Vilnius
XIV–XVII a. ŽIEDAI VILNIAUS ŽEMUTINĖJE PILYJE
Rasa Valatkevičienė (g. 1980 m.) 1998 – 2005 m. studijavo
Vilniaus universitete, kur įgijo archeologės kvalifikaciją. Apgynė magistro
darbą tema „Žiedai Vilniaus žemutinėje pilyje (XIV–XVII a.)“. 2005 m.
ji baigė dar ir Vilniaus statybos ir dizaino kolegiją, kur studijavo fotografiją.
Šiuo metu dirba Pilių tyrimo centre „Lietuvos pilys“ archeologe. Domisi
miestų archeologija, fotografijos istorija. Čia spausdinama pirmoji autorės
publikacija paskelbta leidinyje „Lietuvos pilys 2005“.
Vilniaus žemutinė pilis (toliau VŽP) – nuo 1988 m. sistemingai
tyrinėjamas ir radinių gausa išsiskiriantis objektas. Ypatingai daug dirbinių
aptinkama pastaraisiais metais, pasitelkus šiuolaikiškesnes technologijas,
taip pat intensyviai plečiant kasinėjimų apimtis. Didžiąją dalį radinių
sudaro buitinė keramika, nemažai rasta koklių, metalinių ir kt. dirbinių.
Tarp jų pasitaikė ir įvairiausių papuošalų, taip pat ir – žiedų. Tad šio
straipsnio tikslas būtų apžvelgti VŽP rastuosius žiedus: nusakyti jų tipus
ir chronologiją, pateikti analogijas iš Vilniaus miesto, Kauno, Klaipėdos,
Trakų, Senųjų Trakų, kitų šalių tyrinėjimų. Papildomos informacijos ieškota
ikonografinėje medžiagoje. Tai leis susipažinti su šia radinių grupe bei
papildys miestų archeologijos tyrimus, kurių medžiagoje žiedai iki šiol
nesulaukė didesnio dėmesio.
Išsamiau buvo aptarti tik Kernavėje1 bei
kai kurie VŽP2 rastieji žiedai. Apie žiedus, aptiktus tyrinėjant
Vilniaus miesto kapines, magistro darbe rašė E. Montvilaitė.3
Vilniuje, Reprezentacinių rūmų (dab. Prezidentūra) tyrinėjimų metu rastuosius
žiedus bei liejimo formelę publikavo D. Luchtanienė,4 iš Subačiaus
vartų ir Šv. Dvasios gatvės tyrinėjimų – B. Gudynaitė ir T. Poška.5
Klaipėdos piliavietėje rastas auksinis, inkrustuotas brangakmeniu žiedas,
apie kurį iš karto buvo pranešta spaudoje, vėliau jis publikuotas knygoje
„Viduramžių Klaipėda“.6 Taip pat rašyta apie Senuosiuose Trakuose
rastą žiedą.7
Išsamiai aptarti Lietuvos senkapiuose aptikti žiedai, kurių tipologiją
ir chronologiją apibūdino ir apibendrino E. Svetikas. Jo daktaro disertacijos
„Monetos ir žiedai XIV–XVII a. kapuose. Tipologija ir chronologija“ dviejuose
tomuose yra susisteminti 2086 žiedai iš 985 kapų: nustatyti jų tipai,
analizuojamas paplitimas, santykis su kitais dirbiniais, kiek panagrinėjamas
ornamentas. Kiti apibendrinamojo pobūdžio leidiniai, kuriuose taip pat
nemažai dėmesio skirta kapinynuose rastiems žiedams – E. Svetiko „Alytaus
kapinynas. Christianizacijos šaltiniai“ bei 11-asis „Lietuvos archeologijos“
tomas.
Užsienio šalyse taip pat dažniausiai pateikti apibendrinamojo
pobūdžio straipsniai apie miestų ar kapinynų tyrinėjimus, tarp radinių
paminint ir žiedus. Daugiau apie žiedus rašyta H. Valko,8 F.
D. Gurevič,9 E. A. Rybinos10, M. B. Sedovos11
straipsniuose; leidiniuose „Archeologia sredniawiecznego Kolobrzegu“,12
„Gdansk wczesnosredniowieczny“,13 „Археологiя Беларусi“14
ir kt.
Remiantis VŽP ir Vilniaus miesto, Kauno, Klaipėdos, Trakų
ir Senųjų Trakų archeologinių tyrinėjimų ataskaitomis bei Lietuvos nacionalinio,
Trakų istorijos, Architektūros muziejų sukaupta medžiaga buvo susisteminti
miestų archeologinių tyrimų metu rasti žiedai.15 VŽP buvo aptikta
170 žiedų. Didžiąją jų dalį sudarė juostiniai (70 žiedų), paplatinta priekine
dalimi (39 žiedai), inkrustuoti (15 žiedų), signetiniai (13 žiedų). Žiedai
dažniausiai daryti iš vario lydinio (61 % – 104 žiedai), tačiau pasitaikė
ir auksinių (4 žiedai), alavinių (15 žiedų), kartais – sidabrinių, geležinių,
alavuotų, taip pat kai kurių žiedų vidinėje pusėje rasta alavo, cinko
ar švino pėdsakų (cheminius tyrimus atliko restauratorė A. Skučienė).
Nemažai žiedų puošti augaliniu arba geometriniu (zigzagai, rombai, ranteliai,
duobutės, įkartėlės, tinklelis, spurgeliai ir kt.) ornamentu, taip pat
religinės tematikos motyvais – Marijos atvaizdu, kryžiumi, monograma IHS.
Rasta žiedų ir su herbais, ženklais, raidėmis, svastika, liūtais, rankos
motyvu.
Vilniaus mieste buvo aptikta 50 žiedų. Dauguma jų buvo
paplatinta priekine dalimi, juostiniai, inkrustuoti, daugiausia vario
lydinio, 6 – sidabriniai, keli geležiniai, vienas sidabrinis paauksuotas.
Pastarasis 1,5 cm skersmens, su prilituotu augalo lapeliu, datuojamas
XVI a.16 Kai kurie Vilniuje rasti žiedai buvo puošti geometriniu
ornamentu (įkartomis, duobutėmis, žvaigždute ir kt.), taip pat monograma
IHS.
Kaune rasti 9 žiedai, daugiausia paplatinta priekine dalimi, vario lydinio
(vienas geležinis), kai kurie puošti geometriniu ornamentu. Rastas taip
pat ir sidabrinis, puoštas įvijų motyvu bei varinis pasidabruotas paplatinta
priekine dalimi, 1,6 cm skersmens žiedas. Abu jie datuoti XV a.17
Klaipėdoje rasti 5 žiedai, daugiausia vario lydinio,
keli tordiruotomis priekinėmis dalimis, vienas – auksinis.
Trakuose buvo aptikti 8 žiedai, daugiausia vario lydinio,
keli geležiniai, paplatintomis priekinėmis dalimis, inkrustuoti, juostiniai,
vienas ornamentuotas. Senuosiuose Trakuose rasti 4 žiedai, kurie buvo
vario lydinio, juostiniai, vienas – sidabrinis, paauksuotas, puoštas geometriniu
ornamentu, datuojamas XIV a.18 Nemažai žiedų rasta Kernavės
kapinyne (108 žiedai) bei miesto kultūriniuose sluoksniuose.
Deja, nei žiedus gaminusių juvelyrų vardų, nei gamybos
vietų nežinoma. Tik vieno XV a. II pusės sluoksnyje rasto žiedo vidinėje
pusėje buvo įspaustas meistro ženklas – R arba a.19 Istoriniai
šaltiniai apie juvelyrus užsimena fragmentiškai. Daugiau duomenų paskelbta
tik apie auksakalius, didžiojo kunigaikščio dvare pasirodžiusius valdant
Žygimantui Senajam ir Žygimantui Augustui.20 Archeologinė medžiaga
kur kas iškalbingesnė: kasinėjimų metu buvo aptikta tiglių, įvairios žaliavos
atliekų, dirbinių liejimo formelių ir pačių dirbinių ruošinių, kas leistų
kelti prielaidą apie dirbinių gamybą VŽP teritorijoje. Kad žiedai gaminti
ir vietinių meistrų, liudija aptikta liejimo formelė21 bei
trijų žiedų su duobutėmis ruošinys.22 Liejimo formelė 10,1x5x8,7
cm dydžio, padaryta iš smiltainio (Pav. 1). Joje išlikusios geležinės
kniedės kitai formelės daliai pritvirtinti. Formelėje yra pusapvalis griovelis,
kurio dugne dviejų žiedų liejimo formos. Vienu metu buvo galima lieti
žiedą rombine paplatinta priekine dalimi, puoštą tinkleliu ir spurgeliais,
bei žiedą ažūrine (šešiakampe su keturiais spurgeliais apskritime) paplatinta
priekine dalimi. Formelė aptikta XV a. II ketv., o iš jos išlieti žiedai
– XIV a. pab. – XV a. pr./I puse datuojamame sluoksnyje. Tikėtina, kad
ir formelė imta naudoti kur kas anksčiau, o žiedai joje lieti ilgesnį
laiką.
Vilniaus mieste juvelyrai dirbo dar bent keliose vietose. Tyrinėjant Reprezentacinių
rūmų ansamblio vidinį kiemą buvo aptiktas amatininkų kvartalas bei nustatyta,
kad ten XVI – XVII a. dirbo ir spalvoto metalo meistras (juvelyras). Kasinėjimų
metu buvo aptikta ir iš kalkakmenio padaryta liejimo formelė žiedams lieti
su įrėžtu meistro ženklu (kryžius trikampyje). Joje buvo liejami du žiedai
– trijuostis ir imituojantis pynimą.23 Po Šv. Kotrynos bažnyčia
buvo rastos dvi metalo lydymo krosnys, iš kurių viena skirta spalvotiesiems
metalams lydyti. Šalia jos aptikta duobė, užversta griuvenomis ir kt.
atliekomis, tarp kurių rasta ir 260 tiglių šukių, lietų papuošalų (aptikti
trys lieti žiedai). Manoma, kad šioje vietoje XVI – XVII a. pr. veikė
ištisas metalų apdirbimo kompleksas.24 Liejimo formelių rasta
ir Kernavėje, Pajautos slėnyje. Ten buvo liejami žiedai, imituojantys
priekinės dalies pynimą.25 Tyrinėjant senąją Rusią aptikta
120 X – XIV a. spalvotųjų metalų dirbtuvių 60 vietovių: Kijeve, Naugarde,
Pskove, Rezanėje, Polocke, Suzdalėje, Smolenske, Maskvoje bei kituose
miestuose ir piliakalniuose.26
|
Pav. 2. Kilminga dama (XV a.) // A. Ogijienė, A. Šakienė.
Aprangos raida nuo senovės iki XX amžiaus. Kaunas, 1995
m.
|
Žiedai ir jų nešiosena ikonografiniais duomenimis
Papildomos informacijos apie žiedų nešiojimo pobūdį
ieškota ikonografinėje medžiagoje. Ji yra svarbus šaltinis tyrinėjant
miesto kultūrą, nes atspindi to meto miestiečių, dažniausiai turtingųjų
arba dvasininkų luomo atstovų aprangą, nešiotus papuošalus.
Iš portretinės dailės matyti, kad žiedai nešioti ant rankų pirštų po 1–12,
bet dažniausiai po kelis. Juos nešiojo tiek vyrai, tiek moterys, tiek
vaikai. Dažniausiai mūvėti žiedai su akutėmis (įvairių formų ir spalvų
akmenimis ar brangakmeniais) bei juostiniai ir, matyt, auksiniai. Pastebėta
tendencija nenešioti žiedo ant didžiojo piršto. Taip pat išryškėjo dar
vienas savitas žiedo nešiojimo būdas – ant viduriniojo (2) piršto narelio
(Pav. 2). Taip žiedai buvo nešiojami XIV a. II pusėje – XVII
a. ir dažniausiai ant tiek vyrų, tiek moterų kairės rankos bevardžio piršto.
Taip pat pastebėta, kad žiedai mūvėti ir ant pirštinių, kartais nešioti
pakabinti ant grandinėlės. Tokio pobūdžio nešioseną iliustruoja XVI a.
Jano Goserto portretas.27
Svarstyta ir apie žiedų nešiojimą ant kojų pirštų, tačiau tam pagrįsti
ikonografinių duomenų nebuvo rasta, nors istoriniuose šaltiniuose (tiesa,
vėlesniuose) buvo užfiksuota, kad 1793 m. Gardine surengtame pokylyje
damos pasirodė su antikiniais sandalais, avimais ant basų kojų su žiedais
apmaustytais pirštais.28 Kapinynuose randama žiedų prie kojų
pėdų, tačiau teigti, kad jie nešioti ant kojų pirštų, negalima. Vienintelis
žiedas ant dešinės kojos piršto aptiktas Kernavėje, vyro kape (Nr. 55).
Žiedas – pinta priekine dalimi.
Žiedų tipologija ir chronologija
Remiantis E. Svetiko sudaryta žiedų tipologija (ją pakoreguojant atsižvelgus
į VŽP medžiagą), VŽP žiedai buvo suskirstyti į 6 tipus. Atskirai aprašyti
individualūs žiedai, nepriskirti jokiam tipui.
I tipas (Pinti ir pynimą imituojantys žiedai)
Šiam tipui skiriami žiedai, kurių priekinė dalis yra
pinta arba imituoja pynimą. Tokių žiedų liejimo formelių rasta Vilniuje
ir Kernavėje. VŽP aptikti 7 pinti ir 3 pynimą imituojantys žiedai. Jie
pinti iš 3 arba 4 įvijų, kartais dar įpinant tordiruotą to paties ar kitokio
metalo vielutę (Pav. 3).
Vario lydinio žiede įpinta sidabrinė(?) vielutė,29
o kitame žiede įpinta to paties metalo – vario lydinio – vielutė.30
Visi žiedai užkeistais galais, skirtingi. Jų skersmuo 2,6–3 cm. Pinti
žiedai rasti XIV a. pab./riba –XV a. pr./I ketv. datuojamuose sluoksniuose.
Pynimą imituojantys žiedai daryti iš vario lydinio, uždari
(tik vienas užkeistais galais), paprastai būna lieti. Tačiau pasitaikė
vienas žiedas, kurio priekinės dalies imitavimas suformuotas kalimo būdu
(Pav. 4).31 Žiedas uždaras, 2,3 cm skersmens, datuojamas
XVI a. II puse –XVII a. I puse. Kiti pynimą imituojantys žiedai 1,9 ir
2,3 cm skersmens, datuojami XIV a.pab./riba–XV a.
Vilniaus mieste taip pat aptikta šio tipo žiedų Gedimino
kalno, Reprezentacinių rūmų,32 Didžiojoje g. 133
tyrinėjimų metu. Jų rasta ir Kernavėje,34 Lietuvos kapinynuose,35
Latvijoje,36 Estijoje,37 senosios Rusios miestuose.38
II tipas (Paplatinta priekine dalimi žiedai)
Šiam tipui priskiriami žiedai, kurių priekinė dalis
paplatinta ir dažniausiai yra rombo, ovalo ar apskritimo formos. Jie uždaru
lankeliu arba užkeistais galais. Pastarųjų VŽP rasta nedaug – 5: trys
jų rombo formos paplatinta priekine dalimi, puošta zigzagais, sudarančiais
įstrižą kryžių (Pav. 5), vienas su iš įkartų suformuotu rombo
motyvu, paskutinis puoštas duobutėmis, su iškilimu centre. Jie gaminti
iš vario lydinio, aptikti XIV a. pab.(?)/XV a. – XV a. II pusės sluoksniuose.
Panašių į aprašytuosius žiedų rasta Vilniuje, Latako g. buvusiose stačiatikių
kapinėse,39 Kaune Panevėžio g.,40 Lietuvos kapinynuose,
senosios Rusios miestuose ir kt.
Kiti šio tipo žiedai uždaru lankeliu. Didžiausią grupę
žiedų sudaro žiedai su paplatinta rombo formos priekine dalimi. Vieni
jų su tuščiu rombu, kitų rombas puoštas tinkleliu, trečių – ir spurgeliais.
Žiedai lieti iš vario arba alavo ir aptikti XIV a. pab.–XV a. sluoksniuose
(vienas rastas XV – XVI a.). Iš viso jų rasta 11. Taip pat aptikta tokių
žiedų liejimo formelė bei joje pagamintų žiedų (Pav. 1).
Ovalia priekine dalimi aptikti 7 žiedai. Kelių jų priekinės dalys ornamentuotos,
nors dažniausiai lygios. Žiedai pagaminti iš vario ar alavo, alavo-švino,
dažniausiai aptinkami XIV a. pab./XV a. pr. – XV a. II pusėje. Tokių žiedų
rasta ir Naugarde. Taip pat aptiktas žiedas apskrita priekine dalimi iš
XV a. II ketv. sluoksnio.
Kita grupelė žiedų (3 vnt.) išsiskiria apskritomis priekinėmis
dalimis, kurių pakraščiais yra 16 spurgelių ir vienas didesnis centre
(Pav. 6). Jie rasti XIV a. pab. – XV a. II ketv. sluoksniuose.41
VŽP aptiktas ir žiedas šešiakampe masyvia priekine dalimi,
kuri padalinta per pusę ir puošta veidrodiniu augaliniu ornamentu (Pav.
7). Žiedas vario lydinio, deformuotas, aptiktas XV a. – XVI a. pr.
datuojamame sluoksnyje.42
Aptikti 7 ažūrine priekine dalimi žiedai. Šių žiedų
priekinė dalis rombo arba šešiakampio formos, nuo kurios lankelio link
(iš abiejų pusių) eina po tris juosteles. Rasti 3 vienodi žiedai, kurių
paplatinta priekinė dalis yra šešiakampio formos, centre puošta keturiais
iškiliais spurgeliais bei turi po spurgelį ant šešiakampio kampų. Aptikta
šių žiedų liejimo formelė (Pav. 1). Žiedai gaminti iš vario ar
alavo, rasti XIV a. pab. – XV a. I pusės (vienas XV – XVI a. pr.) sluoksniuose.
Ažūrinėmis priekinėmis dalimis žiedų taip pat rasta Naugarde.
Aptikta pavienių lietų žiedų, kurių ornamentika itin
savita. Toks žiedas buvo su ovalia priekine dalimi, kurioje pavaizduota
į kairę pusę nukreipta rankos plaštaka (Pav. 8). Keliais ranteliais
suformuota rankovės(?) dalis. Žiedo skersmuo – 1,8 cm. Jis aptiktas XIV
– XV a. datuojamame sluoksnyje.43 Žiedų su rankos plaštaka
aptikta ir Naugarde.44
Kitas praplatinta, beveik apskrita priekine dalimi, žiedas buvo su pavaizduota
svastika (Pav. 9). Žiedas vario lydinio, 2,05 cm skersmens, aptiktas
XV a. sluoksnyje.45 Žiedų su svastikos motyvu rasta ir Kernavėje.46
Žiedų paplatinta priekine dalimi rasta Vilniuje Šv.
Dvasios g.47 ir Rotušės tyrinėjimų metu,48 Kaune
Vilniaus g.,49 Kernavėje,50 Lietuvos kapinynuose,51
Latvijoje,52 senosios Rusios miestuose.53
III tipas (Juostiniai žiedai)
Juostiniams žiedams priskiriami uždari žiedai, padaryti
iš juostelės. Žiedo lankelis lygus arba su vienu/keliais grioveliais,
kartais puoštas įspaustu augaliniu ornamentu arba monograma IHS, smulkiomis
įkartėlėmis lankelio pakraščiais, įrėžta viena ar keliomis linijomis,
bangelėmis, tinklelio motyvu, s raidės pavidalo ranteliais. VŽP rasti
34 žiedai su 2 grioveliais ir 2 su vienu grioveliu bei 3 juostiniai žiedai
su monograma IHS. Vilniaus mieste taip pat aptikta juostinių su grioveliais
žiedų: Latako g. buvusiose stačiatikių kapinėse,54 kasinėjant
Stalo kalną.55 Jų rasta senosios Rusios miestuose, Estijoje.56
VŽP žiedų lygiu lankeliu pasitaikė kur kas mažiau – tik 10. Žiedų skersmuo
1,45–2,2 cm (daugumos skersmuo 2 ir daugiau kaip 2 cm), visi vario lydinio,
išskyrus vieną, kuris padarytas iš geležies. Žiedai aptikti XV – XVI a.
datuojamuose sluoksniuose (vienas XVIII a.?). Jų rasta Vilniaus mieste:
Šv. Kotrynos bažnyčios tyrinėjimų metu,57 Didžiojoje g. 1,58
Subačiaus g. 11,59 Kernavėje,60 Lietuvos kapinynuose.61
Taip pat jų aptikta Latvijoje,62 Estijoje63 ir kt.
Žiedai su monograma IHS vario lydinio, 1,75 ir 2,3 cm
skersmens. Vienas puoštas tik raidėmis IHS, kiti du prie raidžių puošti
augaliniais ornamentais (Pav. 10). Du žiedai aptikti viršutiniuose
sluoksniuose, vienas – XVI a. II puse – XVII a. pr. datuojamame sluoksnyje.64
Taip pat rastas žiedas su įspaustu tik augaliniu ornamentu ir paukščio?
sparnu.65 Žiedų su monograma IHS aptikta Vilniaus mieste66
bei Lietuvos kapinynuose.
VŽP aptikti ir trys karpytais kraštais žiedai. Puošniausias žiedas – auksinis,
1,7 cm skersmens, puoštas iškiliu augaliniu ornamentu (Pav. 11).
Jis rastas XV a. II pusės sluoksnyje.67
IV tipas (Žiedai su duobutėmis)
Tai žiedai paplatintomis karpytomis priekinėmis dalimis,
kuriose yra iš duobučių suformuotas ornamentas. Šie žiedai užkeistais
galais. VŽP aptikta pusė tokio švininio-alavinio žiedo68 ir
trijų vario lydinio žiedų ruošinys69 (Pav. 12). Žiedai
puošti 8 duobutėmis, iš kitų 5 duobučių viduryje suformuota gėlytė. Žiedai
tiksliau nedatuoti. Analogiškas žiedas rastas Vilniuje, Šv. Mykolo g.
6.70 Tokių žiedų randama Lietuvos kapinynuose, kur jie datuojami
XVI a. I – II ketvirčiais.71
V tipas (Signetiniai žiedai)
Signetiniams žiedams skirtini žiedai su ženklais paplatintoje
priekinėje dalyje. Jie uždari, paplatinta ovalo ar kitokios formos priekine
dalimi. Vieni žiedai lieti, kiti padaryti iš juostelės, prie kurios prilituota
plokštelė.
VŽP rasti keli žiedai su herbų ar jiems artimais motyvais. Vienas toks
alavinis, su neįžiūrimu herbu rastas 1988 m.72 Kitas žiedas
su ženklais (herbu?) padarytas iš bronzos.73 Abiejų žiedų priekinės
dalys aštuoniakampės. Jie tiksliau nedatuoti.
Kita grupė – žiedai su įkartomis ir žvaigždute (Pav. 13). VŽP
aptikti du tokie žiedai: abu vario lydinio, uždari, ovaliomis priekinėmis
dalimis, su iš 6–7 stipinų suformuota žvaigždute bei su įrėžtomis keliomis
įkartomis. Žiedai datuoti XV a. pab.–XVII a. pr.74 Analogiško
motyvo žiedas rastas Vilniuje, Bokšto g.,75 jų aptinkama ir
Lietuvos kapinynuose.76
VŽP taip pat rasta sidabrinio žiedo dalis su ovalia
priekine dalimi, kurioje trys įkartos. Šis žiedas iš XVII a. II pusės
– XVIII a. sluoksnio.77 Žiedų su įkartomis rasta Vilniuje,
Augustijonų g. 3,78 Pilies g.79
VŽP taip pat aptiktas žiedas su beveik apskrita priekine dalimi, kurioje
neaiškūs ženklai.80 Kitas žiedas buvo puoštas iš įkartėlių
suformuotu ornamentu (du ovalai ir dar netvarkingai įspausta po įkartėlių
eilutę visoje plokštelėje).81
VŽP rasta žiedų ir su artimu geometriniam ornamentui
motyvu. Vienas toks aptiktas XV a. sluoksnyje (Pav. 14). Jis
lietas, sidabrinis.82 Panašus ornamento sidabrinis paauksuotas
žiedas rastas Senųjų Trakų piliavietėje, XIV a. sluoksnyje.83
Dar vienas signetinis žiedas aptiktas VŽP XIV a. II pusės – XV a.(?) sluoksnyje.
Jis su prie lankelio prilituota stačiakampe plokštele, kurioje pakraščiais
ir centre (trys juostelės vertikalios, beveik įstrižos) puošta augaliniu-zigzaginiu
motyvu.84 Vilniaus mieste Šv. Dvasios g. kasinėjimų metu rastas
sidabrinis, puoštas geometriniu motyvu žiedas datuojamas XV a.85
Panašaus ornamento žiedas aptiktas ir Naugarduke.86
VŽP rasti du lieti žiedai rombine ir ovalia priekinėmis
dalimis, kurios puoštos liūtais. Viename jis aiškiai matomas, pavaizduotas
heraldiškai (Pav. 15). Žiedas sidabrinis, auksuotas. Deja, rastas
suardytame XVII a. sluoksnyje.87 Kitame, XVII a. pr. žiede
liūtas stilizuotas, eina į kairę pusę.88 Abiejų žiedų skersmuo
beveik vienodas – 2,2 ir 2,25 cm. Žiedas su fantastiniu gyvūnu taip pat
rastas Arsenalo tyrimų metu. Jis sidabrinis, neuždaras, stačiakampe priekine
dalimi.89 Naugarde taip pat aptikti du žiedai su liūtais.90
Signetinių žiedų rasta ir Estijoje,91 Lenkijoje,92
senosios Rusios miestuose93 ir kt.
VI tipas (Inkrustuoti žiedai)
Šiam tipui priskiriami lieti arba padaryti iš juostelės
ar vielutės, prie kurios prilituojama akutė, žiedai. Visų jų lankeliai
uždari.
VŽP iš viso rasta 12 inkrustuotų žiedų bei akmens akutė.
Iš jų 4 žiedai su stiklo, 2 – su brangakmenių akutėmis. Kitų žiedų akutės
iškritusios, todėl neįmanoma pasakyti, kokių jų būta (Pav. 16).
Šie žiedai padaryti iš vario lydinio, aukso, kartais alavuoti. Auksiniai
– prabangūs, sudėtingos atlikimo technikos. Variniai – paprastesni, nors
taip pat skirtingi, inkrustuoti skaidraus, žalio, mėlyno stiklo akutėmis.
Jų priekinės dalys ovalios, rombo, keturkampio ar šešiakampio formos.
Žiedų akutės ovalios, apvalios. Žiedai aptikti XIV pab. – XV a. bei XVI
a. pab.–XVII a. pr. sluoksniuose.
VŽP rasti lieti inkrustuoti žiedai buvo iš vario lydinio arba auksiniai.
Pastarieji – puošnūs, su raudonais brangakmeniais. Vienas jų su keturkampe
akute, puoštas ornamentu (Pav. 17). Žiedo skersmuo – 1,7 cm.94
Kitas žiedas šešiakampe akute, ornamentuotas spurgeliais.95
Vario lydinio lieti žiedai buvo ovaliomis priekinėmis dalimis. Deja, tik
vienas rastas tiksliau datuotame sluoksnyje – XIV pab.–XV a. Buvo aptikta
ir chalcedono akutė, D. Steponavičienės nuomone, datuojama XIII – XIV
a. ir yra importuota iš Vidurio Europos (Čekijos, Vengrijos).96
Vilniaus mieste aptikti 3 žiedai su akutėmis bei keli
žiedai, kaip spėjama, buvę inkrustuoti perlamutru: Pilies g. 14,97
L. Sapiegos g. 3,98 Katedros aikštėje,99 Latako
gatvėje buvusiose stačiatikių kapinėse.100 Puošnus auksinis
žiedas su perlo akute rastas Katedros vidurinėje kriptoje.101
Vilniuje taip pat rasta 1 žalio stiklo ir akmenų (smaragdo, chrizoprazo
(žiedo ar segės akutė) bei pusiau brangaus akmens su arabiškais rašmenimis
žiedų akutės Reprezentacinių rūmų teritorijoje.102 Auksinis
žiedas su brangakmeniu aptiktas Klaipėdos piliavietėje ir datuojamas XVI
a. Jis ornamentuotas, su aštuoniabriauniu deimantu, inkrustuotas emaliu.103
Inkrustuotų žiedų rasta ir Kernavėje,104 Lietuvos kapinynuose,105
Latvijoje,106 Estijoje,107 Lenkijoje,108
senosios Rusios miestuose.109
VŽP aptiktas žiedas, kurio priekinėje dalyje yra stačiakampė horizontali
skylutė.110 Vilniuje, Šv. Ignoto 9 taip pat aptikta paplatinta
priekinė žiedo dalis. Ji žalvarinė, su apvalia skylute.111
Skylutės žiedų priekinėse dalyse galbūt buvo skirtos inkrustuoti.
Individualūs žiedai
Aptiktas žalvarinis žiedas plačia priekine dalimi, kuri
puošta dviguba w raidės pavidalo banguota linija. Žiedas sulenktas, bet
nesukniedytas. Jo skersmuo – 2,3 cm. Aptiktas po XVI a. datuojamu grindiniu.112
Pasitaikė ir keletas žiedų religine tematika. 1994 m.
tyrinėjimų metu rastas žiedas (deja, neinventorintas) su Dievo Motinos
atvaizdu ovalioje plokštelėje (Pav. 18). Kitas žiedas buvo su
kryžiumi ovalioje (1,4x1,2 cm dydžio) priekinėje dalyje (Pav. 19).
Jis rastas XV a. pab. – XVI a. pr.(?) sluoksnyje.113 VŽP rastas
ir auksinis žiedas, kurio apskritoje, dengtoje juodu emaliu priekinėje
dalyje buvo balto emalio Maltos kryžius. Žiedo skersmuo – 1,6 cm. Praba
– apie 700. Žiedas rastas XVI – XVII a. sluoksnyje.114
Taip pat rasta žiedų (4, iš jų 3 rasti kartu), kurių
apskritose priekinėse dalyse yra po raidę. Jie variniai, padaryti iš keturkampio
skerspjūvio vielos su prilituotomis apskritomis priekinėmis dalimis (skersmuo
1,1; 1,2 cm), kuriose matoma raidė M ar W. Žiedai datuojami XIV a. II
puse (gali būti ir XV a.).115 Dar vieno žiedo(?) apskrita priekinė
dalis (skersmuo 0,7 cm) su juodu emaliu užrašyta gotiška raide(?) aptikta
1991 m. tyrinėjimų metu (žiedas neinventorintas).
VŽP taip pat buvo rastas kaulinis žiedas. Tokie žiedai – vieni retesnių
dirbinių ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių archeologinėje medžiagoje.
Lietuvoje surasti trys kauliniai žiedai: VŽP, Trakų salos piliavietėje
bei Alytaus kapinyne. Visi žiedai skirtingi. Sudėtingiausiai padarytas
VŽP rastas žiedas (Pav. 20). Jis uždaras, paplatinta priekine
dalimi, išraižytas netaisyklingais rombais. Priekinės dalies aukštis –
1,95 cm, plotis – 1,5 cm, storis 0,15–0,3 cm. Žiedo skersmuo – 2,5 cm.
Žiedas rastas sluoksnyje, kuris datuojamas XIV a. pab. – XV a. pr.116
Trakų salos pilyje taip pat aptiktas kaulinis žiedas. Jis apvalaus skerspjūvio,
išorėje puoštas išilgais grioveliais, 2,3 cm skersmens. Deja, tiksliau
nedatuotas.117 Kaulinis žiedas taip pat rastas Alytaus kapinyne
vyro kape Nr. 321. Jis buvo įdėtas į odinį kapšelį kartu su Zigmanto Vazos
1613 m. LDK dvidenariu. Žiedo lankelio viduryje įrėžta išilginė linija,
o priekinė dalis ovalo formos. Žiedo skersmuo – 2,4 cm.118
Kaulinis žiedas aptiktas ir Lenkijoje, Kolobžegno kasinėjimų metu.119
VŽP rasta ir stiklinio žiedo dalis (Pav. 21).
Stikliniai žiedai – taip pat retas radinys Lietuvos archeologinėje medžiagoje.
Kita žinoma radimvietė – Mažulonių piliakalnis. Žiedai lygūs, juostiniai,
geltono stiklo. VŽP rastasis aptiktas tiksliau nedatuotame sluoksnyje.
Pagal Senosios Rusios stiklo tyrinėtoją J. Ščiapovą žiedas datuotinas
apie 1230 m.120 Stiklinių žiedų aptinkama Senosios Rusios miestuose,
daugiausia Kijeve, Naugarde, kur jie datuojami XII – XIII a.121
Stiklinių žiedų rasta ir Lenkijoje, Kolobžegno kasinėjimų metu. XIV a.
sluoksnyje aptikti keturi stikliniai žiedai, kurių du sveiki.122
Aptarus VŽP ir trumpai apžvelgus kitų Lietuvos miestų
tyrinėjimų metu rastuosius žiedus, pastebima, kad daugiausiai aptikta
paplatinta priekine dalimi (II tipo), juostinių (III tipo) ir inkrustuotų
(VI tipo) žiedų. Didžioji jų dalis padaryta iš vario lydinio, pavieniai
– geležiniai, alaviniai, sidabriniai ir auksiniai. Iš jų sudėtinga atlikimo
technika ir puošnumu išsiskiria 5 auksiniai žiedai. Vienas Klaipėdoje
bei keli VŽP aptikti auksiniai žiedai buvo inkrustuoti brangakmeniais.
Kiti auksiniai VŽP žiedai: juostinis karpytais kraštais ir žiedelis, puoštas
Maltos kryžiumi.
VŽP aptikti žiedai gana įvairaus ornamento motyvo. Iš jų išsiskiria žiedai
su herbais, raidėmis, Marijos, kryžiaus, liūto, rankos plaštakos motyvu,
taip pat stiklinio žiedo dalis, kaulinis žiedas. VŽP ir Vilniaus mieste
rasta žiedų su monograma IHS.
VŽP rasti žiedai daugeliu atvejų atitinka Lietuvos kapinynuose aptiktų
žiedų datavimą.
Už leidimą pasinaudoti medžiaga bei vertingus patarimus autorė dėkoja
Lietuvos nacionalinio muziejaus, Trakų istorijos muziejaus, Architektūros
muziejaus ir Lietuvos pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“ darbuotojams,
Vytautui Abramauskui ir Ėrikai Striškienei už nuotraukas.
The Rings of Vilnius Lower Castle (14th–17th centuries)
Summary
The present article for the first time presents a survey
of rings found not only in the Lower Castle of Vilnius but also in the
Lithuanian cities.
The total of 170 rings were found in the Lower Castle of Vilnius, 50 in
Vilnius city, 9 in Kaunas, 5 in Klaipėda, 8 in Trakai, and 4 rings in
Old Trakai. Most of the rings are with broadened front, band-shaped and
encrusted. There are also signet, braided and braid-imitating rings, rings
with pits and individual rings. Five smart golden rings stand out. Yet
most of rings are made of copper alloys, solitary ones are made of iron,
tin or silver. Many rings are decorated with vegetal or geometric ornaments
(zigzags, rhombuses, notches, pits, hacks, lattice, fringes, etc.) or
religious motifs: crosses and monograms HIS. Rings with blazons, letters,
Mary’s cross, and motifs of lions and palm as well as a bone ring and
fragment of glass ring were found in the Lower Palace of Vilnius.
The dating of rings in most cases corresponds with the dating of rings
found in the Lithuanian burial grounds.
Translated by Ada Jurkonytė.
___________________________________________________________
1 G. Vėlius. Kernavės miesto
bendruomenė XIII – XIV amžiuje (daktaro disertacija). – Vilniaus universiteto
Istorijos fakulteto Archeologijos katedros biblioteka, 2001. Nr. D-17.
2 D. Steponavičienė. Metalinės aprangos detalės
ir papuošalai Vilniaus žemutinės pilies tyrinėjimų duomenimis // Lietuvos
archeologija. T. 24. – Vilnius, 2003. – P. 113–115; A. Kuncevičius. Lietuvos
viduramžių archeologija. – Vilnius, 2005. – P. 174–175.
3 E. Montvilaitė. Viduramžių Vilniaus miesto
kapinės (magistrinis darbas). – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto
Archeologijos katedros biblioteka, 2003 m. Nr. 47.
4 D. Luchtanienė. XVI – XVII a. amatininkų
kvartalas vyskupų rūmų teritorijoje // Kultūros paminklai. T. 7. – 2000.
– Pav. 5:1, 6:1.
5 B. Gudynaitė, T. Poška. Subačiaus vartų
ir Šv. Dvasios gatvės Vilniuje 1998 – 1999 m. tyrinėjimai // Kultūros
paminklai. T. 7. – 2000. – Pav. 5.
6 V. Armalis. 1978 – Retas radinys // Tiesa.
– 1978 m. spalio 28 d., Nr. 250 (10869), p. 4; V. Žulkus. Viduramžių Klaipėda.
– Vilnius, 2002. – Pav. 26.
7 A. Kuncevičius. Lietuvos…, p. 174.
8 H. Valk. Rural cemeteries of southern Estonia
1225 – 1800 AD. – Visby-Tartu, 1999. – S. 47–49.
9 Ф. Д. Гуревич. Древний Новогрудок. – Ленинград,
1981.
10 Э. А. Рыбина. Археологические очерки истории
новгородской торговли X – XIV в. в. – Москва, 1978. – C. 33–34.
11 М. Б. Седова. Ювелирные изделия древнего
Новгорода (X – XV в. в.). – Москва, 1981. – C. 121–142, 180–181.
12 Archeologia sredniawiecznego Kolobrzegn. T. 1–4. – Kolobrzeg,
1996 – 1999.
13 Gdansk wczesnosredniowieczny. T. VI. – Gdansk, 1967.
14 Археологiя Беларусi. T. 3–4. – Мiнск, 2000–2001.
15 Visas žiedų sąrašas su radimvietėmis ir fotografijomis /
piešiniais yra Rasos Gliebutės magistro darbe „Vilniaus žemutinės pilies
(XIV – XVII a.) žiedai“ (2005 m.), kuris saugomas Vilniaus universiteto
Istorijos fakulteto Archeologijos katedroje.
16 A. Vaicekauskas. 1997 m. Vilniuje, Trakų
g. 9 vykdytų archeologijos tyrimų ataskaita. – Vilnius, 1998. – LII B.
Nr. B 2938. P. – 27. (LII B – Lietuvos istorijos instituto byla).
17 D. Balčiūnas. 1996 m. archeologinių tyrimų
ataskaita. Kauno senamiesčio 40-as kvartalas. Sklypas Vilniaus g. Nr.
5. – Kaunas, 1997. – LII B Nr. 3018. – P. 26, 27. – R. s. Nr. 58 ir 74.
18 A. Kuncevičius. Senųjų Trakų piliavietės
1997 m. archeologiniai tyrimai. – Vilnius, 1997. – LII B Nr. B. 2900.
– P. 14. – R. s. Nr. 71.
19 G. Rackevičius. Vilniaus žemutinės pilies
Valdovų rūmų teritorija. Šiaurinio korpuso prieigų archeologinių tyrimų
2002 m. ataskaita. – Vilnius, 2003. – LII F 1. B Nr. 4013–4017. – T. 1.
– P. 86 – 87; T. 2. – P. 260, F 901. – T. 5. – R.s. Nr. 7373.
20 E. Laucevičius, B. R.Vitkauskienė. Lietuvos
auksakalystė. XV – XIX amžius. – Vilnius, 2001. – P. 48, 50.
21 G. Rackevičius..., Vilniaus..., T. 1. –
P. 100; T. 2. – P. 305, Pav. 3. – T. 5. – R.s. Nr. 8737.
22 E. Ožalas. – 2004. Ataskaita ruošiama (PTC
LP). – R. s. Nr. 770.
23 D. Luchtanienė. XVI – XVII a. amatininkų
kvartalas vyskupų rūmų teritorijoje // Kultūros paminklai. T. 7. – 2000.
– P. 46–47, 51.
24 V. Daminaitis. Archeologijos tyrimai Vilniaus
Šv. Kotrynos bažnyčioje // Kultūros paminklai. T. 7. – 2000. – P. 55–56.
25 G. Vėlius. Kernavės..., p. 90, pav. 39:10–12.
26 Древняя Русь. – Москва, 1985. – С. 261.
27 R. Guzevičiūtė. Europos kostiumo tūkstantmetis
(X – XX a.). – Vilnius, 2000.
28 M. Matušakaitė. Apranga XVI – XVIII a.
Lietuvoje. – Vilnius, 2003. – P. 332.
29 E. Ožalas. Vilniaus žemutinės pilies Valdovų
rūmų teritorija. Pietinio, rytinio ir vakarinio korpusų prieigų archeologinių
tyrimų 2002 m. ataskaita. – Vilnius, 2003. – LIIR F. 1. B. 4031–4036.
– T. 1. – P. 74–75; T. 3. – P. 82, foto 478; P. – 131, pieš. 90; T. 5.
– P. 209, R.s. Nr. 410.
30 E. Ožalas. Vilniaus..., T. 1. – P. 88–89.;
T. 3. – P. 82, foto 480; T. 5. – P. 274, R.s. Nr. 1492.
31 E. Ožalas. Vilniaus..., T. 1. – P. 19.;
T. 3. – P. 33, foto 11; T. 5. – P. 191, R.s. Nr. 58.
32 D. Luchtanienė. Archeologinių tyrinėjimų
Vilniuje, Menininkų rūmų komplekse (AtR-45) (S. Daukanto a. 3/8, Universiteto
g. 6, Totorių g. 28) ataskaita. – Vilnius, 1996. – LII B. Nr. 2476. –
P. 22, pav. 1.
33 T. Poška. Archeologinių tyrinėjimų Vilniuje,
Didžioji g. 1, ataskaita. 2 dalis. – Vilnius, 1994. LII B Nr. 2253. –
P. 33.
34 G. Vėlius. Kernavės..., p. 89–90.
35 E. Svetikas. Monetos ir žiedai XIV – XVII
a. kapuose. Tipologija ir chronologija (daktaro disertacija). – Vilniaus
universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros biblioteka. Nr.
D–1. 1995. – P. 12.
36 M. Lusens. Nikolaja kapsetas archeologiska
izpete Venspili // Archeologu petijumi Latvija 2002. un 2003. gada. –
Riga, 2004. – Lpp. 95-99, att. 22: 2; A. Caune. Arheologiskie petijumi
Riga laika no 1969 lidz 1980 gadam // Arheologija un etnografija. – Riga
. – T. XIV. – Att. 17:6, 7; att. 35:7, 8, 9, 10; Sena Riga. Petijumi pilsetas
arheologija un vesture. – Riga. – 1998. – Lpp. 110, 118; E. Šnore. Betelu
kapulauks angšzeme // Arheologija un etnografija. – Riga. – T. XV. – 1987.
– Att. 12:16; Латвия в Древности. – 1967. – Рис. 46:1, 2, 3.
37 H. Valk. Rural..., s. 49, att. XVII:6,
XX:9.
38 Энциклапедыя Археологi i нумизматыка Беларусi. – 1993. –
C. 295, 420, 595; М. Б. Седова. Ювелирные..., c. 125,
127, рис. 45:5–6, 10–14, 16–17; рис. 48; М. Б. Седова, Н. М. Курганова.
История и культура древнерусского города. – Москва. – 1987. – C. 255,
рис. 10:1, 2, 4; Археологiя Беларусi – 2001. – T. 4. – C. 291.
39 G. Gendrėnas. 1981 m. 160 vietų Dailės
instituto bendrabutis Latako g-vėje. Archeologiniai tyrimai. Ataskaita.
Plotas 1. – Vilnius, 1983. LII B. Nr. B 1606 c. – P. 143.
40 A. Žalnierius, D. Balčiūnas. Kauno senamiestis,
13 kvartalas. Panevėžio g. 8 sklypas. Archeologinių tyrimų ataskaita.
– Kaunas, 1987. – LII B. Nr. B 1470. – P. 34.
41 G. Rackevičius..., Vilniaus..., T. 1. –
P. 106; T. 5. – R.s. Nr. 9334. E. Ožalas. Vilniaus žemutinės pilies teritorija.
Šiaurinio korpuso ir rūmų vidinio kiemo tyrimai 2001 m. LII F. 1. B Nr.
3722-25. – T. 1. – P. 28; T. 2. – P. 152, foto 343; T. 4. – P. 230. –
R. s. Nr. 597.
42 E. Ožalas. Vilniaus..., T. 1. – P. 80–81.;
T. 3. – P. 83, foto 486; T. 5. – P. 235, R.s. Nr. 904.
43 E. Ožalas. – 2004. Ataskaita ruošiama (PTC
LP). – R. s. Nr. 865.
44 М. Б. Седова. Ювелирные..., рис. 49:10,
14; рис. 51:1819-22.
45 P. Blaževičius, D. Steponavičienė. – 2004.
Ataskaita ruošiama (PTC LP). – R. s. Nr. 13.
46 G. Vėlius. Kernavės..., pav. 21: 1, 2.
47 B. Gudynaitė..., Subačiaus..., p. 163–168,
pav. 5.
48 K. Katalynas. Rotušės aikštės 2001 m. žvalgomųjų
archeologinių tyrimų ataskaita. – Vilnius, 2001. LII B Nr. B 3721. – P.
28.
49 D. Balčiūnas. Archeologinių tyrimų ataskaita.
Kauno senamiesčio 40-as kvartalas. Sklypas Vilniaus g. Nr. 5. – Kaunas,
1997. LII B Nr. B. 3018. – P. 26, 61, pav. 58.
50 G. Vėlius. Kernavės..., p. 90.
51 E. Svetikas. Alytaus..., p. 72.; E. Svetikas.
Monetos..., p. 20, 99.
52 V. Bebre. Archeologiskie petijumi Valmieras
viduslaiku pilseta, ordena pili un Sv. Simana baznicas kapseta // Archeologu
petijumi Latvija 2000. un 2001. gada. – Riga. – 2002. – Lpp. 307–314,
att. 14; M. Lusens. Nikolaja.., lpp. 114–118, att. 27: 1.
53 М. Б. Седова. Ювелирные..., c. 136, рис.
51:24-27.
54 G. Gendrėnas. 1981 m..., p. 143.
55 K. Katalynas. Žvalgomųjų archeologinių
tyrinėjimų Vilniuje, Stalo kalne, ataskaita. – Vilnius, 1996. LII B Nr.
B 2508. – P. 6, 9.
56 H. Valk. Rural..., s. 48, figure 37:2.
57 V. Daminaitis. Buv. Šv. Kotrynos bažnyčios
Vilniuje, L. Giros 30/1, archeologinių tyrimų ataskaita. – Vilnius, 1987.
LII B Nr. B. 1436. – P. 26, 61.
58 T. Poška. Archeologinių tyrinėjimų Vilniuje,
Didžioji g. 1, ataskaita. 2 dalis. – Vilnius, 1994. LII B Nr. 2253. –
P. 33.
59 A. Kavaliauskas. Archeologijos tyrimų,
atliktų 2002 m. Vilniuje Subačiaus g. Nr. 11 ataskaita. – Vilnius, 2003.
– I dalis – LII B. Nr. 4053. – P. 22.
60 G. Vėlius. Kernavės..., p. 90–91.
61 E. Svetikas. Alytaus…, p. 73.
62 M. Ruša. Archeologiskie parbaudes izrakumi
Tukuma Sv, Trisvienibas baznicas kapseta //Archeologu petijumi Latvija
2002. un 2003. gada. – Riga. – Lpp. 126–128, att. 29: 9, 15, 17.
63 H. Valk. Rural..., s. 48, figure 37:1.
64 E. Ožalas. Vilniaus..., T. 1. – P. 75–76.;
T. 3. – P. 84, foto 503; T. 5. – P. 267, R.s. Nr. 1389; G. Striška. –
2004. Ataskaita ruošiama (PTC LP).
65 E. Ožalas. Vilniaus..., T. 1. – P. 28–30.;
T. 3. – P. 44, foto 124; T. 5. – P. 198, R.s. Nr. 188.
66 Žiedas saugomas Lietuvos nacionaliniame muziejuje – VRM
138; A. Vaicekauskas. Žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai Šv. Stepono
bažnyčios šventoriuje, Vilniuje, Geležinkelio g. Nr. 39. – Vilnius, 1993.
– LII B Nr. B. 2090. – P. 26.
67 G. Rackevičius..., Vilniaus..., T. 1. –
P. 86–87; T. 2. – P. 260, F 901. – T. 5. – R.s. Nr. 7373.
68 A. Tautavičius, V. Urbanavičius. Vilniaus
žemutinės pilies rūmų teritorijos 1988 m. archeologinių tyrinėjimų ataskaita.
– Vilnius, 1989. – LII B Nr. 1658. – R.s. Nr. 136.
69 E. Ožalas. – 2004. Ataskaita ruošiama (PTC
LP). – R. s. Nr. 770.
70 V. Juškaitis. Archeologinių tyrimų Šv.
Mykolo g. Nr. 6 Vilniuje ataskaita. – Vilnius, 2004. – LII F. 1 B Nr.
4201. – P. 32.
71 E. Svetikas. Alytaus..., p. 74, pav. 37.
72 A. Tautavičius..., Vilniaus..., R. s. Nr.
65.
73 G. Aleliūnas, I. Markišiūtė, E. Vailionis.
Vilniaus žemutinės pilies rūmų teritorijos tyrimai (1992 m). – Vilnius,
1993. – LII B Nr. 2021b.– R.s. Nr. 1842.
74 E. Ožalas. Vilniaus..., T. 1. – P. 71–73.;
T. 3. – P. 82, foto 484; T. 5. – P. 214, R.s. Nr. 499. E. Ožalas. – 2004.
Ataskaita ruošiama (PTC LP). R.s. Nr. 801.
75 A. Vaicekauskas. Žvalgomieji archeologiniai
tyrinėjimai Vilniuje, Bokšto g. 14. – Vilnius, 1999. – LII B Nr. B 3180.
– P. 11.
76 E. Svetikas. Alytaus…, p. 75.
77 E. Ožalas. Vilniaus..., T. 1. – P. 28–30.;
T. 5. – P. 203, R.s. Nr. 280.
78 V. Vainilaitis. Vilnius, 1992 m. Augustijonų
g. 3. Archeologiniai tyrimai. Ataskaita. – LII B Nr. B 1910.
79 A. Luchtanas. Šiluminės trasos į namus
Gorkio g-je Nr. 38, 40, 42 žemės darbų archeologinės priežiūros ataskaita.
– Vilnius, 1985. – LII B Nr. B. 1427. – P. 21–23.
80 E. Ožalas. – 2004. Ataskaita ruošiama (PTC
LP). – R. s. Nr. 306.
81 Ten pat, žiedo Nr. 305.
82 P. Blaževičius, D. Steponavičienė. – 2004.
Ataskaita ruošiama (PTC LP).
83 A. Kuncevičius. Senųjų Trakų piliavietės
1997 m. archeologiniai tyrimai. – Vilnius, 1997. – LII B Nr. B. 2900.
– P. 14, R. s. Nr. 71.
84 D. Steponavičienė. Ploto prie rūmų Pietryčių
kampo 1997 m. archeologinių tyrimų ataskaita (Perkasa Nr. 4 rytinio korpuso
išorėje) / Žemutinės pilies teritorija. – Vilnius, 1998. – LII B F 1.
Nr. 2870. – R.s. Nr. 3106.
85 T. Poška. Žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai
Vilniuje, Šv. Dvasios g. Ataskaita. – Vilnius, 1999. LII B Nr. B 3129.
– P. 17.
86 Ф. Д. Гуревич. Древний..., рис. 22:2.
87 G. Striška. – 2004. Ataskaita ruošiama
(PTC LP).
88 E. Ožalas. Vilniaus..., T. 1. – P. 77–79.;
T. 3. – P. 82, foto 485; T. 5. – P. 234, R.s. Nr. 888.
89 A. Tautavičius. Archeologinių ekspedicijų
ataskaitos: Vilnius, Žemutinės pilies teritorija, 1959–1960. – LII B Nr.
226. – P. 136.
90 М. Б. Седова. Ювелирные..., c. 137-138,
рис. 52:4; рис. 53.
91 H. Valk. Rural..., s. 49.
92 Wawel 1000–2000. Wystawa Jubileuszowa. Iliustracje. – Krakow.
– 2000. – T. III.
93 В. А. Рыбакова. Русское прикладное искусство
X – XIII в. б. – Ленинград. – 1971. – фото 35; Археологiя Беларусi. –
2001. – C. 292, мал. 154:10; М. Б. Седова. Ювелирные...,
c. 137–138, рис. 52:4.
94 E. Ožalas. – 2004. Ataskaita ruošiama (PTC
LP). – R. s. Nr. 210.
95 G. Striška. – 2004. Ataskaita ruošiama
(PTC LP).
96 D. Steponavičienė. Metalinės..., p. 113.
97 V. Grišinas. Gyv. namas Vilniuje, Gorkio
g. 14–16. Archeologinės priežiūros tyrimų ataskaita. – Vilnius, 1986.
– LII B. Nr. B. 1425. – P. 20, 25.
98 G. Abaravičius. Archeologinių žvalgomųjų
tyrinėjimų Vilniaus mieste, L. Sapiegos g. Nr. 3 XVII – XVIII a. Sapiegų
rūmų aplinkoje projektuojamos šiluminės trasos vietoje, ataskaita. – Vilnius,
1995. – LII B Nr. B 2300. – P. 24.
99 K. Katalynas. Katedros aikštė Vilniuje
1999 m. Archeologinių tyrimų ataskaita. I dalis. – Vilnius, 2000. – LII
B Nr. B 3499. – P. – 55, 17.
100 G. Gendrėnas. 1981 m..., p. 31.
101 N. Kitkauskas. – Vilniaus arkikatedros
požemiai. – Vilnius, 1994. – Pav. 26.
102 D. Luchtanienė. Archeologiniai tyrimai
plotuose (16 ir 17) Vilniuje, Reprezentacinių rūmų ansamblio teritorijoje
(AtA-45), 1997 m. – Vilnius, 1998. – LII B Nr. B 2953. – P. 7; D. Luchtanienė.
Archeologiniai tyrinėjimai (Plotai 20 ir 21), archeologiniai žvalgymai
ir žvalgomieji tyrimai Reprezentacinių rūmų ansamblio teritorijoje (AtR
– 45) 1999 m. – Vilnius, 2000. – LII B Nr. B 3355. – P. 3.
103 V. Armalis. Retas..., p. 4; V. Žulkus.
Viduramžių..., pav. 26.
104 G. Vėlius. Kernavės..., p. 91–92.
105 E. Svetikas. Alytaus…, p. 76.
106 A. Caune. Arheologiskie..., att. 21:10.
107 H. Valk. Rural..., table XVII:5.
108 Gdansk..., tablica IV:1-5.
109 Ф. Д. Гуревич. Древний..., рис. 35:5;
М. Б. Седова. Ювелирные..., c. 139–140; Энциклапедыя...,
c. 523.
110 E. Ožalas. Vilniaus... (2001 m), T. 1.
– P. 17; T. 2. – P. 151, foto 341; T. 4. – P. 225. – R.s. Nr. 445.
111 D. Luchtanienė. Vilniaus senojo miesto
vietos (A1610K1) Šv. Ignoto g. 9 Vilniaus m. archeologinių tyrinėjimų
2001 m. ataskaita. – Vilnius, 2002. – LII B Nr. B 3793. – P. 8.
112 A. Lisanka. 1978 m Vilniaus žemutinės
pilies senojo arsenalo teritorijoje vykdytų archeologinių tyrimų ataskaita.
T. 1. – Vilnius, 1979. – LII B Nr. B. 840. – Žiedo Nr. 82.
113 G. Striška. – 2004. Ataskaita ruošiama
(PTC LP).
114 A. Kuncevičius, A. Tautavičius, V. Urbanavičius.
Vilniaus žemutinės pilies valdovų rūmų teritorijos 1993 m. tyrimai.
– Vilnius, 1994. – LII B. Nr. 2545. – R.s. Nr. 866 (947).
115 G. Rackevičius..., Vilniaus..., LII F
1. B Nr. 4013–4017. – T. 1. – P. 94, 95; T. 2. – P. 322, pieš. 17:1, 17:2,
17:3. – T. 5. – R.s. Nr. 8435, 8436, 8437.
116 G. Striška. – 2004. Ataskaita ruošiama
(PTC LP).
117 O. Navickaitė-Kuncienė. Archeologinių
tyrimų Trakų salos pilyje ataskaita, 1960 m. – LII B Nr. B 165. – P. 14.
118 E. Svetikas. Alytaus..., p. 77.
119 Archeologia sredniowiecznego Kolobrzegn.T. 3. – Kolobrzegn
, 1997. – C. 31, tab.11:11.
120 Vilniaus žemutinės pilies rūmai. T. 1. – Vilnius,1989.
– P. 25.
121 Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I – XIII a. – Vilnius,
1972. – P. 203.
122 Archeologia..., T. 2. – C. 78, tab. 33:12, c. 123, tab.
64:10, c. 117, tab. 87:5; T. III, c. 44, tab. 26:6.
|