liūtai, judantys heraldiškai į dešinę pusę. Antspaudas vieno
disko, su žiedeliu. D - 17 mm. Manome, kad tai Anglijos herbas.
Pagal radimvietės stratigrafiją, skydo formą ir antspaudo ruošinį,
priskiriame XVII-XVIII a. (pav. 26). |
|
29. Vaizduojamas ženklas - eglė.
Antspaudas yra dviejų diskų. Vidinėje pusėje įspaustas tinklelis
- audeklo žymė. D - 11mm. Pagal radimvietės stratigrafiją, radinį
priskiriame XVII-XVIII a. (pav. 27). |
| |
30. Pakraštyje įspaustas taškelių
ornamentas. Antspaudas yra dviejų diskų. Radinys savo forma bei
pagaminimo būdu panašus į antspaudą pavaizduotą paveiksle Nr. 27.
Manome, kad šie radiniai galėjo būti prie vieno ar vienos rūšies
audeklo. Priskiriame XVIIa. pab.-XVIIIa.
|
|
31. Vaizduojamas kryželis ir neaiškus ženklas. Antspaudas vieno
disko. D - 20 mm. Pagal radimvietės stratigrafiją, priskiriame XVII-XVIIIa.
|
|
32. Centre įspausti skaičiai 2265. Antspaudas vieno disko. D -
22 mm. Skaičiai žymėjo audeklo ilgį, krovinio ar prekės numerį.
Priskiriame XVIII a.-XIX a. laikotarpiui.
|
|
33. Antspaudo fragmentas. Centre
- linijinis ženklas. Pakraštyje - žvaigždučių ornamentas. Antspaudas
vieno apskritimo. D - 22 mm. Vaizdulys primena Anglijos pirklių
ir prekybinių kompanijų ženklus. Pagal antspaude esantį piešinį,
disko storį, švino būklę, radinį priskiriame XVII-XIX a. pr. (pav.
28). |
Tolimesni šių radinių tyrimai leistų nustatyti tikslesnę
audeklo rūšį ar vietovę, kurioje jie buvo pagaminti, bei nustatyti pirklius,
kurie šiuos audeklus gabendavo į Lietuvą.
REZIUMĖ
Švininiai antspaudai-plombos atsirado senovės Romoje,
kur jos buvo naudojamos prekėms užantspauduoti. Vėliau, Bizantijos imperijoje
švininiai antspaudai buvo naudojami išvežamiems į užsienį audeklams ženklinti.
Šią audeklų žymėjimo trdiciją perėmė daugelis europos tekstilės centrų.
Anglijoje mažiausiai nuo XIV a. iki XVII a. švininiai antspaudai buvo
naudojami kaip kokybės kontrolės sistemos dalis tekstilės pramonėje.
Lietuvoje švininiai antspaudai aptinkami gana retai. Daugiausiai jų rasta
Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje (53 vnt.). Dalis šių radinių aptikti
viršutiniame - suardytame XVIII a. pab. - XX a. kultūriniame sluoksnyje.
Straipsnyje aptariami ir publikuojami švininiai antspaudai rasti XIV-XVIII
šimtmečiuose susiformavusiame kultūriniame sluoksnyje. Pateikiami 32 šių
radinių. Jų datavimas nustatomas pagal kultūrinio sluoksnio stratigrafiją,
esančius ženklus bei remiantis analogijomis.
Čia rasti švininiai antspaudai yra šių Europos tekstilės centrų: Kvedlinburgo,
Leipcigo, Londono, Torūnės, Araso, Nisos, Dancigo. Dalies radinių kilmė
kol kas lieka neaiški. Manoma, kad kai kuriuose radiniuose įspausti pirklių
ar prekybinių kompanijų ženklai.
Iliustracijų sąrašas
Pav. 1. Švininis antspaudas su gotikinės A raidės ženklu.
Pav. 2. Švininis antspaudas su vyskupo portretu.
Pav. 3. Švininis antspaudo fragmentas su įspaustukryželiu ir A raidės
ženklu.
Pav. 4. Švininis antspaudas su vyskupo lazda ir rankos plaštakos kompozicija
ir gotikinių raidžių legenda - Kvedlinburgo (?) miesto audėjų ženklas.
Pav. 5. Švininis antspaudas su vyro portretu.
Pav. 6. Švininis antspaudas su herbu ir trimis bokštais iš Saksonijos
- Leipcigo miesto (?)
Pav. 7. Švininis antspaudas su Anglijos herbu - vokiečių pirklių (?) antspaudas.
Pav. 8. Švininis antspaudas su herbu ir gotikine legenda.
Pav. 9. Švininis antspaudas su amatininko (?) ženklu.
Pav. 10. Švininis antspaudas su dvigubo kryžiaus ženklu.
Pav. 11. Torūnės (?) miesto amatininkų antspaudas.
Pav. 12. Araso miesto (Nyderlandai, dabar Prancūzija) švininis antspaudas.
Pav. 13. Švininis antspaudas su miesto herbu.
Pav. 14. Nisos (NISSA) miesto amatininkų antspaudas.
Pav. 15. Švininis antspaudas su apverstu inkaru ir įrašu.
Pav. 16. Švininis antspaudas su įrašu YBERY (YPERY).
Pav. 17. Švininis antspaudas su vartais.
Pav. 18. Amatininko ar prekybininko antspaudas.
Pav. 19. Anglijos audeklų tikrintojų antspaudas su P raidės ženklu.
Pav. 20. Švininis antspaudas su įspaustu skaičiumi 17.
Pav. 21. Dancigo miesto švininis antspaudas su įrašu BESTE // SORTE.
Pav. 22. Švininis antspaudas su neaiškiu vaizduliu.
Pav. 23. Švininis antspaudas su įrašu CA+R+C // SO.
Pav. 24. Švininis antspaudas su dvigubo kryžiaus ženklu.
Pav. 25. Švininis antspaudas su neaiškiu vaizduliu.
Pav. 26. Švininis antspaudas su Anglijos (?) herbu.
Pav. 27. Švininis antspaudas su augalu.
Pav. 28. Prekybinės kompanijos švininis antspaudas.
LITERATŪRA
1. Gumowski M., Haisig M., Mikucki S.
Sfragistyka. Warszawa.,1960. S.139
2. Gumowski M. Op. cit. S.139
3. Mongait A.L. Staraja Riazan // Materialy i issledovanija
po archeologiji SSSR. M.,1955.T.4.Nr.49. S.160.
4. Endrei W. English kersey im Hungary // Acta Historica
Academiae Scientiarum Hungaricae. Budapest, 1975.Nr.21. S.144.
5. Taavitsainen J.P. Keskiajan kaugaskaupasta kirjallisten
ja erinellisten kahteiden vallossa. Eripaines Suomen Museo. 1982. P.25-26
6. Egan G. Leaden seals for textiles - some archaeological
evidence relating to fabrics and Trade // Costume. 1989, Nr.23. P.39
7. Pireni A.L. Srednevekovyje goroda Belgii. M.,1937.
S.252.
8. Kleinberg I.E. Veriovka kak mera dlinny sukna v
Novgorode v XV v. // Vspomogatelnyje istoričeskije discipliny.1981. XII.S.235.
9. Egan G. Op. cit. P.48.
10. Taavitsainen J.P. Op.cit. P.26
11. Plombų nuotraukos publikuotos šiuose leidiniuse:
Archäologische Schätze aus Litauen. Duisburg,1993.
Vilniaus Žemutinės pilies rūmai (1989 metų tyrimai) V.,1991.
Vilniaus Žemutinės pilies rūmai (1990-1994 metų tyrimai) V.,1996.
12. Kuncevičius A., Aleksiejūnas V. Pirmosios lietuviškos
monetos ir plombos // Kultūros barai. 1992. Nr.2. P.67-69
13. Kvizikevičius L. XIV-XVIa. švininiai antspaudai //
Kultūros barai. 1994. Nr.12.
14. Levickij J.A. Remeslennyje gildii v Anglii v ranij
period ich istorii // Srednije veka. 1956. Vyp.8. S.163.
15. Rentzmann W. Numismatisches Wappen- Lexikon. Berlin,
1979. P. 224. Taffel 12-180.
16. Enciklopedičeskij slovar. St.Peterburg. 1895. Nr. 28. S 869.
17. Sabatier A. Sigillographie historique. Paris. 1912.
Planche XVII. Nr. 333.
18. Janin L. V. Pečiati iz Novgorodskich raskopok 1951
g. // Sovetskaja archeologija. Moskva., 1953, t. 18, s 384.
19. Gumovski M. Pieczęcie I herby miast wielkopolskich.
Warszawa. 1932. S. 93.
20. Gumovski M. Herb i pieczęcie miasta Torunia. Warszawa.
S. 4.
21. Sokolova I. V. Monety I pečati Vizantijskogo Chersona.
Moskva. 1983.
|