NUMIZMATINIAI RADINIAI
Eduardas
Remecas
Žemutinės pilies rūmai, V tomas
Vilniaus žemutinės pilies teritorijos 19961998 m.
tyrimų metu be įvairios archeologinės medžiagos nemažai buvo surinkta
ir numizmatinių radinių.
Valdovų rūmų teritorijoje per tuos metus buvo rastos 36 monetos ir 1
žetonas, Katedros aikštėje 53 monetos
ir du religiniai medalikėliai, Radvilų
rūmų (III oficinos) teritorijoje 24 monetos. Dar viena moneta buvo
rasta prie Naujojo arsenalo keturkampio bokšto. Iš viso per 19961998
m. archeologinių tyrimų sezonus surinkta 114 monetų, 3 medalikėliai
ir 1 žetonas. Rasti radiniai apima laikotarpį nuo XIV a. pabaigos iki
XX a.
XIVXVI a. monetų radiniai. 19961998 m. buvo rastos
4 XIVXV a. monetos bei vienos monetos fragmentas ir 4 XVI a. monetos.
Beveik visos monetos rastos Valdovų rūmų šiaurinio korpuso išorėje.
Čia
rasti du Prahos grašiai, trys pirmosios lietuviškos monetos bei du Lietuvos
didžiojo kunigaikščio Aleksandro (14921506) denarai. Po vieną monetą
rasta tiriant Valdovų rūmų pietinio korpuso F rūsio šiauriniame pasienyje
esančio pastato M3 šiaurvakarinį pasienį bei Valdovų rūmų rytinio korpuso
išorėje arba pietvakarinėje Gedimino kalno papėdėje, Valdovų rūmų sode.
Ankstyviausioji moneta kaip tik ir buvo rasta Valdovų rūmų rytinio korpuso
išorėje. Tai Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos
(13861434) moneta (su Raiteliu skyde vienoje pusėje ir dvigubu kryžiumi
kitoje). Ši moneta yra datuojama 13881390 m. Jos svoris 0,423 g.
Valdovų rūmų šiaurinio korpuso išorėje (ties rūsiu M ir patalpa N) rastos
net 7 monetos. Čia rasti du Vaclovo IV (13781419) Prahos grašiai, dvi
pirmosios lietuviškos monetos Kazimiero Jogailaičio (14401492) denaras
(su Raiteliu vienoje pusėje ir Gedimino stulpais kitoje) (0,303 g) ir
monetos fragmentas su vienoje pusėje matomais Gedimino stulpais bei
du Aleksandro denarai, vienas su gotikine, o kitas su renesansine A
raide. Vienas Prahos grašis, Kazimiero denaras bei monetos fragmentas
su Gedimino stulpais buvo rasti į pietus nuo mūro M23, 2,73,2 m gylyje.
Aleksandro denarai rasti į šiaurę nuo mūro M23. Monetos aptiktos rusvo
molio sluoksnyje, krosnies griuvenose, 2,12,3 m gylyje. Čia rastas,
bet kiek aukščiau, ir Prūsijos hercogystės Albrechto Hohencolerno (15251568)
1531 m. šilingas.
Valdovų rūmų pietinio korpuso F rūsio šiauriniame pasienyje esančio
pastato M3 šiaurvakariniame pasienyje juodų žemių sluoksnyje buvo rastas
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro (14921506) labai aptrupėjęs
denaras su gotikine A raide.
Iš visų XIVXVI a. monetų rečiausias yra Jogailos denaras. Šių monetų
Valdovų rūmų teritorijoje buvo rasta ir anksčiau. Tai penktoji tokia
moneta. Retai yra randami pavieniai ir Vaclovo IV Prahos grašiai, nes
XV a. tai buvo didžiausia sidabrinė moneta. Bet Valdovų rūmų teritorijoje
jų rasta gana nemažai 20 vnt., iš jų 11 monetų lobyje ir 2 falsifikatai.
Įdomus radinys yra Kazimiero denaras. Iš pirmųjų lietuviškų šių monetų
yra randama daugiausiai, bet rastoji moneta yra įdomi tuo, kad joje,
kitaip negu daugelio Kazimiero denarų, raitelis kairia ranka laiko ne
žirgo pavadžius, o ranka sulenkta ir padėta ant juosmens. Šiandien numizmatai
dar nesutaria, kada buvo kaldintos šios monetos. Vieni jas datuoja 14401447
m., kiti 14401450 m., treti 14511492 m. Mažai tikėtina, kad Kazimiero
denarai būtų kaldinami trumpą laiką, nes šių monetų aversai ir reversai
pasižymi gana didele įvairove. P. Karazija yra išskyręs tris šių monetų
tipus A, B ir C, pagal ženklus, esančius šalia Gedimino stulpų. Mūsų
aptariama moneta priklausytų A arba B tipui, nes po Gedimino stulpais
yra įžiūrimas brūkšnelis. Koks ženklas yra Gedimino stulpų viduryje
tiksliai sunku pasakyti. Jis labiau panašus į raidę S nei į gotikinę
K. Daugumoje Kazimiero denarų Vytis yra vaizduojamas daugiausia stilizuotas
raitelio rankos pečių aukštyje sulenktos nenormaliai, o ranka laikanti
kardą sulenkta ne ties alkūne, o ties riešu. Daug mažiau yra žinoma
monetų su proporcingai vaizduojamu raiteliu ir dar mažiau su raiteliu
kurio kairė ranka sulenkta ant juosmens. Matyt, monetos su raiteliu,
kurio kairė ranka sulenkta ant juosmens, yra ankstyviausios, tai patvirtintų
ir tas faktas, kad Vytautui (13921430) priskirtinuose denaruose su
dvigubais Gedimino stulpais taip pat matome raitelį su
sulenkta ant juosmens ranka.
Retas radinys yra ir Prūsijos hercogystės Albrechto Hohencolerno 1531
m. šilingas. Šilingai buvo kaldinti 15291531 bei 15501560 m. Ši moneta
Lietuvoje yra randama pakankamai retai, kitaip negu to paties valdovo
grašiais. E. Kopickio sudarytame kataloge 1531 metų moneta nėra reta,
retesni yra pakartotinio leidimo šilingai, bet Lietuvoje, be Vilniaus
valdovų rūmų, Albrechto šilingai buvo rasti dar tik Mažeikių senkapio
kapuose Nr. 70 1558 m. ir Nr. 172. Lobiuose yra žinomas tik vienas
1559 m. šilingas, rastas Kauno lobyje.
XVII a. radiniai. Vilniaus žemutinės pilies XVII a.
numizmatinius radinius galima būtų išskirti į du laikotarpius: į pirmąją
pusę ir į antrąją, kai pasirodo variniai Jono Kazimiero (16481668)
šilingai gausingiausiai randamos monetos Lietuvoje. Pirmajame šio
amžiaus ketvirtyje Lietuvoje iš smulkių nominalų monetų daugiausia cirkuliavo
Zigmanto III Vazos (15871632) dvidenariai, šilingai, pusantrokai ir
trečiokai. Apyvartoje taip pat buvo ir užsilikusių Žygimanto II Augusto
(15441572) bei Stepono Batoro (15761586) monetų. Smulkių Lietuvos
pinigų apyvartą papildė ir kitų kraštų monetos. Gausingiausiai
Lietuvoje cirkuliavo Lenkijos monetos, be to, čia buvo ir Prūsijos,
Rusijos, Rygos miesto, Vengrijos, įvairių Vokietijos žemių bei miestų
monetų ir kt. Vilniaus žemutinėje pilyje 19961998 m archeologinių tyrimų
metu rastos XVII a. pirmojo ketvirčio monetos labai neryškiai atspindi
to laikotarpio smulkių pinigų apyvartą. Per trejus metus buvo rastos
vos dvi šio laikotarpio monetos. Seniausioji buvo rasta Valdovų rūmų
pietinio korpuso išorėje ties patalpa R. Tai lietuviškas Zigmanto
III Vazos 1617 m. šilingas. Jis buvo rastas po XVII a. grindiniu medinėse
konstrukcijose ir, matyt, čia papuolė vykdant Valdovų rūmų statybos
ar rekonstrukcijos darbus. Kita moneta, taip pat lietuviškas Zigmanto
III Vazos šilingas, tik jau nukaltas 1623 arba 1624 m., buvo rasta Valdovų
rūmų šiaurinio korpuso išorėje ties rūsiu M ir patalpa N iškart
po nuimtais XVII a. grindinio akmenimis. Ši moneta padėjo datuoti grindinio
užgrindimo laiką. Virš XVII a. išorinio ar vidinio kiemo grindinio,
ar net jame, jau ir anksčiau buvo randamos XVII a. vidurio monetos.
Daugiausia tai buvo Jono Kazimiero šilingai. O po grindiniais tyrimai
beveik nevyko, ir jei buvo atliekami tai tik arba perkastose grindinio
vietose arba tik grindinio pakraščiuose. Vis dėlto 1994 m. po vidinio
kiemo grindiniu buvo aptiktas 1621 m. Zigmanto III Vazos dvidenaris.
Dabar suradus 16231624 metais datuojamą šilingą mes galime pasakyti,
kad XVII a. šiaurinio korpuso išorinio kiemo grindinys buvo išgrįstas
ne anksčiau kaip XVII a. pirmojo ketvirčio pabaigoje.
XVII a. antrajame ketvirtyje Lenkijos ir Lietuvos piniginė rinka yra
užtvindoma Livonijoje ir Elbinge pradėtais kaldinti šilingais. Vykstant
karui su Švedija Lenkijos-Lietuvos valstybės iždas buvo išsekęs. Paskutinės
monetos nukaltos 1627 m. Po Zigmanto III Vazos mirties į Lenkijos-Lietuvos
valstybės sostą įžengia jo sūnus Vladislovas Vaza (16321648). Bet jo
valdymo metais smulkių nominalų monetų nebuvo išleista, o ir stambių
monetų buvo nukaldinta labai mažai. Naujos monetos Lenkijoje-Lietuvoje
vėl pradėtos kaldinti tik į valstybės sostą įžengus naujam valdovui
Jonui Kazimierui (16481668). 1650 m. pasirodė ir pirmieji smulkių nominalų
pinigai grašiai ir šilingai. Šį 23 metų monetų stygių kažkuo reikėjo
užpildyti ir tuo puikiai pasinaudojo švedai. Vos tik užėmę Livoniją
ir Lenkijos pamarį (Pomeraniją), jie pradėjo kaldinti savo monetas.
Pirmiausiai buvo atidarytos monetų kalyklos Rygoje (1621 m.) bei dvi
Elbinge (1628 m.), o vėliau Rygoje (1644 m.) buvo įsteigta ir dar viena
monetų kalykla valstybinė, įsikūrusi Rygos vienuolyne ir kaldinusi
Livonijos monetas. Šiose monetų kalyklose daugiausia buvo kaldinami
šilingai, pusantrokai, trečiokai ir stambių nominalų monetos. Stambių
nominalų monetos Lietuvos lobiuose yra randamos labai retai, nes jų
buvo nukaldinta nedaug. Gausingiausiai švedai kaldino biloninius šilingus
gaudami iš to nemenką naudą. Pirmosios švedų okupuotų kraštų monetos
buvo kaldinamos su Gustavo II Adolfo (16211632) vardu. Dėl neilgo šio
valdovo valdymo laikotarpio bei dėl to, kad šilingus kaldino tik trys
kalyklos, Gustavo II Adolfo monetos yra aptinkamos rečiau. Rečiausi
yra šilingai, kaldinti 16301634 m. Elbinge. Vilniaus žemutinėje pilyje
buvo rasti trys šio valdovo šilingai. Viena moneta, Rygos miesto šilingas
su nenustatyta data, buvo rasta Valdovų rūmų šiaurinio korpuso išorėje
ties rūsiu M ir patalpa N po XVII a. grindinio akmenimis. Kita moneta,
taip pat Rygos miesto šilingo 1633 m. 1/3 dalis, buvo rasta pietinėje
Katedros aikštės dalyje, gynybinės sienos pietvakarinio bokšto viduje,
suverstų griuvenų sluoksnyje, apie 2,22,4 m gylyje. Trečioji moneta
rasta Valdovų rūmų pietinio korpuso išorėje, ties patalpa R. Tai buvo
gana nedažnai Lietuvoje randamas Elbinge kaldintas Švedijos karalystės
šilingas su 1632 m. data ir legenda SOLID REG SVEC (Švedijos karalystės
šilingas). Elbinge kaldintų Švedijos karalystės šilingų Lietuvoje rasta
tik septyniuose mums žinomuose lobiuose ir jų kiekis tik 43 vnt. Dažniau
Lietuvoje yra randami kiti Elbinge kaldinti šilingai Elbingo miesto
šilingai su legenda SOLID CIVI ELBING (Elbingo miesto šilingas). Jų
rasta 25 lobiuose, kur šių monetų kiekis siekė 842 vnt. Palyginę šiuos
monetų kiekius su lobiuose buvusiais Rygos miesto šilingais pamatysime,
kad Elbinge kaldinti Švedijos karalystės šilingai sudaro beveik 1 proc.,
o Elbingo miesto šilingai apie 16 proc.
Po Gustavo II Adolfo mirties į Švedijos sostą įžengė Kristina Augusta
Vaza (16321654). Šios valdovės šilingų iš visų Pabaltijį valdžiusių
Švedijos valdovų Lietuvoje randama gausingiausiai. Kaip jau minėta,
Kristinos Augustos valdymo metais buvo įsteigta nauja monetų kalykla
Rygos vienuolyne, kuri taip pat labai gausiai pradėjo kaldinti biloninius
šilingus. Per vienuolika metų (16441665) abi Rygoje veikusios kalyklos
nukaldino per 1 milijardą 200 milijonų šilingų apie 800 milijonų Rygos
ir apie 406 milijonus Livonijos. Žemutinės pilies teritorijoje buvo
rastos trys šios valdovės monetos. Radvilų rūmų (III oficinos) vietoje
buvo rastas retas Elbingo miesto 1634 m. šilingas. Šių šilingų po vieną
rasta tik trijuose kapinynuose: Gajūnų (Biržų r.), Kaimelių (Lazdijų
r.) ir Ruseinių (Kėdainių r.), o žinomuose lobiuose dažnai jų kiekis
neviršija dešimties. Procentine sudėtimi šimtui Kristinos Livonijos
ir Rygos šilingų atitinka tik vienas Elbingo šilingas. Valdovų rūmų
šiaurinio korpuso išorėje 1649 m. Livonijos šilingas. Trečioji moneta
rasta Katedros aikštėje, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino paminklo
vietoje, virš XVII a. grindinio, kartu su Jono Kazimiero variniais šilingais.
Ši moneta, tai Rygos miesto šilingo falsifikatas greičiausiai datuotinas
1660 m., nes daugumoje šių falsifikuotų monetų yra iškalta 1660 m. data.
Rastoji moneta labai gerai atspindi XVII a. II pusės smulkių pinigų
apyvartą, kai šalia vienos kitos užsilikusios Lenkijos-Lietuvos monetos
bei labai gausiai cirkuliavusių Livonijos ir Rygos šilingų, apyvartoje
gana gausiai buvo ir šilingų falsifikatų. Šilingai buvo falsifikuojami
Moldavijoje, Sučiavos pilyje (dab. Rumunija) valdant Istratijui Dabijai
(16611665) ir jo įpėdiniams iki 1672 m. Falsifikuotose monetose jau
visai nebeliko ir taip mažai buvusio sidabro.
Rygos ir Livonijos šilingų kaldinimą vėliau perėmė Karolis X Gustavas
(16541660), bet jo monetų per tris tyrimų metus nebuvo rasta. Valdovų
rūmų šiaurinio korpuso išorėje, viršutiniuose griuvenų sluoksniuose,
apie 0,6 m gylyje buvo rasta kito Švedijos valdovo ir paskutiniojo valdžiusio
Livoniją Karolio XI (16601697) moneta. Tai buvo Livonijos 1665 m. šilingas.
Karolio XI moneta perkelia mus į XVII a. antrąją pusę, į Lenkijos-Lietuvos
karaliaus Jono Kazimiero (16481668) laikus. Lenkijos-Lietuvos valstybei
šis laikotarpis buvo labai sunkus, nes šalis buvo alinama karų su Švedija
ir Rusija. Karo sunkumai atsiliepė ir pinigų ūkiui. Siekiant papildyti
iždą, Jono Kazimiero valdymo metais pirmą kartą valstybės istorijoje
pradėtos kaldinti varinės monetos šilingai, o sidabrinių monetų praba
bei masė buvo sumažinta. Pirmą kartą variniai šilingai buvo nukalti
Lenkijoje 1650 m. Jie buvo apie 22 mm skersmens ir 2,6 g svorio. 1659
m. variniai šilingai pradėti kaldinti naujo pavyzdžio apie 16 mm skersmens
ir apie 1,3 g svorio. Šiems šilingams šiandien yra prigijęs boratinkų
pavadinimas, kilęs nuo Lenkijos-Lietuvos kalyklų nuomininko Tito Livijaus
Boratinio (16171681) pavardės, pagal kurio projektą šios monetos ir
pradėtos kaldinti. Per septynerius (16591666) šių monetų kaldinimo
metus valstybę užplūdo masė menkaverčių monetų. Lietuviškus šilingus
kaldino šešios monetų kalyklos Bresto, Kauno, Marienburgo, Olyvos,
Ujazdovo ir Vilniaus, iš jų net 5 buvo įsteigtos specialiai tam, kad
galėtų kaldinti naujas monetas. Naujosios monetos buvo išleistos priverstiniu
kursu trys variniai šilingai, kaip ir anksčiau sudarė vieną sidabrinį
grašį. Pirmieji lietuviški variniai šilingai buvo nukalti 1660 m. Ujazdovo
(netoli Varšuvos) kalykloje. Čia jie buvo kaldinti ir 1661 m. Per dvejus
metus buvo nukalta 90 milijonų monetų. 1663 m. lietuviškų varinių šilingų
kaldinimas buvo perkeltas į Olyvą (netoli Gdansko) kur mažiau nei per
keturis kalyklos veikimo mėnesius (nuo liepos 19 iki lapkričio 10 dienos)
buvo nukaldinta daugiau kaip 41 milijonas monetų. 1664 m. variniai šilingai
pradėti kaldinti ir Lietuvoje Vilniaus monetų kalykloje. Per trejus
metus (nuo 1664 m. birželio 4 iki 1666 m. gruodžio 30 dienos) jų buvo
nukaldinta daugiau kaip 400 milijonų. 1665 m. kalykla buvo atidaryta
ir Kaune, kur per dvejus metus (nuo 1665 m. spalio 17 iki 1667 m. sausio
15 dienos) buvo nukalta daugiau kaip 40 tūkstančių monetų. 1665 m. gruodžio
4 d. monetų kalykla, variniams šilingams kaldinti, buvo atidaryta Breste,
kur beveik vien per 1666 m. (veikė iki 1666 m. gruodžio 16 d.) buvo
nukaldinta daugiau kaip 240 milijonų monetų. Nuo 1666 m. kovo 5 iki
spalio 8 dienos šilingus kaldino ir Marienburgo kalykla.
Žemutinės pilies teritorijoje per 19961998 m. archeologinių tyrimų
sezoną buvo rasta 42 vnt. lietuviškų, 17 lenkiškų bei 6 nenustatyto
valstybinio priklausomumo Jono Kazimiero variniai šilingai. Taip pat
rasti 9 šių šilingų falsifikatai (3 lenkiški, 5 lietuviški). Tad iš
viso rasta 73 vnt. šių monetų. Daugiausia šių monetų rasta Katedros
aikštėje tiriant Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino paminklo vietą
44 vnt. (12 lenkiškų, 25 lietuviški, 5 nenustatytos ir 2 falsifikatai).
Viena moneta buvo rasta viršutiniuose griuvenų sluoksniuose Bresto
kalyklos šilingas. Ant XVIII a. grindinio rastas lietuviško šilingo
falsifikatas, imituojantis Vilniaus kalyklą. Visos likusios monetos
rastos virš XVII a. grindinio arba jame pačiame. Apie 0,10,15 m aukštyje
virš grindinio buvo surinktos 35 monetos, o pačiame grindinyje dar 6
monetos. Prie šių Katedros aikštėje gausiai rastų varinių šilingų galima
būtų pridėti ir dar du lenkiškus šilingus, rastus taip pat Katedros
aikštėje. Jie rasti prie gynybinės sienos pietvakarinio bokšto šiaurinės
dalies liekanų. Virš XVII a. vidinio kiemo grindinio, apie 1,3 m gylyje
nuo dabartinio Katedros aikštės paviršiaus, rastas 1664 ir nenustatytų
metų šilingas.
Gana gausiai varinių Jono Kazimiero šilingų buvo rasta ir Radvilų rūmų
(III oficinos) teritorijoje. Čia per dvejus tyrimų metus rasta 19 šilingų.
Tarp jų buvo tik vienas lenkiškas 1664 m. ir 14 lietuviškų šilingų
bei 4 šilingų falsifikatai. Tarp 14 lietuviškų šilingų buvo: trys 1661
m.; vienas 1663 m.; penki 1665 m., du 1666 m. ir vienas 16641665 m.
(visi kaldinti Vilniaus kalykloje) bei du 1666 m. kaldinti Bresto kalykloje.
Valdovų rūmų teritorijoje per trejus tyrimų metus rasti tik 8 variniai
Jono Kazimiero šilingai 3 lenkiški, 3 lietuviški, 1 ruošinys ir 1
falsifikatas. Valdovų rūmų šiaurinio korpuso išorėje, viršutiniuose
griuvenų sluoksniuose, rasti labai nudilę du lenkiški šilingai, vienas
Kauno kalyklos lietuviškas ir lietuviško šilingo falsifikatas. Toje
pat vietoje ant XVII a. grindinio rastas 1664 m. lenkiškas šilingas
ir šilingo ruošinys. 1666 m. Kauno kalykloje nukaldintas lietuviškas
šilingas rastas ir Valdovų rūmų pietinio korpuso F rūsio šiauriniame
pasienyje esančio mūro M3 šiaurvakariniame pasienyje virš XVII a. grindinio.
Aštunta
moneta lietuviškas Bresto kalyklos šilingas rastas ties Katedros zakristija,
rūsyje.
XVII a. radiniams priskirtinas ir vienintelis 19961998 m. rastas skaičiavimo
žetonas. Jis buvo aptiktas 1996 m. Valdovų rūmų pietinio korpuso F
rūsio šiauriniame pasienyje esančio mūro M3 šiaurvakarinėje dalyje.
Tai buvo Konrado Lauferio (16371668) prancūziško stiliaus Niurnbergo
žetonas. Vienoje jo pusėje matome Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV
(16431715) portretą, o aplinkui legendą: LVDOVICXIIII D G FRETNAVAR
REX. Kitoje žetono pusėje sunkiai įžiūrimi du herbiniai skydai Prancūzijos
ir Navaros, virš kurių yra karūna, aplinkui legenda: CONRADT LAVFER
RECHE PFEN NM, kas reikštų, Conrado Lauferio skaičiavimo žetonas.
XVIII a. radiniai. 19961998 m. archeologinių tyrimų
metu buvo surinkta 19 XVIII a. monetų. Rastos monetos labai gerai atspindi
Lietuvoje susiklosčiusią tuometinę situaciją, kai dėl nepakankamo kiekio
savų monetų, šalyje cirkuliavo įvairiausių regionų pinigai. Žemutinėje
pilyje rasta Kuršo, Lenkijos, Rusijos, Švedijos, Vokietijos žemių
Bavarijos ir Prūsijos Brandenburgo monetų. Nuo karaliaus Jono Kazimiero
(16481668) laikų Lenkijos-Lietuvos valstybėje iki XVIII a. vidurio
smulkių nominalų monetų faktiškai nebuvo išleista. Valdant Jonui III
Sobieskiui (16741696) iš smulkių nominalų buvo nukaldinti trečiokai
ir kiek gausingiau šeštokai. Augusto II (16971733) valdymo metais buvo
nukaltas labai nedidelis kiekis šilingų ir šeštokų. Ir tik į Lenkijos-Lietuvos
sostą įžengus Augustui III (17331763) pradėta reguliariai kaldinti
savas monetas. Pirmieji pasirodo šilingai (1749 m.), vėliau grašiai
(1752 m.), o dar vėliau pusantrokai, trečiokai, šeštokai bei stambių
nominalų monetos. Tad beveik šimtą metų, nuo 1666 iki 1749 m., Lietuvos
piniginė rinka turėjo tenkintis faktiškai vien Jono Kazimiero variniais
šilingais ir to paties valdovo bei Jono III Sobieskio šeštokais. Smulkių
nominalų monetų stygių reikėjo kažkuo kompensuoti, tad nenuostabu, kad
buvo pradėta įsivežti ir kitų valstybių monetų, kaip tai buvo daroma
ir anksčiau.
XVIII a. pirmajame ketvirtyje šalyje dar buvo nemažas kiekis smulkiausio
nominalo monetų varinių Jono Kazimiero šilingų. Bet trūko stambesnio
nominalo monetų, kurios užpildytų spragą tarp varinių šilingų ir sidabrinių
šeštokų bei ortų (18 grašių). XVIII a. II pusėje pradėjus kaldinti jau
ir savas monetas vis tiek iš Lenkijos-Lietuvos pinigų apyvartos neišnyko
užsienio valstybių pinigai. Žemutinės pilies teritorijoje rastos XVIII
a. monetos yra labai vertingos nustatant smulkiausių nominalų monetų
apyvartą Lietuvoje, nes XVIII a. monetų lobiuose varinių monetų galime
aptikti labai retai.
Pagal Žemutinėje pilyje aptiktą numizmatinę medžiagą galime pasakyti,
kad XVIII a. I pusėje be Jono Kazimiero varinių šilingų apyvartoje buvo
ir Rusijos bei Švedijos monetos. Katedros aikštėje, Lietuvos didžiojo
kunigaikščio Gedimino paminklo vietoje, virš XVII a. aikštės grindinio
kartu su variniais Jono Kazimiero šilingais buvo rasta ir labai sudaužyta
Rusijos Petro I (16821725) 17181722 m. kaldinta poluška. Tokia pat
1719 m. poluška buvo rasta ir Radvilų rūmų (III oficinos) patalpoje
A, plote Nr. 4. Be poluškų, kurios savo dydžiu ir mase atitiko šilingus,
Lietuvos apyvartoje buvo ir varinių bei sidabrinių Petro I kapeikų.
Varinės kapeikos šiandien yra nedažnas radinys, nors šaltiniai mini
apie jų nemažą paklausą Lietuvoje. Sidabrinės
Petro I kapeikos, nors ir netaisyklingos formos, Lietuvoje randamos
dažniau. Viena tokių rasta ir Radvilų rūmų (III oficinos) patalpoje
A, plote Nr. 4. XVIII a. pradžios, kaldinta iki 1718 m., žvynelio formos
0,24 g svorio moneta dėl labai aukštos sidabro prabos (~900) atitiko
23 varinius grašius. Apie 3 grašius atitiko ir XVIII a. ketvirtajame
dešimtmetyje Lietuvos piniginėje apyvartoje pasirodžiusios Rusijoje
kaldintos varinės dengos. Žemutinėje pilyje dengų rasta 32 vnt. ir jos
sudaro didžiausią rastų rusiškų monetų dalį (37 proc.). Šios rusiškos
monetos kaldintos iki 1754 m. 19961998 m. viena denga rasta Valdovų
rūmų rytinio korpuso išorėje Anos Joanovnos (17301740) 173? m., o
kita Katedros aikštėje, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino paminklo
vietoje virš pirmojo grindinio taip pat Anos Joanovnos 1734 m. denga.
Be rusiškų monetų, kaip jau buvo minėta, Žemutinėje pilyje buvo rasta
ir švediškų monetų. Tai Frydricho I (17201751) 1734 m. sidabrinė erė.
Ji rasta Katedros aikštėje, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino
paminklo vietoje. Ši moneta pagal savo svorį atitiko vieną Lenkijos-Lietuvos
sidabrinį grašį arba pusantroką.
XVIII a. II pusėje Lenkijos-Lietuvos valstybė vėl pradeda kaldinti savas
monetas, bet apyvartoje buvo ne vien savi pinigai ir tai puikiai parodo
Žemutinėje pilyje rastos monetos. 19961998 m. archeologinių tyrimų
metu buvo rastos 7 Lenkijos-Lietuvos monetos.
Tai Valdovų rūmų šiaurinio korpuso išorėje ties rūsiu M ir patalpa N
rastas Augusto III (17331763) 175? m. grašis bei Stanislovo Augusto
Poniatovskio (17641795) 1767 ir 1768 m. grašiai; Valdovų rūmų rytinio
korpuso išorėje Stanislovo Augusto Poniatovskio labai nudilęs nenustatytų
metų grašis bei to paties valdovo 1766 m. 3 grašiai; Valdovų rūmų pietinio
korpuso išorėje ties R patalpa Augusto III 175? m. grašis. Septintoji
moneta, Gdansko Augusto III 1754 m. šilingas, rasta Valdovų rūmų šiaurvakarinėje
dalyje. Gdansko kalykloje kaldinta moneta yra antroji rasta Valdovų
rūmų teritorijoje. Lig šiol buvo rastas Lenkijos karaliaus Kazimiero
IV Jogailaičio (14441492) Gdansko miesto šilingas.
Be vietinių monetų dar buvo rasta: Valdovų rūmų šiaurinio korpuso išorėje
Rusijos Jekaterinos II (17621796) 1763 m. 5 kapeikos bei Bavarijos
Karlo Teodoro (17771799) 1798 m. pfenigas; Radvilų rūmų (III oficinos)
vietoje Silezijos Frydricho II (17401786) 1783 m. 3 kreiceriai (Berlyno
kalykla); Valdovų rūmų rytinio korpuso išorėje Kuršo Karolio Vetino
(17581763) 1762 m. šilingas; Katedros aikštės, Lietuvos didžiojo kunigaikščio
Gedimino paminklo vietoje, Rusijos Jekaterinos II 17631796 m. kaldinimo
2 kapeikos; Prie Naujojo arsenalo keturkampio bokšto virš grindinio
Rusijos Pavlo I (17961801) 1797 m. poluška.
Bavarijos, Brandenburgo ir Kuršo monetos Žemutinės pilies teritorijoje
buvo rastos pirmą kartą. Šių valstybių monetos, o ypač Bavarijos, yra
retai randamos ir visoje Lietuvoje. Lietuvoje yra randama gana įvairių
Vokietijos žemių varinių ir biloninių monetų, bet dažniausiai tai yra
Prūsijos monetos. Kuršo 1762 m. šilingas Lietuvoje buvo rastas tik trečią
kartą. Iki tol tokia moneta buvo rasta tik Šventojoje (Palangos miestas)
(17, 138, 139) ir dar dvi monetos rastos tiriant Lietuvos Respublikos
prezidentūrą.
Gana įdomus radinys yra 43,9 mm skersmens ir 58,09 g svorio 1763 m.
5 kapeikų vertės moneta. Ši moneta atitiko apie 15 varinių lenkiškų
grašių arba 2 sidabrinius grašius (pusė zloto). Po 1766 m. Stanislovo
Augusto Poniatovskio įvykdytos piniginės reformos vienas varinis grašis
turėjo sverti 3,89 g, tad 15 grašių svertų 58,35 g. Oficialus Jekaterinos
II 5 kapeikų monetų svoris buvo 51,19 g ir tai atitikto kiek daugiau
nei 13 grašių, kurie svertų 50,57 g.
Jekaterinos II 2 kapeikos, Pavlo I poluška ir Bavarijos pfenigas pagal
jų nudilimą į žemę, matyt, pateko jau XIX a. pradžioje.
Be aprašytų monetų XVIII a. yra priskirtini ir religiniai medalikėliai.
Jų, per tris archeologinių tyrimų sezonus, buvo rasta trys ir visi 1996
m. Du buvo rasti Katedros aikštėje Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino
paminklo vietoje.
Pirmasis
medalikėlis rastas viršutiniuose griuvenų sluoksniuose. Medalikėlio
averse matomas Jėzus, vadinamas Nazariečiu. Jėzus vaizduojamas iki juosmens,
nuleistomis sunertomis rankomis, aplinkui įrašas IESVS NAZAR. Šio
medalikėlio reverse pavaizduota šv. Marija su kūdikėliu Jėzumi ant rankų.
Šis medalikėlis atrodo buvo nukaltas Vilniaus Trinitorių (Viešpaties
Jėzaus) bažnyčiai, nes joje buvo tokia pati kaip ir medalikėlyje vaizduojama
Jėzaus Nazariečio medinė figūra, tik visu ūgiu. Jėzaus Nazariečio arba
dar kitaip vadinama Antakalnio Jėzaus figūra buvo sukurta Romoje Vilniaus
vaivados Kazimiero Jono Sapiegos užsakymu. 1700 metų birželio 13 dieną
ji atvežta į Vilniaus Trinitorių vienuolyną. 1766 m. Jėzaus Kristaus
figūra, kuri savo stebuklais garsėjo visoje Lietuvoje, buvo perkelta
į Trinitorių bažnyčios centrinį didįjį altorių. Yra žinomi XIX a. I
puse datuojami medalikėliai, kuriuose irgi vaizduojamas Jėzus Nazarietis,
bet visu ūgiu, o legenda užrašyta lenkiškai. Medalikėlis galėjo būti
pagamintas XVIII a. II pusėje. 1849 m. Trinitorių bažnyčia buvo rekonstruota
į šv. Mikalojaus cerkvę, o 1864 m. Jėzaus Nazariečio skulptūra pateko
į šv. Petro ir Povilo bažnyčią, kur ji saugoma ir šiandien. Ši skulptūra
yra žymus ispanų baroko skulptūros mokyklos kūrinys Lietuvoje. 1,7 metrų
aukščio statula padaryta pagal Madrido skulptūrą Ecce homo. Iš kitų
medalikėlių šis išsiskiria savo aštuoniakampe forma.
Antrasis
medalikėlis buvo surastas XVII a. vidurio grindinyje tarp akmenų. Jo
averse matoma šv. Marija su kūdikėliu Jėzumi ant rankų ir įrašas DILE
CARMA. Reverse vaizduojamas pragaras, o virš jo rūstybės taurė. Šis
medalikėlis greičiausiai yra pagamintas Italijoje XVII a. pabaigoje
ar XVIII a. pradžioje.
Dar vienas medalikėlis buvo rastas Žemutinės pilies vakarinėje dalyje,
šalia buvusio kapitulos namo. Šiame medalikėlyje matome šv. Benedikto
Nursiečio figūrą. Šv. Benediktas vienoje rankoje laiko kryžių, kitoje
knygą. Šalia jo kojų kairėje pusėje tupi varnas, dešinėje padėta
mitra ir pastoralas. Viršuje įrašas CRUX S P BENED. Medalikėlio reverse
vaizduojamas kryžius, ant kurio matomos pavienės raidės. Aplinkui ratu
išdėstytos IHS.V.R.S.N.S.M.V.S.M.Q.L.I.V.B. (Jesus Hominum Salvator
Vade Retro Satanas Nymquam Suade Mihi Vana Sunt Mala Quae Libas Ipse
Venena Bibas). Medalikėlis turėjo saugoti nuo maro. Jis galėjo būti
pagamintas XVIIIXIX a. sandūroje arba anksčiau.
Manoma, kad visi trys medalikėliai pagaminti Italijoje.
XIX a. radiniai. XIX a. priskirtinų radinių Žemutinės
pilies teritorijoje buvo rasta nedaug tai 4 monetos. Visos monetos,
ir visos carinės Rusijos, rastos viršutiniuose supiltinių žemių sluoksniuose
maždaug vieno metro gylyje. Šios monetos į žemę pateko įvairiu metu,
kai buvo lyginama šiandien mums matoma Žemutinės pilies teritorija.
Valdovų rūmų šiaurinio korpuso išorėje (ties rūsiu M ir patalpa N) 1998
m. buvo rastos Aleksandro I (18011825) 1811 m. 2 kapeikos bei Aleksandro
II (18551881) 1879 m. 1 kapeika. Katedros aikštėje, Lietuvos didžiojo
kunigaikščio Gedimino paminklo vietoje, buvo rastos Aleksandro II 1878
m. 5 kapeikos, o Radvilų rūmų (III oficinos) vietoje 1998 m. rastos
Nikolajaus II 1896 m. 3 kapeikos.
Literatūros
sąrašas
|