Tarp komunikacijų vamzdžių, šalia atkastų mūrų G-1 ir G-2 sienų, pavyko aptikti vėlesnių žemės darbų nesunaikintus XVI – XVII a. pradžios kultūrinio sluoksnio fragmentus. Ha 89.40 – 88.60 m – tai juoda durpėjanti žemė (10), per kurią jau sunkėsi gruntinis vanduo. Sluoksnyje (10) gana gausiai surasta keramikos dirbinių koklių ir indų šukių. Šie radiniai sietini su mūrinių statinių G-1 ir G-2, kurių atkasti pamatų fragmentai aprašyti aukščiau, funkcionavimo laikotarpiu.

Kokliai

Juodos žemės sluoksnyje surasta koklių fragmentų. Vyrauja glazūruotų ir neglazūruotų renesansinių koklių šukės. Jos nuskilę nuo koklių, kurie savo puošyba labai artimi T. Vrublevskio gatvėje keramikos duobėje suverstiems kokliams.

Tai polichrominiai ir žaliai glazūruoti plokštiniai kokliai puošti rozetėmis (rad. sąr. nr.3, nr. 16, analog. žr. T. Vrublevskio gatvėje, nr. KR I 1).

Vienas jų – kampinis. Mažoji kampinė plokštė puošta augalo šakele (rad. sąr. nr. 24).

Kampinio (?) koklio su jame pavaizduotu fleitininku fragmentas (rad. sąr. nr.5, analog. T. Vrublevskio gatvėje, nr. KS I 1).

Rastas ir plokštinio neglazūruoto koklio su iškiliu pusrutuliu fragmentas (nr. 21). Analogiško koklio fragmentai – T. Vrublevskio gatvėje, žr. pvz., nr. KG II 1, ten pat rasta ir tokio koklio gamybos matrica, nr. MT 3).

Surastas karnizinio polichrominio koklio plokštės geometriniu ornamentu fragmentas (rad. sąr. nr. 19). Atkraštė glazūruota žalsva glazūra, geometrinės linijos balta, fonas – mėlyna glazūromis. Analogiško koklio radinys – T. Vrublevskio gatvėje, žr. KZ III 1).

Paminėtina ir polichrominio lovinio koklio šukė. Koklio fonas glazūruotas balkšvai, šukėje išlikę dar ir žalsvos, melsvos, atkraštėje – rusvos glazūros fragmentai (rad. sąr. nr. 22). Rasta ir lovinio koklio arkos dalis. Ji glazūruota ruda glazūra (rad. sąr. nr. 8).

Aukščiau paminėti koklių fragmentai, kurie sudaro didesniąją dalį, datuotini XVI a. pirmąja puse - viduriu.

Paminėtini ir du keturkampėmis angomis dubeninių kokių fragmentai, kurių vidus glazūruotas žalia glazūra, o koklių dugneliai puošti iškiliais koncentriniais žiedais. Vieno jų (rad. sąr. 27) aukštis 12,7 cm, angos kraštinė – 12,9 cm. Tuo tarpu kito koklio angos kraštinė – 17,8 cm, o koklio aukštis – 10 cm (rad. sąr. nr. 28).

Stilizuotu augaliniu ornamentu buvo puoštos ir kampinio, žaliai glazūruoto koklio plokštės (rad. sąr. nr. 23).

Paminėtini dar keli žaliai glazūruotų koklių fragmentai (rad. sąr. nr. 11- 13 ir nr. 14).

Buitinė keramika

Ženklią juodos žemės sluoksnyje surastų keramikos dirbinių dalį sudaro buitinė keramika.

Plonasieniai glazūruoti indai

Surastų puodų pakraščių fragmentai dažniausiai nuskilę nuo “B” raidės formos pakraštėlius ir ąseles turėjusių žiestų indų (rad. sąr. 50 – 56). Tokie indai buvo 10 – 15 cm skersmens angomis. Žemiau petelių puodų šonai puošti įrėžtų horizontalių lygiagrečių linijų pluoštu. Vidus glazūruotas žalia glazūra, rečiau – rusva glazūra. Molis rusvas.

Indų šukės nuskilę nuo “B” formos kaklelius turėjusių puodų pakraščių

Atskirai paminėtinas rusvo molio puodelio “B” raidės formos pakraštėliu ir ąsele fragmentas (rad. sąr. 59). Puodelio anga buvusi 6 cm skersmens, kaklelis 1,6 cm aukščio. Apvalia, 3,5 cm aukščio ąsele. Indo vidus netolygiai apteptas žalia glazūra.

Puodelio, rad. sąr. nr. 59, rekonstrukcinis brėžinys

Kitą plonasienių indų pakraščių dalį sudaro šukės nuskilę nuo stačius ar nežymiai į išorę palenktus kaklelius turėjusių puodų. Puodai buvo glazūruoti žalia arba rusva glazūromis. Vienas tokių puodų turėjo apie 15 cm skersmens angą, 2,6 cm aukščio nežymiai į išorę palenktą pusapvale briaunele kaklelį. Po briaunele išlikę įrėžti du horizontalius lygiagretūs grioveliai. Išlikusi ir 6,6 cm aukščio apvali, per vidurį įrėžtu vertikaliu grioveliu, ąselė. Peteliai pusti, puošti horizontalių lygiagrečių linijų pluoštu. Tiek puodo vidus, tiek ir išorė glazūruoti žaliai (rad. sąr. nr. 60).

Puodo, rad. sąr. nr 60, rekonstrukcijos brėžinys

Paminėtina ir surasta, greičiausiai, ąsočio apatinė dalis. Rusvo molio indas turėjo akcentuotą kojelę, kuri puošta į kairę palinkusių įkartėlių eilute. Vidinėje pusėje ryškios žiedimo rievės. Didesnė fragmento dalis neglazūruota. Tik indo vidinėje pusėje, dugnelyje, matoma netolygiai apteptos žalsvos glazūros. Žalia glazūra užtiškusi ir ant indo išorinės sienelės (rad. sąr. nr. 70).

Surastas ir žiestos lėkštės fragmentas. Vidinėje pusėje rusvai glazūruota lėkštė buvusi 6 cm aukščio, 24 cm skersmens; dugnelis - 11,7 cm skersmens. Lėkštės vidų puošė dugnelio viduryje įrėžti koncentriniai žiedai. Vidinės pusės šonuose ir lėkštės pakraščiu matyti įrėžtos bangelės. Molis rusvas, su smulkiomis mineralinėmis priemaišomis. Išorine lėkštės puse įrėžtas horizontalus griovelis. Sienelės apie 0,6 cm storio, tik dugnelio centrinėje dalyje jos susiaurėja iki 0,3 cm (rad. sąr. nr. 72).

Lėkštės, rad. sąr. nr. 72, rekonstrukcijos brėžinys

Rastos kelios didelio skersmens (apie 32 cm – rad. sąr. nr. 73) stačiasienių žiestų indų šukės. Indai turėję išplatintą, į išorę palenktą plokščią vainikėlį, puoštą bangele ar bangelių pluoštu ir glazūruotą žalia glazūra. Likusi indo dalis neglazūruota. Indai gaminti iš rusvo molio (rad. sąr. nr. 73 – 75).

Indelio rekonstrukcijos brėžinys

Balto molio indų šukės

Išsiskiria balto molio šukės. Balto molio žiestų indų pakraščių profiliavimas analogiškas aprašytų rusvo molio puodų profiliams. Tačiau jie išsiskiria įvairesniu petelių ornamentu ir tuo, kad tiek indų vidinė dalis, tiek ir išorė petelių srityje, glazūruoti ruda, rečiau žalsva, glazūromis (rad. sąr. nr.73, 74, 76, 78, 84).

Balto molio puodų pakraščių profiliai

Storasieniai indai su gausiomis mineralinėmis priemaišomis molyje

Paminėtinas ant stovylo gaminto stačiasienio indo pakraščio fragmentas (rad. sąr. nr. 89). Bei keli taip pat gamintų puodų pakraščiai, kurių masėje gana gausu mineralinių priemaišų (pvz., rad. sąr. nr. 89)

Išskirtina lipdyta indo šukė. Jos molio masėje gausios mineralinės priemaišos, kurių tarpe ženkli granito dalis. Šukė 1,2 – 1,3 cm storio. Išdegta netolygiai. Jos išorinėje pusėje lyginta tartum žolės gniužte. Tai, matyt, brūkšniuotosios keramikos šukė (rad. sąr. 106).

Kiti radiniai

Tarp radinių paminėtinas vizualiai bordo spalva dažyto 1 cm storio tinko fragmentas (nr. 111), 0,15 cm storio skaidraus stiklo šukė (rad. sąr. nr. 110), geležinės kaltinės vinys (rad.sąr.108 - 109).

Surasta plokščių ir lovinių čerpių fragmentų (rad. sąr. 42 – 49).

Archeologas Gediminas Gendrėnas