NUMIZMATINIAI RADINIAI

Eduardas Remecas

Žemutinės pilies rūmai, V tomas

Vilniaus žemutinės pilies teritorijos 1996–1998 m. tyrimų metu be įvairios archeologinės medžiagos nemažai buvo surinkta ir numizmatinių radinių.

Valdovų rūmų teritorijoje per tuos metus buvo rastos 36 monetos ir 1 žetonas, Katedros aikštėje 53 monetos ir du religiniai medalikėliai, Radvilų rūmų (III oficinos) teritorijoje 24 monetos. Dar viena moneta buvo rasta prie Naujojo arsenalo keturkampio bokšto. Iš viso per 1996–1998 m. archeologinių tyrimų sezonus surinkta 114 monetų, 3 medalikėliai ir 1 žetonas. Rasti radiniai apima laikotarpį nuo XIV a. pabaigos iki XX a.

XIV–XVI a. monetų radiniai. 1996–1998 m. buvo rastos 4 XIV–XV a. monetos bei vienos monetos fragmentas ir 4 XVI a. monetos. Beveik visos monetos rastos Valdovų rūmų šiaurinio korpuso išorėje. Čia rasti du Prahos grašiai, trys pirmosios lietuviškos monetos bei du Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro (1492–1506) denarai. Po vieną monetą rasta tiriant Valdovų rūmų pietinio korpuso „F“ rūsio šiauriniame pasienyje esančio pastato M3 šiaurvakarinį pasienį bei Valdovų rūmų rytinio korpuso išorėje arba pietvakarinėje Gedimino kalno papėdėje, Valdovų rūmų sode.

Ankstyviausioji moneta kaip tik ir buvo rasta Valdovų rūmų rytinio korpuso išorėje. Tai Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos (1386–1434) moneta (su Raiteliu skyde vienoje pusėje ir dvigubu kryžiumi kitoje). Ši moneta yra datuojama 1388–1390 m. Jos svoris 0,423 g.

Valdovų rūmų šiaurinio korpuso išorėje (ties rūsiu M ir patalpa N) rastos net 7 monetos. Čia rasti du Vaclovo IV (1378–1419) Prahos grašiai, dvi pirmosios lietuviškos monetos – Kazimiero Jogailaičio (1440–1492) denaras (su Raiteliu vienoje pusėje ir Gedimino stulpais kitoje) (0,303 g) ir monetos fragmentas su vienoje pusėje matomais Gedimino stulpais bei du Aleksandro denarai, vienas su gotikine, o kitas su renesansine „A“ raide. Vienas Prahos grašis, Kazimiero denaras bei monetos fragmentas su Gedimino stulpais buvo rasti į pietus nuo mūro M23, 2,7–3,2 m gylyje. Aleksandro denarai rasti į šiaurę nuo mūro M23. Monetos aptiktos rusvo molio sluoksnyje, krosnies griuvenose, 2,1–2,3 m gylyje. Čia rastas, bet kiek aukščiau, ir Prūsijos hercogystės Albrechto Hohencolerno (1525–1568) 1531 m. šilingas.

Valdovų rūmų pietinio korpuso „F“ rūsio šiauriniame pasienyje esančio pastato M3 šiaurvakariniame pasienyje juodų žemių sluoksnyje buvo rastas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro (1492–1506) labai aptrupėjęs denaras su gotikine „A“ raide.

Iš visų XIV–XVI a. monetų rečiausias yra Jogailos denaras. Šių monetų Valdovų rūmų teritorijoje buvo rasta ir anksčiau. Tai penktoji tokia moneta. Retai yra randami pavieniai ir Vaclovo IV Prahos grašiai, nes XV a. tai buvo didžiausia sidabrinė moneta. Bet Valdovų rūmų teritorijoje jų rasta gana nemažai – 20 vnt., iš jų 11 monetų lobyje ir 2 falsifikatai. Įdomus radinys yra Kazimiero denaras. Iš pirmųjų lietuviškų šių monetų yra randama daugiausiai, bet rastoji moneta yra įdomi tuo, kad joje, kitaip negu daugelio Kazimiero denarų, raitelis kairia ranka laiko ne žirgo pavadžius, o ranka sulenkta ir padėta ant juosmens. Šiandien numizmatai dar nesutaria, kada buvo kaldintos šios monetos. Vieni jas datuoja 1440–1447 m., kiti 1440–1450 m., treti 1451–1492 m. Mažai tikėtina, kad Kazimiero denarai būtų kaldinami trumpą laiką, nes šių monetų aversai ir reversai pasižymi gana didele įvairove. P. Karazija yra išskyręs tris šių monetų tipus – A, B ir C, pagal ženklus, esančius šalia Gedimino stulpų. Mūsų aptariama moneta priklausytų A arba B tipui, nes po Gedimino stulpais yra įžiūrimas brūkšnelis. Koks ženklas yra Gedimino stulpų viduryje tiksliai sunku pasakyti. Jis labiau panašus į raidę „S“ nei į gotikinę „K“. Daugumoje Kazimiero denarų Vytis yra vaizduojamas daugiausia stilizuotas – raitelio rankos pečių aukštyje sulenktos nenormaliai, o ranka laikanti kardą sulenkta ne ties alkūne, o ties riešu. Daug mažiau yra žinoma monetų su proporcingai vaizduojamu raiteliu ir dar mažiau su raiteliu kurio kairė ranka sulenkta ant juosmens. Matyt, monetos su raiteliu, kurio kairė ranka sulenkta ant juosmens, yra ankstyviausios, tai patvirtintų ir tas faktas, kad Vytautui (1392–1430) priskirtinuose denaruose su dvigubais Gedimino stulpais taip pat matome raitelį su sulenkta ant juosmens ranka.

Retas radinys yra ir Prūsijos hercogystės Albrechto Hohencolerno 1531 m. šilingas. Šilingai buvo kaldinti 1529–1531 bei 1550–1560 m. Ši moneta Lietuvoje yra randama pakankamai retai, kitaip negu to paties valdovo grašiais. E. Kopickio sudarytame kataloge 1531 metų moneta nėra reta, retesni yra pakartotinio leidimo šilingai, bet Lietuvoje, be Vilniaus valdovų rūmų, Albrechto šilingai buvo rasti dar tik Mažeikių senkapio kapuose Nr. 70 – 1558 m. ir Nr. 172. Lobiuose yra žinomas tik vienas 1559 m. šilingas, rastas Kauno lobyje.

XVII a. radiniai. Vilniaus žemutinės pilies XVII a. numizmatinius radinius galima būtų išskirti į du laikotarpius: į pirmąją pusę ir į antrąją, kai pasirodo variniai Jono Kazimiero (1648–1668) šilingai – gausingiausiai randamos monetos Lietuvoje. Pirmajame šio amžiaus ketvirtyje Lietuvoje iš smulkių nominalų monetų daugiausia cirkuliavo Zigmanto III Vazos (1587–1632) dvidenariai, šilingai, pusantrokai ir trečiokai. Apyvartoje taip pat buvo ir užsilikusių Žygimanto II Augusto (1544–1572) bei Stepono Batoro (1576–1586) monetų. Smulkių Lietuvos pinigų apyvartą papildė ir kitų kraštų monetos. Gausingiausiai Lietuvoje cirkuliavo Lenkijos monetos, be to, čia buvo ir Prūsijos, Rusijos, Rygos miesto, Vengrijos, įvairių Vokietijos žemių bei miestų monetų ir kt. Vilniaus žemutinėje pilyje 1996–1998 m archeologinių tyrimų metu rastos XVII a. pirmojo ketvirčio monetos labai neryškiai atspindi to laikotarpio smulkių pinigų apyvartą. Per trejus metus buvo rastos vos dvi šio laikotarpio monetos. Seniausioji buvo rasta Valdovų rūmų pietinio korpuso išorėje ties patalpa „R“. Tai lietuviškas Zigmanto III Vazos 1617 m. šilingas. Jis buvo rastas po XVII a. grindiniu medinėse konstrukcijose ir, matyt, čia papuolė vykdant Valdovų rūmų statybos ar rekonstrukcijos darbus. Kita moneta, taip pat lietuviškas Zigmanto III Vazos šilingas, tik jau nukaltas 1623 arba 1624 m., buvo rasta Valdovų rūmų šiaurinio korpuso išorėje ties rūsiu „M“ ir patalpa „N“ iškart po nuimtais XVII a. grindinio akmenimis. Ši moneta padėjo datuoti grindinio užgrindimo laiką. Virš XVII a. išorinio ar vidinio kiemo grindinio, ar net jame, jau ir anksčiau buvo randamos XVII a. vidurio monetos. Daugiausia tai buvo Jono Kazimiero šilingai. O po grindiniais tyrimai beveik nevyko, ir jei buvo atliekami tai tik arba perkastose grindinio vietose arba tik grindinio pakraščiuose. Vis dėlto 1994 m. po vidinio kiemo grindiniu buvo aptiktas 1621 m. Zigmanto III Vazos dvidenaris. Dabar suradus 1623–1624 metais datuojamą šilingą mes galime pasakyti, kad XVII a. šiaurinio korpuso išorinio kiemo grindinys buvo išgrįstas ne anksčiau kaip XVII a. pirmojo ketvirčio pabaigoje.

XVII a. antrajame ketvirtyje Lenkijos ir Lietuvos piniginė rinka yra užtvindoma Livonijoje ir Elbinge pradėtais kaldinti šilingais. Vykstant karui su Švedija Lenkijos-Lietuvos valstybės iždas buvo išsekęs. Paskutinės monetos nukaltos 1627 m. Po Zigmanto III Vazos mirties į Lenkijos-Lietuvos valstybės sostą įžengia jo sūnus Vladislovas Vaza (1632–1648). Bet jo valdymo metais smulkių nominalų monetų nebuvo išleista, o ir stambių monetų buvo nukaldinta labai mažai. Naujos monetos Lenkijoje-Lietuvoje vėl pradėtos kaldinti tik į valstybės sostą įžengus naujam valdovui Jonui Kazimierui (1648–1668). 1650 m. pasirodė ir pirmieji smulkių nominalų pinigai – grašiai ir šilingai. Šį 23 metų monetų stygių kažkuo reikėjo užpildyti ir tuo puikiai pasinaudojo švedai. Vos tik užėmę Livoniją ir Lenkijos pamarį (Pomeraniją), jie pradėjo kaldinti savo monetas. Pirmiausiai buvo atidarytos monetų kalyklos Rygoje (1621 m.) bei dvi Elbinge (1628 m.), o vėliau Rygoje (1644 m.) buvo įsteigta ir dar viena monetų kalykla – valstybinė, įsikūrusi Rygos vienuolyne ir kaldinusi Livonijos monetas. Šiose monetų kalyklose daugiausia buvo kaldinami šilingai, pusantrokai, trečiokai ir stambių nominalų monetos. Stambių nominalų monetos Lietuvos lobiuose yra randamos labai retai, nes jų buvo nukaldinta nedaug. Gausingiausiai švedai kaldino biloninius šilingus gaudami iš to nemenką naudą. Pirmosios švedų okupuotų kraštų monetos buvo kaldinamos su Gustavo II Adolfo (1621–1632) vardu. Dėl neilgo šio valdovo valdymo laikotarpio bei dėl to, kad šilingus kaldino tik trys kalyklos, Gustavo II Adolfo monetos yra aptinkamos rečiau. Rečiausi yra šilingai, kaldinti 1630–1634 m. Elbinge. Vilniaus žemutinėje pilyje buvo rasti trys šio valdovo šilingai. Viena moneta, Rygos miesto šilingas su nenustatyta data, buvo rasta Valdovų rūmų šiaurinio korpuso išorėje ties rūsiu „M“ ir patalpa „N“ po XVII a. grindinio akmenimis. Kita moneta, taip pat Rygos miesto šilingo 1633 m. 1/3 dalis, buvo rasta pietinėje Katedros aikštės dalyje, gynybinės sienos pietvakarinio bokšto viduje, suverstų griuvenų sluoksnyje, apie 2,2–2,4 m gylyje. Trečioji moneta rasta Valdovų rūmų pietinio korpuso išorėje, ties patalpa „R“. Tai buvo gana nedažnai Lietuvoje randamas Elbinge kaldintas Švedijos karalystės šilingas su 1632 m. data ir legenda SOLID REG SVEC (Švedijos karalystės šilingas). Elbinge kaldintų Švedijos karalystės šilingų Lietuvoje rasta tik septyniuose mums žinomuose lobiuose ir jų kiekis tik 43 vnt. Dažniau Lietuvoje yra randami kiti Elbinge kaldinti šilingai – Elbingo miesto šilingai su legenda SOLID CIVI ELBING (Elbingo miesto šilingas). Jų rasta 25 lobiuose, kur šių monetų kiekis siekė 842 vnt. Palyginę šiuos monetų kiekius su lobiuose buvusiais Rygos miesto šilingais pamatysime, kad Elbinge kaldinti Švedijos karalystės šilingai sudaro beveik 1 proc., o Elbingo miesto šilingai apie 16 proc.

Po Gustavo II Adolfo mirties į Švedijos sostą įžengė Kristina Augusta Vaza (1632–1654). Šios valdovės šilingų iš visų Pabaltijį valdžiusių Švedijos valdovų Lietuvoje randama gausingiausiai. Kaip jau minėta, Kristinos Augustos valdymo metais buvo įsteigta nauja monetų kalykla – Rygos vienuolyne, kuri taip pat labai gausiai pradėjo kaldinti biloninius šilingus. Per vienuolika metų (1644–1665) abi Rygoje veikusios kalyklos nukaldino per 1 milijardą 200 milijonų šilingų – apie 800 milijonų Rygos ir apie 406 milijonus Livonijos. Žemutinės pilies teritorijoje buvo rastos trys šios valdovės monetos. Radvilų rūmų (III oficinos) vietoje buvo rastas retas Elbingo miesto 1634 m. šilingas. Šių šilingų po vieną rasta tik trijuose kapinynuose: Gajūnų (Biržų r.), Kaimelių (Lazdijų r.) ir Ruseinių (Kėdainių r.), o žinomuose lobiuose dažnai jų kiekis neviršija dešimties. Procentine sudėtimi šimtui Kristinos Livonijos ir Rygos šilingų atitinka tik vienas Elbingo šilingas. Valdovų rūmų šiaurinio korpuso išorėje – 1649 m. Livonijos šilingas. Trečioji moneta rasta Katedros aikštėje, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino paminklo vietoje, virš XVII a. grindinio, kartu su Jono Kazimiero variniais šilingais. Ši moneta, tai – Rygos miesto šilingo falsifikatas greičiausiai datuotinas 1660 m., nes daugumoje šių falsifikuotų monetų yra iškalta 1660 m. data. Rastoji moneta labai gerai atspindi XVII a. II pusės smulkių pinigų apyvartą, kai šalia vienos kitos užsilikusios Lenkijos-Lietuvos monetos bei labai gausiai cirkuliavusių Livonijos ir Rygos šilingų, apyvartoje gana gausiai buvo ir šilingų falsifikatų. Šilingai buvo falsifikuojami Moldavijoje, Sučiavos pilyje (dab. Rumunija) valdant Istratijui Dabijai (1661–1665) ir jo įpėdiniams iki 1672 m. Falsifikuotose monetose jau visai nebeliko ir taip mažai buvusio sidabro.

Rygos ir Livonijos šilingų kaldinimą vėliau perėmė Karolis X Gustavas (1654–1660), bet jo monetų per tris tyrimų metus nebuvo rasta. Valdovų rūmų šiaurinio korpuso išorėje, viršutiniuose griuvenų sluoksniuose, apie 0,6 m gylyje buvo rasta kito Švedijos valdovo ir paskutiniojo valdžiusio Livoniją Karolio XI (1660–1697) moneta. Tai buvo Livonijos 1665 m. šilingas.

Karolio XI moneta perkelia mus į XVII a. antrąją pusę, į Lenkijos-Lietuvos karaliaus Jono Kazimiero (1648–1668) laikus. Lenkijos-Lietuvos valstybei šis laikotarpis buvo labai sunkus, nes šalis buvo alinama karų su Švedija ir Rusija. Karo sunkumai atsiliepė ir pinigų ūkiui. Siekiant papildyti iždą, Jono Kazimiero valdymo metais pirmą kartą valstybės istorijoje pradėtos kaldinti varinės monetos – šilingai, o sidabrinių monetų praba bei masė buvo sumažinta. Pirmą kartą variniai šilingai buvo nukalti Lenkijoje 1650 m. Jie buvo apie 22 mm skersmens ir 2,6 g svorio. 1659 m. variniai šilingai pradėti kaldinti naujo pavyzdžio – apie 16 mm skersmens ir apie 1,3 g svorio. Šiems šilingams šiandien yra prigijęs boratinkų pavadinimas, kilęs nuo Lenkijos-Lietuvos kalyklų nuomininko Tito Livijaus Boratinio (1617–1681) pavardės, pagal kurio projektą šios monetos ir pradėtos kaldinti. Per septynerius (1659–1666) šių monetų kaldinimo metus valstybę užplūdo masė menkaverčių monetų. Lietuviškus šilingus kaldino šešios monetų kalyklos – Bresto, Kauno, Marienburgo, Olyvos, Ujazdovo ir Vilniaus, iš jų net 5 buvo įsteigtos specialiai tam, kad galėtų kaldinti naujas monetas. Naujosios monetos buvo išleistos priverstiniu kursu – trys variniai šilingai, kaip ir anksčiau sudarė vieną sidabrinį grašį. Pirmieji lietuviški variniai šilingai buvo nukalti 1660 m. Ujazdovo (netoli Varšuvos) kalykloje. Čia jie buvo kaldinti ir 1661 m. Per dvejus metus buvo nukalta 90 milijonų monetų. 1663 m. lietuviškų varinių šilingų kaldinimas buvo perkeltas į Olyvą (netoli Gdansko) kur mažiau nei per keturis kalyklos veikimo mėnesius (nuo liepos 19 iki lapkričio 10 dienos) buvo nukaldinta daugiau kaip 41 milijonas monetų. 1664 m. variniai šilingai pradėti kaldinti ir Lietuvoje – Vilniaus monetų kalykloje. Per trejus metus (nuo 1664 m. birželio 4 iki 1666 m. gruodžio 30 dienos) jų buvo nukaldinta daugiau kaip 400 milijonų. 1665 m. kalykla buvo atidaryta ir Kaune, kur per dvejus metus (nuo 1665 m. spalio 17 iki 1667 m. sausio 15 dienos) buvo nukalta daugiau kaip 40 tūkstančių monetų. 1665 m. gruodžio 4 d. monetų kalykla, variniams šilingams kaldinti, buvo atidaryta Breste, kur beveik vien per 1666 m. (veikė iki 1666 m. gruodžio 16 d.) buvo nukaldinta daugiau kaip 240 milijonų monetų. Nuo 1666 m. kovo 5 iki spalio 8 dienos šilingus kaldino ir Marienburgo kalykla.

Žemutinės pilies teritorijoje per 1996–1998 m. archeologinių tyrimų sezoną buvo rasta 42 vnt. lietuviškų, 17 lenkiškų bei 6 nenustatyto valstybinio priklausomumo Jono Kazimiero variniai šilingai. Taip pat rasti 9 šių šilingų falsifikatai (3 lenkiški, 5 lietuviški). Tad iš viso rasta 73 vnt. šių monetų. Daugiausia šių monetų rasta Katedros aikštėje tiriant Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino paminklo vietą – 44 vnt. (12 lenkiškų, 25 lietuviški, 5 nenustatytos ir 2 falsifikatai). Viena moneta buvo rasta viršutiniuose griuvenų sluoksniuose – Bresto kalyklos šilingas. Ant XVIII a. grindinio rastas lietuviško šilingo falsifikatas, imituojantis Vilniaus kalyklą. Visos likusios monetos rastos virš XVII a. grindinio arba jame pačiame. Apie 0,1–0,15 m aukštyje virš grindinio buvo surinktos 35 monetos, o pačiame grindinyje dar 6 monetos. Prie šių Katedros aikštėje gausiai rastų varinių šilingų galima būtų pridėti ir dar du lenkiškus šilingus, rastus taip pat Katedros aikštėje. Jie rasti prie gynybinės sienos pietvakarinio bokšto šiaurinės dalies liekanų. Virš XVII a. vidinio kiemo grindinio, apie 1,3 m gylyje nuo dabartinio Katedros aikštės paviršiaus, rastas 1664 ir nenustatytų metų šilingas.

Gana gausiai varinių Jono Kazimiero šilingų buvo rasta ir Radvilų rūmų (III oficinos) teritorijoje. Čia per dvejus tyrimų metus rasta 19 šilingų. Tarp jų buvo tik vienas lenkiškas – 1664 m. ir 14 lietuviškų šilingų bei 4 šilingų falsifikatai. Tarp 14 lietuviškų šilingų buvo: trys 1661 m.; vienas 1663 m.; penki 1665 m., du 1666 m. ir vienas 1664–1665 m. (visi kaldinti Vilniaus kalykloje) bei du 1666 m. kaldinti Bresto kalykloje.

Valdovų rūmų teritorijoje per trejus tyrimų metus rasti tik 8 variniai Jono Kazimiero šilingai – 3 lenkiški, 3 lietuviški, 1 ruošinys ir 1 falsifikatas. Valdovų rūmų šiaurinio korpuso išorėje, viršutiniuose griuvenų sluoksniuose, rasti labai nudilę du lenkiški šilingai, vienas Kauno kalyklos lietuviškas ir lietuviško šilingo falsifikatas. Toje pat vietoje ant XVII a. grindinio rastas 1664 m. lenkiškas šilingas ir šilingo ruošinys. 1666 m. Kauno kalykloje nukaldintas lietuviškas šilingas rastas ir Valdovų rūmų pietinio korpuso „F“ rūsio šiauriniame pasienyje esančio mūro M3 šiaurvakariniame pasienyje virš XVII a. grindinio. Aštunta moneta – lietuviškas Bresto kalyklos šilingas rastas ties Katedros zakristija, rūsyje.

XVII a. radiniams priskirtinas ir vienintelis 1996–1998 m. rastas skaičiavimo žetonas. Jis buvo aptiktas 1996 m. Valdovų rūmų pietinio korpuso „F“ rūsio šiauriniame pasienyje esančio mūro M3 šiaurvakarinėje dalyje. Tai buvo Konrado Lauferio (1637–1668) prancūziško stiliaus Niurnbergo žetonas. Vienoje jo pusėje matome Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV (1643–1715) portretą, o aplinkui legendą: LVDOVIC•XIIII D G FR•ET•NAVAR REX. Kitoje žetono pusėje sunkiai įžiūrimi du herbiniai skydai – Prancūzijos ir Navaros, virš kurių yra karūna, aplinkui legenda: CONRADT LAVFER RECHE PFEN NM, kas reikštų, Conrad’o Laufer’io skaičiavimo žetonas.

XVIII a. radiniai. 1996–1998 m. archeologinių tyrimų metu buvo surinkta 19 XVIII a. monetų. Rastos monetos labai gerai atspindi Lietuvoje susiklosčiusią tuometinę situaciją, kai dėl nepakankamo kiekio savų monetų, šalyje cirkuliavo įvairiausių regionų pinigai. Žemutinėje pilyje rasta Kuršo, Lenkijos, Rusijos, Švedijos, Vokietijos žemių – Bavarijos ir Prūsijos Brandenburgo monetų. Nuo karaliaus Jono Kazimiero (1648–1668) laikų Lenkijos-Lietuvos valstybėje iki XVIII a. vidurio smulkių nominalų monetų faktiškai nebuvo išleista. Valdant Jonui III Sobieskiui (1674–1696) iš smulkių nominalų buvo nukaldinti trečiokai ir kiek gausingiau šeštokai. Augusto II (1697–1733) valdymo metais buvo nukaltas labai nedidelis kiekis šilingų ir šeštokų. Ir tik į Lenkijos-Lietuvos sostą įžengus Augustui III (1733–1763) pradėta reguliariai kaldinti savas monetas. Pirmieji pasirodo šilingai (1749 m.), vėliau grašiai (1752 m.), o dar vėliau pusantrokai, trečiokai, šeštokai bei stambių nominalų monetos. Tad beveik šimtą metų, nuo 1666 iki 1749 m., Lietuvos piniginė rinka turėjo tenkintis faktiškai vien Jono Kazimiero variniais šilingais ir to paties valdovo bei Jono III Sobieskio šeštokais. Smulkių nominalų monetų stygių reikėjo kažkuo kompensuoti, tad nenuostabu, kad buvo pradėta įsivežti ir kitų valstybių monetų, kaip tai buvo daroma ir anksčiau.

XVIII a. pirmajame ketvirtyje šalyje dar buvo nemažas kiekis smulkiausio nominalo monetų – varinių Jono Kazimiero šilingų. Bet trūko stambesnio nominalo monetų, kurios užpildytų spragą tarp varinių šilingų ir sidabrinių šeštokų bei ortų (18 grašių). XVIII a. II pusėje pradėjus kaldinti jau ir savas monetas vis tiek iš Lenkijos-Lietuvos pinigų apyvartos neišnyko užsienio valstybių pinigai. Žemutinės pilies teritorijoje rastos XVIII a. monetos yra labai vertingos nustatant smulkiausių nominalų monetų apyvartą Lietuvoje, nes XVIII a. monetų lobiuose varinių monetų galime aptikti labai retai.

Pagal Žemutinėje pilyje aptiktą numizmatinę medžiagą galime pasakyti, kad XVIII a. I pusėje be Jono Kazimiero varinių šilingų apyvartoje buvo ir Rusijos bei Švedijos monetos. Katedros aikštėje, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino paminklo vietoje, virš XVII a. aikštės grindinio kartu su variniais Jono Kazimiero šilingais buvo rasta ir labai sudaužyta Rusijos Petro I (1682–1725) 1718–1722 m. kaldinta poluška. Tokia pat 1719 m. poluška buvo rasta ir Radvilų rūmų (III oficinos) patalpoje A, plote Nr. 4. Be poluškų, kurios savo dydžiu ir mase atitiko šilingus, Lietuvos apyvartoje buvo ir varinių bei sidabrinių Petro I kapeikų. Varinės kapeikos šiandien yra nedažnas radinys, nors šaltiniai mini apie jų nemažą paklausą Lietuvoje. Sidabrinės Petro I kapeikos, nors ir netaisyklingos formos, Lietuvoje randamos dažniau. Viena tokių rasta ir Radvilų rūmų (III oficinos) patalpoje A, plote Nr. 4. XVIII a. pradžios, kaldinta iki 1718 m., žvynelio formos 0,24 g svorio moneta dėl labai aukštos sidabro prabos (~900) atitiko 2–3 varinius grašius. Apie 3 grašius atitiko ir XVIII a. ketvirtajame dešimtmetyje Lietuvos piniginėje apyvartoje pasirodžiusios Rusijoje kaldintos varinės dengos. Žemutinėje pilyje dengų rasta 32 vnt. ir jos sudaro didžiausią rastų rusiškų monetų dalį (37 proc.). Šios rusiškos monetos kaldintos iki 1754 m. 1996–1998 m. viena denga rasta Valdovų rūmų rytinio korpuso išorėje – Anos Joanovnos (1730–1740) 173? m., o kita Katedros aikštėje, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino paminklo vietoje – virš pirmojo grindinio taip pat Anos Joanovnos 1734 m. denga.

Be rusiškų monetų, kaip jau buvo minėta, Žemutinėje pilyje buvo rasta ir švediškų monetų. Tai Frydricho I (1720–1751) 1734 m. sidabrinė erė. Ji rasta Katedros aikštėje, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino paminklo vietoje. Ši moneta pagal savo svorį atitiko vieną Lenkijos-Lietuvos sidabrinį grašį arba pusantroką.

XVIII a. II pusėje Lenkijos-Lietuvos valstybė vėl pradeda kaldinti savas monetas, bet apyvartoje buvo ne vien savi pinigai ir tai puikiai parodo Žemutinėje pilyje rastos monetos. 1996–1998 m. archeologinių tyrimų metu buvo rastos 7 Lenkijos-Lietuvos monetos. Tai Valdovų rūmų šiaurinio korpuso išorėje ties rūsiu M ir patalpa N rastas Augusto III (1733–1763) 175? m. grašis bei Stanislovo Augusto Poniatovskio (1764–1795) 1767 ir 1768 m. grašiai; Valdovų rūmų rytinio korpuso išorėje Stanislovo Augusto Poniatovskio labai nudilęs nenustatytų metų grašis bei to paties valdovo 1766 m. 3 grašiai; Valdovų rūmų pietinio korpuso išorėje ties „R“ patalpa Augusto III 175? m. grašis. Septintoji moneta, Gdansko Augusto III 1754 m. šilingas, rasta Valdovų rūmų šiaurvakarinėje dalyje. Gdansko kalykloje kaldinta moneta yra antroji rasta Valdovų rūmų teritorijoje. Lig šiol buvo rastas Lenkijos karaliaus Kazimiero IV Jogailaičio (1444–1492) Gdansko miesto šilingas.

Be vietinių monetų dar buvo rasta: Valdovų rūmų šiaurinio korpuso išorėje Rusijos Jekaterinos II (1762–1796) 1763 m. 5 kapeikos bei Bavarijos Karlo Teodoro (1777–1799) 1798 m. pfenigas; Radvilų rūmų (III oficinos) vietoje Silezijos Frydricho II (1740–1786) 1783 m. 3 kreiceriai (Berlyno kalykla); Valdovų rūmų rytinio korpuso išorėje Kuršo Karolio Vetino (1758–1763) 1762 m. šilingas; Katedros aikštės, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino paminklo vietoje, Rusijos Jekaterinos II 1763–1796 m. kaldinimo 2 kapeikos; Prie Naujojo arsenalo keturkampio bokšto virš grindinio Rusijos Pavlo I (1796–1801) 1797 m. poluška.

Bavarijos, Brandenburgo ir Kuršo monetos Žemutinės pilies teritorijoje buvo rastos pirmą kartą. Šių valstybių monetos, o ypač Bavarijos, yra retai randamos ir visoje Lietuvoje. Lietuvoje yra randama gana įvairių Vokietijos žemių varinių ir biloninių monetų, bet dažniausiai tai yra Prūsijos monetos. Kuršo 1762 m. šilingas Lietuvoje buvo rastas tik trečią kartą. Iki tol tokia moneta buvo rasta tik Šventojoje (Palangos miestas) (17, 138, 139) ir dar dvi monetos rastos tiriant Lietuvos Respublikos prezidentūrą.
Gana įdomus radinys yra 43,9 mm skersmens ir 58,09 g svorio 1763 m. 5 kapeikų vertės moneta. Ši moneta atitiko apie 15 varinių lenkiškų grašių arba 2 sidabrinius grašius (pusė zloto). Po 1766 m. Stanislovo Augusto Poniatovskio įvykdytos piniginės reformos vienas varinis grašis turėjo sverti 3,89 g, tad 15 grašių svertų 58,35 g. Oficialus Jekaterinos II 5 kapeikų monetų svoris buvo 51,19 g ir tai atitikto kiek daugiau nei 13 grašių, kurie svertų 50,57 g.

Jekaterinos II 2 kapeikos, Pavlo I poluška ir Bavarijos pfenigas pagal jų nudilimą į žemę, matyt, pateko jau XIX a. pradžioje.

Be aprašytų monetų XVIII a. yra priskirtini ir religiniai medalikėliai. Jų, per tris archeologinių tyrimų sezonus, buvo rasta trys ir visi 1996 m. Du buvo rasti Katedros aikštėje Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino paminklo vietoje.

Pirmasis medalikėlis rastas viršutiniuose griuvenų sluoksniuose. Medalikėlio averse matomas Jėzus, vadinamas Nazariečiu. Jėzus vaizduojamas iki juosmens, nuleistomis sunertomis rankomis, aplinkui įrašas IESVS – NAZAR. Šio medalikėlio reverse pavaizduota šv. Marija su kūdikėliu Jėzumi ant rankų. Šis medalikėlis atrodo buvo nukaltas Vilniaus Trinitorių (Viešpaties Jėzaus) bažnyčiai, nes joje buvo tokia pati kaip ir medalikėlyje vaizduojama Jėzaus Nazariečio medinė figūra, tik visu ūgiu. Jėzaus Nazariečio arba dar kitaip vadinama Antakalnio Jėzaus figūra buvo sukurta Romoje Vilniaus vaivados Kazimiero Jono Sapiegos užsakymu. 1700 metų birželio 13 dieną ji atvežta į Vilniaus Trinitorių vienuolyną. 1766 m. Jėzaus Kristaus figūra, kuri savo stebuklais garsėjo visoje Lietuvoje, buvo perkelta į Trinitorių bažnyčios centrinį didįjį altorių. Yra žinomi XIX a. I puse datuojami medalikėliai, kuriuose irgi vaizduojamas Jėzus Nazarietis, bet visu ūgiu, o legenda užrašyta lenkiškai. Medalikėlis galėjo būti pagamintas XVIII a. II pusėje. 1849 m. Trinitorių bažnyčia buvo rekonstruota į šv. Mikalojaus cerkvę, o 1864 m. Jėzaus Nazariečio skulptūra pateko į šv. Petro ir Povilo bažnyčią, kur ji saugoma ir šiandien. Ši skulptūra yra žymus ispanų baroko skulptūros mokyklos kūrinys Lietuvoje. 1,7 metrų aukščio statula padaryta pagal Madrido skulptūrą „Ecce homo“. Iš kitų medalikėlių šis išsiskiria savo aštuoniakampe forma.

Antrasis medalikėlis buvo surastas XVII a. vidurio grindinyje tarp akmenų. Jo averse matoma šv. Marija su kūdikėliu Jėzumi ant rankų ir įrašas DILE CARMA. Reverse vaizduojamas pragaras, o virš jo rūstybės taurė. Šis medalikėlis greičiausiai yra pagamintas Italijoje XVII a. pabaigoje ar XVIII a. pradžioje.

Dar vienas medalikėlis buvo rastas Žemutinės pilies vakarinėje dalyje, šalia buvusio kapitulos namo. Šiame medalikėlyje matome šv. Benedikto Nursiečio figūrą. Šv. Benediktas vienoje rankoje laiko kryžių, kitoje – knygą. Šalia jo kojų kairėje pusėje tupi varnas, dešinėje – padėta mitra ir pastoralas. Viršuje įrašas – CRUX S P BENED. Medalikėlio reverse vaizduojamas kryžius, ant kurio matomos pavienės raidės. Aplinkui ratu išdėstytos IHS.V.R.S.N.S.M.V.S.M.Q.L.I.V.B. (Jesus Hominum Salvator Vade Retro Satanas Nymquam Suade Mihi Vana Sunt Mala Quae Libas Ipse Venena Bibas). Medalikėlis turėjo saugoti nuo maro. Jis galėjo būti pagamintas XVIII–XIX a. sandūroje arba anksčiau.
Manoma, kad visi trys medalikėliai pagaminti Italijoje.

XIX a. radiniai. XIX a. priskirtinų radinių Žemutinės pilies teritorijoje buvo rasta nedaug – tai 4 monetos. Visos monetos, ir visos carinės Rusijos, rastos viršutiniuose supiltinių žemių sluoksniuose maždaug vieno metro gylyje. Šios monetos į žemę pateko įvairiu metu, kai buvo lyginama šiandien mums matoma Žemutinės pilies teritorija.

Valdovų rūmų šiaurinio korpuso išorėje (ties rūsiu M ir patalpa N) 1998 m. buvo rastos Aleksandro I (1801–1825) 1811 m. 2 kapeikos bei Aleksandro II (1855–1881) 1879 m. 1 kapeika. Katedros aikštėje, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino paminklo vietoje, buvo rastos Aleksandro II 1878 m. 5 kapeikos, o Radvilų rūmų (III oficinos) vietoje 1998 m. rastos Nikolajaus II 1896 m. 3 kapeikos.

Literatūros sąrašas