LINAS KVIZIKEVIČIUS

ŠVININIAI ANTSPAUDAI

Atliekant tyrinėjimo ir restauravimo darbus Vilniaus Žemutinės pilies rūmuose, (toliau tekste bus trumpinama - VŽP) tarp vertingos archeologinės bei numizmatinės medžiagos, dėmesį pritraukia atskira grupė sfragistinių radinių, kurie, galbūt, atrodydami nereikšmingi yra labai ypatingi ir informatyvūs. Sfragistiniai radiniai - tai švininiai skritinėliai - plombos. Šiuose radiniuose pasitaiko įvairių ženklų, įrašų, herbų, kurie nurodo, kad jie yra nelietuviškos kilmės. Prieš aptariant minimus radinius, pirmiausia paminėsime apie plombų paskirtį, naudojimą bei atsiradimą, nes šį klausimą tyrinėjančių straipsnių lietuviškoje spaudoje nėra.

Žinoma, kad tvirtinami prie dokumentų švininiai antspaudai atsirado Romos imperijoje, kur antspaudų gamybai pradėta vartoti alavą, rečiau auksą ir sidabrą. (Vėliau šiuos metalinius antspaudus pradėta vadinti bulėmis, graikiškai - molibdulomis.) Jau tuomet švininiai antspaudai buvo naudojami ir užraktų apsaugai, be to, tokiais antspaudais garantuodavo prekių krovinius imperijos pakraščiuose. Būtent tokie švininiai antspaudai literatūroje vadinami plombomi. Tiksliau išvardinti visus atvejus, kur buvo naudojamos plombos viduramžiais ir vėlesniais laikais, yra sunku. Manoma, kad praktika antspauduoti prekes atėjo iš Bizantijos imperijos, kur, pagal 945 metų sutartį, antspauduodavo audeklus, parduodamus rusams. Taip pat žinoma, kad Bizantijos imperijoje antspaudai buvo naudojami ir šilkiniams audiniams ženklinti. Šią audeklų antspaudavimo tradiciją, per Bizantiją perėmė visa Europa. Plačiausiai naudoti švininius antspaudus turėjo pradėti gerai išsivysčius amatams - cechinei audeklų gamybai, suklestėjus tarptautinei prekybai. Būtent, mėgdžiojant iš Bizantijos atėjusią tradiciją tekstilės cechai ir jų korporacijos, pabrėždami savo gaminių kokybę, tikrumą, tvirtindavo prie audeklų švininius antspaudus su įspaustais ženklais. Prekybiniuose Vakarų Europos miestų - Marselio, Visbio ir kitų - statutuose antspaudo pritvirtinimas ant prekės buvo paplitęs ir visuotinai priimtas reiškinys.

Viduramžiais audinių antspaudavimo praktika išplito po visą Europą. Audeklų prekyba bendroje prekyboje užėmė centrines pozicijas. Valdžia atskirose stadijose atidžiai stebėjo audinių gamybą. Vykdant kokybės reikalavimus, prie pagamintų audinių buvo tvirtinami antspaudai. Anglijoje mažiausiai nuo XIV iki XVII amžiaus švininiai antspaudai buvo naudojami kaip kokybės kontrolės sistemos dalis tekstilės pramonėje. Ten, taip vadinama „alnage“ kontrolės sistema, reikalavo, kad oficialus žymėjimas būtų ant kiekvieno parduodamo audinio. Už šitokį antspaudą, uždėtą ant kokybiškai pagaminto gaminio, karūnai buvo mokamas kelių pensų mokestis, o karaliaus įgaliotinio-„alnagerio“ įspaustas antspaude ženklas kartu buvo kokybės garantija ir mokesčio pakvitavimas.

Manoma, kad viduramžiais audeklus žymėdavo dauguma Europos tekstilės centrų. Ipro miestas Flandrijoje, pavyzdžiui, 1306 metais panaudojo 10 500 švininių antspaudų, 1308m. - 33 000, 1310 m. - 81 000 vienetų. Ten antspaudai buvo kabinami po vieną ant audinio rietimo galo. Švininiai antspaudai garantuodavo ne tik audeklo kokybę, bet ir nurodydavo jo ilgį. Pavyzdžiui, Hanzos pirkliai, prekiavę Novgorode, neturėjo teisės ten vykdyti mažmeninę prekybą. Audeklus jie parduodavo rietimais, kurie būdavo tam tikru būdu įvynioti juos pagaminusiuose cechuose. Rietimą įvyniodavo į prastos kokybės audeklą ir užantspauduodavo. Susiklosčiusios Hanzos pirkliams naudingos, prekybos taisyklės draudė parduodant išvynioti ir permatuoti taip įvyniotą prekę. Dažnai rusų pirklys tik savo krautuvėje pastebėdavo, kad audeklo ilgis keletą alkūnių trumpesnis už garantuotą antspaudais. Anglijoje švininius antspaudus naudodavo ir nekokybiškam audeklui žymėti. XVI amžiuje tokių antspaudų centre vaizduodavo „F“ raidės ženklą ir legendą pakraščiu „Fauti“ , tai reiškia - defektas, trūkumas, klaida. Tokios paskirties XVII šimtmečio antspauduose įspausdavo „Defective“. Viduramžiais ir vėlesniais laikais švininius antspaudus naudojo pirkliai ir muitinės. Suomijos mokslininkas J.P.Taavitsainen spėja, kad į audeklus dedami švininiai antspaudai buvo, matyt, kaip asmens ženklai audėjų bei dažytojų, taip pat ir pirklių. Papildomai, audeklai importo uoste gaudavo dar nuosavus kontrolės ženklus.

Lietuvoje archeologinės ekspedicijos, šalia kitos archeologinės medžiagos, aptinka ir pavienius švininių antspaudų radinius. Jų rasta Vilniaus senamiestyje, Kaune, Vilkijoje, Kernavėje ir kai kur kitur. Vilniaus Žemutinėje pilyje, per visą rūmų tyrinėjimų laikotarpį, surasti 53 švininiai antspaudai bei jų fragmentai. Dalis šių radinių neabejotinai datuojami XIX-XX a. Juose įspausti muitinių, gamyklų, geležinkelio bei kitų įstaigų ženklai, pavadinimai, skaičiai. Šio laikotarpio švininiai antspaudai aptinkami viršutiniame - permaišytame - kultūriniame sluoksnyje, į kurį atsitiktinai galėjo patekti iš kitur. Jų priklausomybė yra aiški, todėl straipsnyje tai nebus aptariama. Kita, šios sfragistinės medžiagos dalis VŽP teritorijoje randama XIV-XVIII a. susiformavusiame kultūriniame sluoksnyje. Kai kurie švininiai antspaudai labai sunykę, išlikę tik jų fragmentai, tačiau didesnė dalis gerai išsilaikiusių. Šiuose antspauduose įspausti įvairūs ženklai, įrašai gotikiniu bei renesansiniu šriftu,miestų herbai ir portretai. Vaizduliai įspausti antspauduose nurodo, kad dauguma jų yra kilę iš Vakarų Europos. Kai kuriuos iš šių antspaudų galima identifikuoti tiksliau. Lietuvoje šie sfragistiniai radiniai dar nesulaukė reikiamo mokslininkų dėmesio. Duomenys apie kai kuriuos VŽP rūmuose rastus švininius antspaudus ne kartą publikuoti kartu su kita archeologine medžiaga , tačiau įvertinančių ar apibendrinančių šiuos radinius straipsnių trūksta. Informaciją apie keletą antspaudų, rastų VŽP kasinėjimuose, platesniam skaitytojų ratui pateikė dr. Albinas Kuncevičius ir Vytautas Aleksiejūnas bendrame straipsnyje bei šio straipsnio autorius savo ankstesniajame darbe. Šiame straipsnyje siekiama supažindinti su švininiais antspaudais, rastais Lietuvos kunigaikščių rezidencijoje. Taip pat norima, kiek leidžia žinios ir skurdi palyginamoji medžiaga, nustatyti apytikslę antspaudų chronologiją ir jų priklausomybę.

Galbūt šis straipsnis paskatins ir kitus archeologus skelbti savo darbus apie šią sfragistinę medžiagą.

Visi straipsnyje aptariami radiniai laikomi Lietuvos Nacionalinio muziejaus Numizmatikos skyriuje.

1. Centre pavaizduotas gotikinės minuskulos „A“ raidės ženklas. Kita antspaudo pusė be vaizdulio. Antspaudas-dviejų diskų. D - 13 mm.
Antspaude įspausta raidė galėtų būti pirklio ar amatininko, audeklo dažytojo, ar kaip nors kitaip su audeklu susijusio žmogaus vardo pirmoji raidė. Pagal radimvietės kultūrinį sluoksnį, jį priskiriama XIV pab.-XV a. I p. laikotarpiui. (pav. 1).
2. Centre pavaizduotas vyro su vyskupo mitra portretas. Šalia jo, kairėje, „S“ raidės ženklas, virš jo - kryželis. Dešinėje pusėje - „O“ raidės ženklas. Antspaudas turi vieną diską. D - 20 mm.
Antspaude vaizduojamas asmuo greičiausiai yra šventasis, kurio vardas prasideda „O“ raide. Tai galėtų būti šventasis Otonas Bambergietis, Pomeranijos krikštytojas. Antspaudas yra cecho ar prekybinės gildijos skiriamasis ženklas. Žinoma, kad viduramžių verslo ir prekybos gildijos dažnai pasivadindavo šventųjų vardais15. Pagal kultūrinio sluoksnio, kuriame rastas antspaudas, chronologiją ir vaizdavimo ypatybes, priskiriame jį XV a. (pav. 2).
3. Antspaudo fragmentas. Nežymiai matomi „A“ raidės ženklas ir greta kryželis. D - 18 mm. Remdamiesi radimvietės stratigrafija, priskiriame XV-XVI a. laikotarpiui. (pav. 3).
4. Centre - vyskupo pastoralo ir rankos plaštakos kompozicija. Pakraštyje vaizdulį juosia legenda gotikine minuskula. Antspaudas turi vieną diską. D - 25 mm.
Panašūs ženklai sutinkami miestų ir vyskupysčių herbuose. Vaizduojamas ženklas labiausiai panašus į Kvedlinburgo miesto herbą16, kuriame veikė gelumbės ir pirštinių gamybos cechai17. Antspaude esanti gotikinių raidžių legenda kol kas neišskaitoma. Pagal radimvietę ir vaizdavimo ypatybes, antspaudą priskiriame ne vėlesniam kaip XVI a. pirmos pusės laikotarpiui. (pav. 4).
5. Centre vaizduojamas vyro ilgais plaukais portretas. Vaizdulį juosia blogai įspaustas įrašas romėniškomis raidėmis. Visą kompoziciją antspaudo pakraštyje juosia taškelių ornamentas. Antspaudas turi vieną diską. D - 15 mm.
Manoma, kad vaizduojamas vienas iš šventujų. Pagal radimvietės stratigrafiją bei antspaudo įrašo šriftą, radinį priskiriame XV-XVI a. (pav. 5).
6. Centre įspaustas herbas: skydas su išpjova - jame du stulpai. Herbą dviguba linija juosia trijų lankų apvadas. Antspaudo pakraštyje - virvelinis ir brūkšnelių ornamentas. Antspaudas - dviejų diskų. Kitoje pusėje, centre, vaizduojami trys bokštai su vartais, langais bei dvišlaičiais smailėjančiais stogais. Bokštų šonuose pavaizduotos gėlės vazonuose. D - 24 mm.
Vaizduojamas herbas yra žemės ar miesto. Manoma, kad antspaudas kilęs iš Saksonijos (Vokietija). Kitoje pusėje vaizduojami bokštai - tai tos vietovės svarbiausias architektūrinis ar administracinis pastatas. Herbą juosiantis trijų lankų formos apvadas dažnai pasitaiko XV - XVI a. monetose. Tokį herbą turi Saksonijos Leipcigo miestas. Leipcigo miesto švininis antspaudas yra publikuotas A. Sabatier darbe18, tačiau ten vietoje bokštų yra įspaustas Leipcigo miesto pavadinimas. VŽP rastasis antspaudas ko gero yra kitas šio miesto švininių antspaudų variantas. Pagal antspaudo radimvietės stratigrafiją, herbo-skydo formą ir kitokias piešinio detales, radinį priskirtume XV a. pab.-XVI a. (pav. 6).

7. Vaizduojami trys bokštai su vartais, langais bei dvišlaičiais smailėjančiais stogais. Bokštų šonuose pavaizduotos gėlės vazonuose. Antspaudas turi vieną diską. D - 22 mm.
Antspaudas vaizduliu analogiškas kaip pav. 186, tačiau be vaizdulio kitoje pusėje. Greičiausiaitai irgi Leipcigo miesto tekstilės amatininkų antspaudas. Pagal šią analogiją bei radimvietės stratigrafiją, antspaudas priskiriamas XV a. pab.-XVI a.
8. Pavaizduotas Anglijos herbas - keturių laukų skyde - trys lelijos ir trys liūtai, išsidėstę vienas po kitu, heraldiškai judantys į dešinę. Herbą supa blogai išlikęs įrašas lotyniškomis raidėmis. Antspaudas turi vieną diską. D - 31 mm.
Tokio motyvo švininiai antspaudai yra rasti Anglijoje, Vengrijoje, Rusijoje ir kitur. Taip pat keletas tokių antspaudų saugomos Danijos nacionaliniame muziejuje ir Gioteborgo muziejuje Švedijoje. Manome, kad radinyje neišlikęs įrašas galėjo būti toks: „HONI SOEIT QVI MAL V PENSE“ (šis šūkis atsirado viduramžiais kartu su geltonojo raiščio ordinu 1350 m.19) arba būna įrašytas pirklio vardas ir pavardė. Tokio siužeto antspauduose būna vokiškos kilmės asmenų vardai ir pavardės. Anglų archeologo G.Egan nuomone, tai vokiečių pirklių (tarpininkų) antspaudai. Pagal antspaudų analogus, rastus kitose šalyse, taip pat pagal šio antspaudo radimvietę, skydo formą bei vaizdavimo ypatybes, jį priskirtume ne vėlesniam kaip XVI a. laikotarpiui. (pav. 7).
9. Centre pavaizduotas herbas – skyde dvi rombinės žvaigždutės. Herbą juosia legenda gotikinėmis raidėmis. Antspaudas turi vieną diską. D - 21 mm.
Antspaude pavaizduotas herbas - tai kažkokio miesto ar žemės herbas. Gotikinė legenda kol kas neišskaitoma. Pagal radimvietės stratigrafiją, bei įrašo šriftą ir skydo formą radinį priskiriame XV-XVIa.pradžiai. (pav. 8).
10. Įspausti nesimetriškai išdėstyti keturi linijiniai ženklai. Kita pusė - tuščia. Antspaudas - dviejų diskų. D - 18 mm.
Vaizduojami ženklai galėtų būti audeklų dažytojo, audėjo ar cecho ženklas. Pagal radimvietės stratigrafiją radinį priskiriame XVI-XVII a. (pav. 9).
11. Vaizduojamas dvigubo kryžiaus ženklas. Antspaudas turi vieną diską. D -18 mm. Šis radinys gali būti lietuviškos kilmės. Tokį ženklą naudojo Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila. Aptariamasis antspaudas yra antrasis toks radinys Lietuvoje 20. Kol kas neaišku, kur juos kabindavo. Reikėtų paminėti, kad dvigubo kryžiaus ženklas pasitaiko ir daugelio miestų antspauduose. Pavyzdžiui; Grzybov’o miestelio (Gniezno priemiestis) XVI-XVIII a. antspaude yra analogiškas dvigubo kryžiaus ženklas 21. Aptariamą radinį pagal radimvietės stratigrafiją priskiriame XV-XVI a. (pav. 10).
12. Vaizduojami vartai su trimis bokštais. Kraštuose išlikusi legendos dalis, kairėje:„VR“, dešinėje „O“ raidžių ženklai. Pakraštyje vaizdulį juosia brūkšnelių ornamentas. Antspaudas turi vieną diską. D - 15 mm. Radinyje esantis vaizdulys labiausiai primena Lenkijos Torūnės miesto herbą, naudotą XIII-XV šimtmečiuose 22. Legenda, manoma, skelbia asmens inicialus. Neatmetame, kad įrašas galėtų skelbti ir miesto sutrumpintą pavadinimą. Radinį priskiriame XV a. antrai pusei-XVI a. (pav. 11).
13. Centre įspaustas įrašas renesansinėmis raidėmis:„ARRAS“. Virš įrašo ir po juo vaizduojamos žiurkės kojomis į centrą. Antspaudas turi vieną diską. D - 16 mm. Įrašas antspaude nurodo jo kilmę iš miesto, esančio dabartinės šiaurės Prancūzijos teritorijoje, tuomet priklaususio Nyderlandams. Viduramžiais Araso miestas garsėjo kilimų, gobelenų ir lengvų audinių gamyba. Žinoma, kad Žygimantas Augustas Žemutinės pilies rūmuose turėjo didelę gobelenų kolekciją. Remiantis šiuo radiniu, galima manyti, kad čia buvo ir Araso amatininkų dirbinių. Šį antspaudą, remiantis radimvietės stratigrafija bei įrašo šriftu, vaizdavimo maniera bei kitais šio miesto antspaudų pavyzdžiais, priskiriame XVI a.(pav. 12).
14. Centre vaizduojamas herbas: skyde - raktas, krašte - trys gėlių (lelijų ?) žiedai. Antspaudas vieno disko. D - 25 mm. Greičiausiai, kad tai kažkokio miesto antspaudas. Pagal herbinio skydo formą ir radimvietės stratigrafiją antspaudas priskirtinas XVI a. (pav. 13).
15. Vaizduojamas herbas: skyde elnio ar jaučio galva. Kitoje antspaudo pusėje, centre, įrašo renesansiniu šriftu dalis - „SSA“. Greičiausiai, kad tai prūsiškoje Silezijos dalyje esančio Nisos miesto amatininkų antspaudas. D - 22 mm. Pagal radimvietės stratigrafiją, herbo skydo formą, radinį priskiriame XVI a. antrai pusei - XVII a. (pav. 14).
16. Centre vaizduojami vartai. Antspaudas turi vieną diską. D - 34 mm. Radinio priklausomybė kol kas neaiški. Manoma, kad antspaude pavaizduoti kažkokio miesto vartai. Priskiriame XVI - XVII a. (pav. 17).
17. Išlikusi dalis neaiškaus vaizdulio. Antspaudas turi vieną diską. D - 20 mm. Pagal radimvietės stratigrafiją datuojame XVII a.
18. Vaizduojamas ženklas primena apverstą inkarą. Kitoje jos pusėje - neaiškūs ženklai - įrašo liekanos (?).. Antspaudo pakraštys ir auselė puošta įstrižų linijų ornamentu. Radinys turi vieną diską. D - 20 mm. Jo vaizdulys primena Chersono mieste viduramžiais kaldintų monetų ženklus 23. Greičiausiai radinys atkeliavęs iš Rytų. Pagal radimvietės stratigrafiją jį galima datuoti XV - XVI a. (pav. 18-19)
19. Centre vaizduojamas įrašas renesansinėmis raidėmis „YBERY“, ar „YPERY“. Antspaudas turi du diskus. Kitoje pusėje, centre, įspausti simetriškai išdėstyti keturi taškeliai. D - 13.5 mm. Įrašas greičiausiai skelbia miesto ar vietovės pavadinimą. Galbūt, tai Nyderlandų Ipro miesto tekstilės amatininkų antspaudas. Priskiriame XVI-XVII a. (pav. 16).
20. Antspaudo fragmentas. Vaizduojamas neaiškus ženklas. Pakraštyje dviejų linijų apvadas. Antspaudas dviejų diskų. Kita pusė tuščia. D - 21-22 mm. Manome, kad vaizduojamas ženklas galėtų būti prekybininko, audeklo dažytojo ar audėjo. Pagal radimvietės stratigrafiją, radinį priskiriame XVII-XVIII a. (pav. 18).
21. Centre vaizduojama renesansinės „P“ raidės ženklas. Dešinėje pusėje įspaustas taškelių apvadas. Antspaudas dviejų diskų. Kitoje pusėje išlikusios „S“ ir „G“ raidės. D - 15 mm. Šio radinio piešinys labai panašus į vaizdulį, esantį antspauduose, naudotuose XVI a. Anglijoje nekokybiškiems audeklams žymėti. Skirtingai nei angliškuose antspauduose, aptariamasis radinys neturi legendos pakraštyje. Kitoje pusėje esančios raidės - greičiausiai audeklo tikrintojo inicialai. Pagal radimvietės stratigrafiją ir remiantis palyginamąja medžiaga, radinys priskiriamas XVI-XVII a. pirmos pusės laikotarpiui. (pav. 19).
22. Vaizduojamas skaičius „17“. Radinys dviejų diskų. Kitoje pusėje įspausti neaiškių raidžių ženklai. D - 23 mm. Manome, kad šis antspaudas galėjo nurodyti audeklo ilgį, plotį, o gal net rietimų skaičių viename įpakavime. Kitoje pusėje esantys ženklai - tai audeklo gamintojo ar tikrintojo inicialai. Pagal radimvietės stratigrafiją bei skaičiaus ir raidžių stilių radinį priskiriame XVI-XVII a. I p. (pav. 20).
23. Įspaustas įrašas stulpeliu romėniškomis raidėmis „BESTE // SORTE“. Antspaudas turi vieną diską. D - 23 mm. Šis radinys kabojo prie puikios kokybės audeklo. Įrašas vokiečių kalba nurodo, kad audinys atkeliavęs iš vokiškų kraštų. Paminėtina, kad antspaudą su panašia legenda radęs archeologas E.Ivanauskas Vilkijoje 24. Tame radinyje stulpeliu įspausta legenda „GESTE // SORTE“ Kitoje antspaudo pusėje - dviejų kryželių kompozicija - Dancigo miesto herbas. Vilniaus Žemutinės pilies radinys yra vieno disko, tai yra - neturi antrosios pusės. Galima manyti, kad šis radinys taip pat kilęs iš Gdansko, kurio mieste, nuo XVI a., veikė audėjų cechai. Pagal radimvietės stratigrafiją bei šriftą, radinį priskiriame XVII-XVIII a. pr. (pav. 21).
24. Išlikę neaiškūs ženklai. Antspaudas dviejų diskų, kita pusė tuščia. D - 22mm. Greičiausiai, kad tai asmeninis ženklas. Pagal radimvietės stratigrafiją, radinį priskiriame XVII a. (pav. 22).

25. Centre įspaustas įrašas stulpeliu lotyniškomis raidėmis: „CA + R + C // SO“. Virš įrašo karūna. Antspaudas dviejų diskų. Kitoje pusėje įspaustas kryželis ir neaiškūs ženklai. D - 24 mm. Manome, kad įspaustas įrašas - sutrumpintas Prancūzijos Karkasonės miesto pavadinimas. Pagal radimvietės stratigrafiją bei šriftą, radinį priskiriame XVII-XVIII a. (pav. 23).

26. Antspaudo fragmentas. Išlikusi neaiškaus vaizdulio dalis antroje antspaudo pusėje. Jis turi vieną diską. D- 23 mm. Pagal radimvietės stratigrafiją, priskiriame XVII-XVIII a. ( pav. 25).
27. Vaizduojamas dvigubo kryžiaus ženklas. Antspaudas vieno disko. D - 16 mm. Dvigubas kryžius vaizduojamas nepagrindinėje pusėje. Sprendžiant pagal kryžiaus dydį, aplinkui ženklą galėjo būti įrašas arba dvigubas kryžius galėjo būti skyde. Pagal radimvietės stratigrafiją, bei atsižvelgiant į antspaudo disko ruošinio storį, gerą švino būklę bei jo spalvą, priskiriame XVI-XVIIa. (pav. 24).
28. Vaizduojamas herbas: skyde trys liūtai, judantys heraldiškai į dešinę pusę. Antspaudas vieno disko, su žiedeliu. D - 17 mm. Manome, kad tai Anglijos herbas. Pagal radimvietės stratigrafiją, skydo formą ir antspaudo ruošinį, priskiriame XVII-XVIII a. (pav. 26).
29. Vaizduojamas ženklas - „eglė“. Antspaudas yra dviejų diskų. Vidinėje pusėje įspaustas „tinklelis“ - audeklo žymė. D - 11mm. Pagal radimvietės stratigrafiją, radinį priskiriame XVII-XVIII a. (pav. 27).
 
30. Pakraštyje įspaustas taškelių ornamentas. Antspaudas yra dviejų diskų. Radinys savo forma bei pagaminimo būdu panašus į antspaudą pavaizduotą paveiksle Nr. 27. Manome, kad šie radiniai galėjo būti prie vieno ar vienos rūšies audeklo. Priskiriame XVIIa. pab.-XVIIIa.

31. Vaizduojamas kryželis ir neaiškus ženklas. Antspaudas vieno disko. D - 20 mm. Pagal radimvietės stratigrafiją, priskiriame XVII-XVIIIa.

32. Centre įspausti skaičiai „2265“. Antspaudas vieno disko. D - 22 mm. Skaičiai žymėjo audeklo ilgį, krovinio ar prekės numerį. Priskiriame XVIII a.-XIX a. laikotarpiui.
33. Antspaudo fragmentas. Centre - linijinis ženklas. Pakraštyje - žvaigždučių ornamentas. Antspaudas vieno apskritimo. D - 22 mm. Vaizdulys primena Anglijos pirklių ir prekybinių kompanijų ženklus. Pagal antspaude esantį piešinį, disko storį, švino būklę, radinį priskiriame XVII-XIX a. pr. (pav. 28).

Tolimesni šių radinių tyrimai leistų nustatyti tikslesnę audeklo rūšį ar vietovę, kurioje jie buvo pagaminti, bei nustatyti pirklius, kurie šiuos audeklus gabendavo į Lietuvą.

REZIUMĖ

Švininiai antspaudai-plombos atsirado senovės Romoje, kur jos buvo naudojamos prekėms užantspauduoti. Vėliau, Bizantijos imperijoje švininiai antspaudai buvo naudojami išvežamiems į užsienį audeklams ženklinti. Šią audeklų žymėjimo trdiciją perėmė daugelis europos tekstilės centrų. Anglijoje mažiausiai nuo XIV a. iki XVII a. švininiai antspaudai buvo naudojami kaip kokybės kontrolės sistemos dalis tekstilės pramonėje.

Lietuvoje švininiai antspaudai aptinkami gana retai. Daugiausiai jų rasta Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje (53 vnt.). Dalis šių radinių aptikti viršutiniame - suardytame XVIII a. pab. - XX a. kultūriniame sluoksnyje. Straipsnyje aptariami ir publikuojami švininiai antspaudai rasti XIV-XVIII šimtmečiuose susiformavusiame kultūriniame sluoksnyje. Pateikiami 32 šių radinių. Jų datavimas nustatomas pagal kultūrinio sluoksnio stratigrafiją, esančius ženklus bei remiantis analogijomis.

Čia rasti švininiai antspaudai yra šių Europos tekstilės centrų: Kvedlinburgo, Leipcigo, Londono, Torūnės, Araso, Nisos, Dancigo. Dalies radinių kilmė kol kas lieka neaiški. Manoma, kad kai kuriuose radiniuose įspausti pirklių ar prekybinių kompanijų ženklai.

Iliustracijų sąrašas

Pav. 1. Švininis antspaudas su gotikinės A raidės ženklu.
Pav. 2. Švininis antspaudas su vyskupo portretu.
Pav. 3. Švininis antspaudo fragmentas su įspaustukryželiu ir „A“ raidės ženklu.
Pav. 4. Švininis antspaudas su vyskupo lazda ir rankos plaštakos kompozicija ir gotikinių raidžių legenda - Kvedlinburgo (?) miesto audėjų ženklas.
Pav. 5. Švininis antspaudas su vyro portretu.
Pav. 6. Švininis antspaudas su herbu ir trimis bokštais iš Saksonijos - Leipcigo miesto (?)
Pav. 7. Švininis antspaudas su Anglijos herbu - vokiečių pirklių (?) antspaudas.
Pav. 8. Švininis antspaudas su herbu ir gotikine legenda.
Pav. 9. Švininis antspaudas su amatininko (?) ženklu.
Pav. 10. Švininis antspaudas su dvigubo kryžiaus ženklu.
Pav. 11. Torūnės (?) miesto amatininkų antspaudas.
Pav. 12. Araso miesto (Nyderlandai, dabar Prancūzija) švininis antspaudas.
Pav. 13. Švininis antspaudas su miesto herbu.
Pav. 14. Nisos (NISSA) miesto amatininkų antspaudas.
Pav. 15. Švininis antspaudas su apverstu inkaru ir įrašu.
Pav. 16. Švininis antspaudas su įrašu „YBERY“ („YPERY“).
Pav. 17. Švininis antspaudas su vartais.
Pav. 18. Amatininko ar prekybininko antspaudas.
Pav. 19. Anglijos audeklų tikrintojų antspaudas su „P“ raidės ženklu.
Pav. 20. Švininis antspaudas su įspaustu skaičiumi „17“.
Pav. 21. Dancigo miesto švininis antspaudas su įrašu „BESTE // SORTE“.
Pav. 22. Švininis antspaudas su neaiškiu vaizduliu.
Pav. 23. Švininis antspaudas su įrašu „CA+R+C // SO“.
Pav. 24. Švininis antspaudas su dvigubo kryžiaus ženklu.
Pav. 25. Švininis antspaudas su neaiškiu vaizduliu.
Pav. 26. Švininis antspaudas su Anglijos (?) herbu.
Pav. 27. Švininis antspaudas su augalu.
Pav. 28. Prekybinės kompanijos švininis antspaudas.

LITERATŪRA

1. Gumowski M., Haisig M., Mikucki S. Sfragistyka. Warszawa.,1960. S.139
2. Gumowski M. Op. cit. S.139
3. Mongait A.L. Staraja Riazan // Materialy i issledovanija po archeologiji SSSR. M.,1955.T.4.Nr.49. S.160.
4. Endrei W. English kersey im Hungary // Acta Historica Academiae Scientiarum Hungaricae. Budapest, 1975.Nr.21. S.144.
5. Taavitsainen J.P. Keskiajan kaugaskaupasta kirjallisten ja erinellisten kahteiden vallossa. Eripaines Suomen Museo. 1982. P.25-26
6. Egan G. Leaden seals for textiles - some archaeological evidence relating to fabrics and Trade // Costume. 1989, Nr.23. P.39
7. Pireni A.L. Srednevekovyje goroda Belgii. M.,1937. S.252.
8. Kleinberg I.E. „Veriovka“ kak mera dlinny sukna v Novgorode v XV v. // Vspomogatelnyje istoričeskije discipliny.1981. XII.S.235.
9. Egan G. Op. cit. P.48.
10. Taavitsainen J.P. Op.cit. P.26
11. Plombų nuotraukos publikuotos šiuose leidiniuse:
Archäologische Schätze aus Litauen. Duisburg,1993.
Vilniaus Žemutinės pilies rūmai (1989 metų tyrimai) V.,1991.
Vilniaus Žemutinės pilies rūmai (1990-1994 metų tyrimai) V.,1996.
12. Kuncevičius A., Aleksiejūnas V. Pirmosios lietuviškos monetos ir plombos // Kultūros barai. 1992. Nr.2. P.67-69
13. Kvizikevičius L. XIV-XVIa. švininiai antspaudai // Kultūros barai. 1994. Nr.12.
14. Levickij J.A. Remeslennyje gildii v Anglii v ranij period ich istorii // Srednije veka. 1956. Vyp.8. S.163.
15. Rentzmann W. Numismatisches Wappen- Lexikon. Berlin, 1979. P. 224. Taffel 12-180.
16. Enciklopedičeskij slovar. St.Peterburg. 1895. Nr. 28. S 869.
17. Sabatier A. Sigillographie historique. Paris. 1912. Planche XVII. Nr. 333.
18. Janin L. V. Pečiati iz Novgorodskich raskopok 1951 g. // Sovetskaja archeologija. Moskva., 1953, t. 18, s 384.
19. Gumovski M. Pieczęcie I herby miast wielkopolskich. Warszawa. 1932. S. 93.
20. Gumovski M. Herb i pieczęcie miasta Torunia. Warszawa. S. 4.
21. Sokolova I. V. Monety I pečati Vizantijskogo Chersona. Moskva. 1983.