VILNIUS 2002.
KARALIAUS MINDAUGO TILTO PRIEIGOS. ŽVALGOMIEJI ARCHEOLOGINIAI TYRIMAI.
KAIRYSIS NERIES KRANTAS.
ŽYGIMANTŲ GATVĖS REKONSTRUKCIJA
VILNIUS 2003
Įvadas
Tvarkant Karaliaus Mindaugo tilto prieigas,
rekonstruota apie 200 m ilgio Žygimantų gatvės dalis: rytuose, gatvės
pradžioje, nuo sankryžos su Arsenalo ir T. Vrublevskio gatvėmis iki sandūros
su Radvilų gatve vakaruose. Rekonstrukcijos darbai apėmė apie 0,7 ha plotą.
Gatvės važiuojamoji dalis rekonstruojamoje dalyje palaipsniui žemėjo nuo
Ha 92.20 m vakarų pusėje iki Ha 91.08 m rytų pusėje. Važiuojamąją dalį
ir šaligatvius skiria medžiais apsodinta veja (nuotr. nr. 1 2). Po Žygimantų
gatve nutiesta daug ir įvairių komunikacijų (br. nr. 1).
Rekonstruojant gatvę keista
senoji asfalto danga. Išilgai rekonstruojamosios gatvės dalies, nuardžius
senąją asfalto dangą, mechanizuotai nukastas apie 60 cm storio viršutinis
žemių sluoksnis (nuotr. nr. 2 6). Didesnės apimties žemės darbai vyko
ties taisomais komunikacijų šuliniais. Kastos ankstesnių statybų metais
perkastos žemės. Ženklesni žemės darbai vyko tik ties pietiniu važiuojamosios
dalies pakraščiu, kur tarp anksčiau nutiestų inžinerinių komunikacijų
tiesta nauja vandentiekio trasa. Vandentiekio tranšėja vakarinėje gatvės
dalyje kasta iki 2,5 m gylio, o rytinėje apie 3,5 m gylio nuo tuometinės
Žygimantų gatvės asfalto dangos.
Žvalgomuosius archeologijos tyrimus Žygimantų gatvėje vykdė Pilių tyrimo
centro archeologas Gediminas Gendrėnas (vad. E. Ožalas), braižė Pilių
tyrimo centro architektūros skyriaus darbuotojai, konsultavo architektūros
ekspertė Birutė Gudynaitė, fotografavo ataskaitos autorius bei architektas
Vytautas Abramauskas.
Vandentiekio tranšėjoje, priešais Žygimantų gatvės namo Nr. 2 fasadines
duris, atkastas XIX a. nuotekų kanalo mūrinio skliauto fragmentas. Priešais
Žygimantų gatvės namų nr. 2 rytinę tarpuvartę aptiktos XV a. pradžia ir
XV/XVI a. sandūra datuotinos mūrų liekanos. Surasta XVIa. XVII a. pradžios
keramikos šukių.
Trumpa istorijos šaltinių tyrinėjimų apžvalga
Žygimantų gatvės rekonstrukcijos darbai apėmė tik apie
200 m ilgio rytinę jos dalį. Gatvės asfalto danga bei komunikacijos perklotos
nuo Žygimantų gatvės sandūros su Radvilų gatve vakarinėje rekonstruojamos
gatvės dalyje iki pat Žygimantų gatvės sankryžos su Arsenalo ir T. Vrublevskio
gatvėmis.
Čia, XV a. pab. XVII a. pietinėje Neries pakrantėje, kairiajame Vilnelės
senvagės deltos krante, priešais Valdovų pilį, plytėjo didelė LDK didikų
Radvilų valda.
Žinoma, kad Jurgis Radvila (1480 1541), nuo 1508 m. LDK lauko etmonas,
kuris savo dvaro sklype prie Neries 1506 m. pastatė Marijos Snieginės
bažnyčią bei karmelitų vienuolyną. Tikriausiai jo statyti ir puošnūs rezidenciniai
rūmai, kuriuose gyveno jo vaikai: M.Radvila Rudasis (1515 1584), Trakų
vaivada, nuo 1561 m. LDK didysis etmonas, o nuo 1565 m. LDK kancleris,
ir Barbora Radvilaitė (1520 1551), ištaiginguose rūmų soduose susitikinėjusi
su didžiuoju kunigaikščiu Žygimantu Augustu. Šie rūmai buvo pagrindinė
Biržų Dubingių Radvilų rezidencija iki paskutiniosios jų paveldėtojos
Liudvikos Karolinos Radvilaitės (1667 1695) mirties.
Architektas Vladas Drėma, išnagrinėjęs istorinę ir ikonografinę medžiagą,
taip aprašo Radvilų ties Nerimi buvusią Radvilų valdą, vadindamas ją dvaru:
rūmai buvo dideli, trijų aukštų, puošnūs, vieningo italų manierizmo
stiliaus. Iš rytų pusės juos supo didelis itališko tipo sodas, pakraščiais
apsodintas liepomis ir eglėmis, o viduryje obelų ir vyšnių alėjomis. Centre
puikavo įvairiausiais gėlynais apsupti keturi tvenkiniai. Radvilų sodą
nuo Žemutinės pilies teskyrė Vilnelės senvagė, per kurią Žygimantas Augustas,
regis, buvo įrengęs dengtą tiltelį, kuriuo naudojosi 1542 1547 m. vakarais
lankydamas Barborą Radvilaitę jos rūmuose. Vakarinėje Radvilų rūmų dalyje
buvo platus ūkinis kiemas, apstatytas mediniais dvariškių namais, arklidėmis,
svirnais, bravorais ir kitais ūkiniais pastatais. Dar toliau, ant vienišos
kalvos, kilo Marijos Snieginės bažnyčia ir karmelitų vienuolyno mūrai.
Boguslavo Radvilos (1620 1669) laikais šiuose rūmuose buvo labai vertingų
dailės kūrinių kolekcija 2602 paveikslai, tarp jų šeši Luko Kranacho
darbai, o graviūrų, piešinių ir architektūros brėžinių be skaičiaus.
Jei Brauno atlase, spėjamoje Radvilų valdos vietoje,
gana retai užstatytame kvartale, pavaizduota tik keletas schematiškų pastatėlių,
o valdos vakarinėje dalyje galimas dalykas Marijos Snieginės bažnyčios
bei karmelitų vienuolyno pastatų kontūrai, tai jau T. Makovskio 1600 m.
panoramos kairiajame apatiniame kampe, matome nupieštą sutvirtintą (?)
Neries krantinę, Radvilų valdos centrinių rūmų su bokštu siluetą, bei
dar kelis mūrinius (?) pastatus, juos supusio sodo medžius. |
|
1581 metų Brauno atlaso ištraukos |
|
T. Makovskio 1600 m. panoramos fragmentai |
Pastaruoju metu istorikė Kristina Makovska
supažindino su XVII a. antros pusės Radvilų valdos ties Neries upe planu.
Apie 1997 m. jis aptiktas Varšuvos archyve. Planas gana detalus, be to
leidžia kalbėti apie Radvilų valdoje stovėjusią pilį su aptvarine siena,
kampiniais bokštais, rūmų
pastatais.
Istorikių K. Makovskos ir R. Lebedytės Varšuvoje
surastas Radvilų valdos ties Neries upe planas
Apie 1705 m. Radvilų rūmai sudegė ligi pamatų ir daugiau
nebebuvo atstatyti.
XVIII a. XIX a. ties dabartine Žygimantų gatve stovėję pastatai matyti
ir XVIII a. Fiurstenhofo plane, 1808 m. Vilniaus miesto bei vėlesniuose
XIX a. pradžios planuose.
Ištrauka iš 1737 m. Vilniaus Fiurstenhofo plano
1737 m. plane Radvilų rūmų gynybine siena aptvertas sklypas
šiame plane panašus į K. Makovskos ir R. Lebedytės surastame XVII a. pab.
plane nubraižytų rūmų planą. Matome tą pačią aptvarinę sieną, pietvakariniame
ir šiaurės rytiniame kampuose dar nubraižytus apvalius bokštus, rūmų pastatus,
tvenkinius, o tarp rūmų ir tvenkinių - parko alėjas.
XVIII a. pabaigoje apgriuvusius Radvilų reprezentacinius
rūmus nupiešė architektas P. Rosis, tada jie priklausė Liudvikui Abramovičiui
(pos. 762).
1808 m. miesto plane jau nebebraižoma aptvarinė sklypo
siena, bokštai. Tiesa, plane dar matomas rūmų, sujungtų į vieną pastatą
planas, kiek pakitęs tvenkinių planas, visa eilė medinių pastatų. Senoji
valda suskaidyta į visą eilę atskirų posesijų: 760 762, 781 782, 656.
Ištrauka iš Vilniaus miesto 1808 m. plano kopijos
knygoje: Vl. Drėma. Dingęs Vilnius.
1828 m. Radvilų ekonomijos prokuratorija šiuos Radvilų
rūmų griuvėsius pardavė už 500 rublių kaip statybinę medžiagą, iš kurios
1829 m. Kosobudskis (Kossobudzki) už Aušros vartų pastatė užvažiuojamuosius
namus.
XIX a. viduryje dar buvo matomi Radvilų laikotarpio statinių griuvėsiai.
K.Tiškevičius, 1857 m. keliavęs Nerimi, taip rašė apie Radvilų statinių
liekanas:
Iš visų Barboros rūmų išliko vienintelis šešiabriaunis tarsi
netaisyklingas bokštelis. Jis ir dabar paneriu į Naująjį krantinės bulvarą,
kuris jungia senąjį bulvarą su Žaliuoju tiltu, savo nuostabia architektūra
ir visokiausiais senovės bruožais sustabdo kiekvieną praeivį. Tai yra
paskutinė liekana tų griuvėsių, kurie mūsų akyse dingo amžinai. Tiesa,
matyt, vėlesnių metų išnašose jis pastebi: Jau nebėra ir to paskutinio
pirma minėtų laikų atsiminimo, kuris dar nėra ištrintas iš galvų. Nugriautas
jis ligi pamatų, o toje vietoje prie Neries iškilo ištaigingi p. Korabavičiaus
namai.
Korabavičiaus namas 1860 m. nuotraukos fragmente.
Abdon Korzon nuotrauka.
XIX a. viduryje apie išlikusius Radvilų dvaro mūrus
rašė ir
Adomas Kirkoras. J.
Karabanovičius XIX a. šeštojo dešimtmečio pabaigoje supirko kelis
atskirus sklypus, o 2 aukštų mūrinį namą pasistatydino 1863 m. Manoma,
kad tai Žygimantų gatvės namas
nr. 3.
Buv. Radvilų rūmų vieta bei jį supusių kitų dvarvietės pastatų liekanos
netyrinėtos. Dalis dvaro statiniu galėjo atsidurti ir po dabartine, XIX
a. viduryje nutiesta Žygimantų gatve.
Pirminis Neries pakrantės reljefas ties Žygimantų gatve per paskutinius
du šimtus metų smarkiai pakito. Tai matyti iš geologinių tyrimų
medžiagos Vakarinės Vilnelės senvagės pakrantės šlaitai, suskaidyti
nūnai užpiltų upelių išgraužų,
kilo vakarų kryptimi. Ties dabartine Žygimantų gatvės sandūra su Radvilų
gatve bei vakarinėje dabartinės Žygimantų gatvės dalyje ties Neries vaga
jau driekėsi kalvų, stačiais šlaitais virtinė. Tai matyti ir XIX šimtmečio
pradžios piešiniuose. |
|
1823 m. piešinys ir jo fragmentas. |
Tuo tarpu ties dabartine Mokslų akademijos
biblioteka, arčiau Vilnelės senvagės, šlaitas buvo pastebimai žemesnis.
XVIII a. P. Smuglevičiaus piešinyje matomi prie pat upės stovėję apgriuvę
pastatai, neaukšti Neries šlaitai. |
|
P. Smuglevičius. Vilniaus pilys iš
šiaurės pusės. 1785 m. Sepija |
Kiek aukštesni šlaitai su nedideliais pastatais matomi jau
1831 m piešinyje. |
|
1831 m. piešinys |
Po 1831 m., kuomet Vilniaus pilių teritorijoje buvo įrengta Rusijos
tvirtovė bei pertvarkyta Neries pakrantė bei prieigos,
pradėtas gatvės Neries pakrante projektavimas. Tai turėjo būti bulvaras,
sujungiantis Žaliąjį tiltą su Antakalnio priemiesčiu. Projektuoti šį
bulvarą pradėta 1834 metais. Buvo numatyta nutiesti 12 sieksnių (apie
26m) pločio bulvarą. Tačiau bulvaro nuo Antakalnio gatvės iki Žaliojo
tilto projektavimas ir tiesimas užsitęsė. Tai daryti trukdė įvairiems
asmenims priklausantys žemės sklypai palei Neries upę. Bulvaras buvo
pradėtas tiesti tik 1845 metais.
Abdon Korzon. Vilniaus panorama nuo Pilies kalno.
1860 m.
Šie darbai betarpiškai buvo susiję ir su Neries pakrantės
sutvarkymu bei šlaitų tvirtinimu. Yra išlikę dabartinės Neries krantinės,
ties jau minėto J.
Karabanovičiaus sklypu, 1861 m. tvirtinimo brėžiniai.
Tiesiant bulvarą buvo performuoti ir išlyginti Neries pakrantės šlaitai.
Albert Swieykowski, fotografuota apie 1863 - 1865
m. Neseniai nutiestas Naujasis bulvaras.
Bulvaras dar kartą pertvarkytas 1882
1884 m.
1884 m. pradėtas statyti dabartinis Mokslų akademijos bibliotekos pastatas.
Rūmai baigti po 1888
m.
XIX - XX a. sandūroje išleistame atvirlaiškyje matoma
dabartinė Žygimantų gatvė
XIX a. ir XX a. sandūroje susiformuoja dabartinė gatvės
aplinka. Tiesa, gatvė dar ženkliai siauresnė. Ties Neries šlaitu auga
medžiai. Priešais dabartinę Mokslų akademijos biblioteką ir Žygimantų
gatvės namą nr. 2, Neries pakrante įrengtas privažiavimas prie upės.
Literatūros sąrašas:
V. Drėma. Dingęs Vilnius. V., 1991.
Adomas Honoris Kirkoras. Pasivaikščiojimai po Vilnių
ir jo apylinkes. V., 1991, p. 145.
K. Tiškevičius. Neris ir jos krantai hidrografo, istoriko,
archeologo ir etnografo akimis. V., 1992 (1871).
V. Jurkštas. Namas K. Poželos g. 6. - Vilniaus architektūra.
V., 1985. Lietuvos TSR Istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. T.1, Vilnius,
1988.
A. Pečkaitis. Vrublevskio gatvės rekonstrukcija Vilniuje.
Inžinerinė geologija (Archeologinių tyrinėjimų dalyje). V., 2002 07
08.
F. Sliesoriūnas. Gedimino aikštė. V., 1980, p. 34. S.
Samalavičius. Gedimino aikštė Vilniuje. Istoriniai tyrimai. T 1. Gedimino
aikštės Vilniuje istorija. PRPI, V., 1988.
Jonas Jurkštas. Senojo Vilniaus vandenys. V.,1990 m.
Abdon Korzon. Vilniaus panorama nuo Pilies kalno. Margarita
Matylytė. Vilniaus fotografija 1858 1915. V., 2001.
S. Samalavičius. Gedimino aikštė Vilniuje. Istoriniai
tyrimai. Gedimino aikštės Vilniuje istorija (tekstas)1 T., V., 1988.
F. Sliesoriūnas. Gedimino aikštė. V., 1980, p. 61 62.
Kitur nurodomi 1885 m., žr. Lietuvos TSR Istorijos ir kultūros paminklų
sąvadas. T.I, Vilnius, 1988.
Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Žygimantų gatvėje
Tvarkant Karaliaus Mindaugo tilto prieigas, rekonstruota
apie 200 m ilgio Žygimantų gatvės dalis: rytuose, gatvės pradžioje, nuo
sankryžos su Arsenalo ir T. Vrublevskio gatvėmis iki sandūros su Radvilų
gatve vakaruose. Rekonstrukcijos darbai apėmė apie 0,7 ha plotą.
Rekonstruojama gatvės važiuojamoji dalis palaipsniui žemėjo nuo Ha 92.20
m ties sankryža su Radvilų gatve iki Ha 91.08 m ties sankryža su Arsenalo
ir T. Vrublevskio gatvėmis. Važiuojamąją dalį ir šaligatvius skiria medžiais
apsodinta veja. Žygimantų gatve nutiesta daug ir įvairių požeminių komunikacijų.
Rekonstruojant gatvę keista senoji asfalto danga. Išilgai rekonstruojamosios
gatvės dalies, nuardžius senąją asfalto dangą, mechanizuotai nukastas
apie 60 cm storio viršutinis žemių sluoksnis. Kasti pilti skaldos ir
smėlio sluoksniai.
Priešais Žygimantų gatvės namą nr. 3 supiltose žemėse surastos prieš
II Pasaulinį karą gamintos šaligatvio plytelės su gamintojų antspaudais.
Didesnės apimties žemės darbai vyko ties rekonstruojamais komunikacijų
šuliniais. Tačiau ir čia kastos XX a. supiltos žemės.
Ženklesni žemės darbai vyko tik ties Žygimantų gatvės pietiniu važiuojamosios
dalies pakraščiu, kur tarp anksčiau nutiestų inžinerinių komunikacijų
tiesta nauja vandentiekio trasa.
Kultūrinis sluoksnis priešais Raudonojo kryžiaus
ligoninės parko tvorą ir Žygimantų gatvės namą nr. 3
Vandentiekio tranšėja mechanizuotai kasta
nuo Žygimantų gatvės sandūros su Radvilų gatve iki sankryžos su T. Vrublevskio
ir Arsenalo gatvėmis. Vandentiekio tranšėja kasta per 5 7 metrus nuo
Raudonojo kryžiaus ligoninės parko tvoros ir Žygimantų gatvės pastatų
nr. 3 ir nr. 2.
Palei Raudonojo kryžiaus ligoninės parko tvorą 1,2 1,5 m pločio tranšėja
iškasta iki 2 m gylio.
Tranšėjos sienelėse stebėtas 60 100 cm storio kultūrinis sluoksnis.
Priešais dabartinę Raudonojo kryžiaus ligoninės parko tvorą tai pilta
pilka žemė su smulkių griuvenų priemaiša, smėlio ir žvyro tarpsluoksniais.
Įžemis fiksuotas ties Ha 91.20 91.00 m.
Prie Žygimantų gatvės namo nr. 3 pirminis žemės reljefas palaipsniui žemėjo
rytų kryptimi; storesniu tapo ir kultūrinis sluoksnis. Tačiau tai ta pati
pilta pilka su smulkiomis griuvenomis žemė. Ties Žygimantų gatvės namo
nr. 3 rytiniu pakraščiu iki 2 2,5 m gylio mechanizuotai kasamoje vandentiekio
tranšėjoje įžemis jau nebepasiektas.
Per Žygimantų gatvės namų Nr. 3 ir nr. 2 tarpuvartę XX a. nutiestos komunikacijos
į Žygimantų gatvę. Kasama pilka pilta žemė.
XIX a. kolektorius priešais Žygimantų gatvės
namą nr. 2
Vandentiekio tranšėjoje, priešais Žygimantų gatvės namo
nr. 2 duris, Ha 90.03 m, atkasamas mūrinio XIX a. kolektoriaus skliauto
viršus. Kolektorius buvo nutiestas P - Š kryptimi. Jis 120 cm pločio.
Ties kolektoriumi žemės perkastos XX a. tiesiant įvairias komunikacijas:
per kolektorių jau buvo perkišti metaliniai vamzdžiai, vidus užverstas
žemėmis, šalia įkasti keramikiniai vamzdžiai. Vandentiekio tranšėja kasama
tarp ankstesniais metais gana tankiai nutiestų vamzdžių ir kabelių. Šalia
atkasto mūrinio XIX a. kolektoriaus skliauto į Žygimantų gatvės namą nr.
2 vėl buvo tiesiamos naujos nuotekų komunikacijos.
Spėjama kunigaikščių Radvilų rūmų architektūros
detalė
Tiesiant naujas nuotekų komunikacijas, ties
Žygimantų gatvės namo nr. 2 fasadinių durų vakariniu pakraščiu, piltose
žemėse, atkasta granito architektūros detalė. Tai stačiakampio gretasienio
formos pilkšvo granito dirbinys su balto marmuro inkrustacija. Granitas
šlifuotas. Plokštumų stačiakampiai 38x70,8 cm dydžio, šlifuoti. Išlikusi
tik viena iš trijų (?) balto marmuro inkrustacijų stačiakampė plokštė,
kuri prie granito plokštumos pritvirtinta ankeriais ir kalkių skiediniu.
Dirbinio galai lygūs, nešlifuoti, išlikę tvirtinimui iškalti grioveliai
su švinu užlietų geležinių kaiščių fragmentais. Tai galėtų būti vartų,
laiptų ar balkono kampinė apdailos detalė.
Čia, XV a. pab. XVII a. pietinėje Neries pakrantėje, kairiajame Vilnelės
senvagės deltos krante, priešais Valdovų pilį, plytėjo didelė LDK didikų
Radvilų valda.
Galimas dalykas, kad ši architektūros detalė čia pateko iš XIX a. pradžioje
išgriautų Radvilų rūmų. |
|
|
|
Architektūrinė detalė rasta buvusioje Radvilų valdoje
ties Nerimi. Ji saugoma Lietuvos pilių tyrimo centre.
Kultūrinis sluoksnis priešais Žygimantų gatvės
namą nr. 2
Kasant žemes ties mūriniu XIX a. kolektoriumi trūko vienas
iš XX a. nutiestų metalinių kanalizacijos vamzdžių. Likviduojant avarijos
pasekmes, žemės darbai išsiplėtė.
Šių darbų metu, per 720 cm į šiaurę nuo namo nr. 2, atkastas dar vienas
mūrinis kolektorius. Jis nutiestas išilgai dabartinės Žygimantų gatvės
R - V kryptimi. Kolektoriaus skliauto viršus fiksuotas ties Ha 89.83 m,
apačia Ha 88.80 m. Statybininkų planuose jis įvardintas kaip fekalinių
nuotekų trasa. Jungties tarp anksčiau minėto XIX a. kolektoriaus ir naujai
atkasto mūro kolektoriaus nepastebėta.
Tai skirtingo laiko ir paskirties kolektoriai. Atkastas fekalinių nuotekų
kolektorius išmūrytas jau XX a. Tiesiant fekalinių nuotekų trasą bei kitas
inžinerines komunikacijas senasis XIX a. kolektorius buvo nuardytas.
Išsiplėtus darbams, šalia kolektorių ir komunikacijų vamzdžių atsirado
galimybė iškasti 100x150 cm dydžio žvalgomąjį šurfą.
Šurfe, Ha 89.20 89.00 m, po XIX XX a. supiltais pilkšvos žemės ir
griuvenų sluoksniais, 270 280 cm gylyje nuo Žygimantų gatvės paviršiaus,
atkastas juodos durpingos žemės sluoksnis. Sluoksnyje tesurastos tik kelios
smulkios rudai glazūruotos balto molio ir žaliai glazūruotos rusvo molio
indų šukės, gyvulių kaulų.
Ha 88.84 88.47 m juodos durpingos žemės sluoksnyje atpreparuojamos ir
medinių statinių liekanos: vertikalaus apie 20 cm skersmens rąsto fragmentas
bei šalia jo horizontalūs 15 20 cm pločio ir 70 75 cm ilgio rąstų
fragmentai.
Nuo Ha 88.70 m iš juodos durpingos žemės sluoksnio jau sunkėsi gruntinis
vanduo. Po juoda durpinga žeme, Ha 88.20 m, 3,5 3,6 m gylyje nuo Žygimantų
gatvės asfalto dangos, atkastas balkšvas upės suplautas smėlis įžemis
(?) (4). Per balkšvą (4) upės suplautą smėlį jau sruvo gruntinis vanduo.
Šalia komunikacijų vamzdžių ir kolektoriaus iškastas
šurfas.
Jo dugne, Ha 88.84 88.47 m, juodos durpingos žemės sluoksnyje (3), matomos
medinių statinių liekanos
XV XVI a. mūro statiniai buv. kunigaikščių
Radvilų valdoje
Mechanizuotai kasant vandentiekio tranšėją, priešais
Žygimantų gatvės namo nr. 2 šiaurės rytinį kampą ir įvažiavimą į kiemą,
tarp komunikacijų vamzdžių, 105 135 cm gylyje nuo Žygimantų gatvės asfalto
dangos, Ha 90.78 90.36 m, atkasami mūrų fragmentai G-1, G-2. Atkasti
mūrai fiksuoti ir tyrinėti architekto Romo Buivydo ir architektės tyrėjos
Birutės Gudynaitės. |
|
Atkastų mūrų Žygimantų gatvėje planas |
|
|
|
Žygimantų gatvėje tarp komunikacijų
trasų atkastų gotiškojo laikotarpio mūrų fragmentai |
Mūras G1 ir G2 skiriami gotiškajam laikotarpiui. Mūras G-1 datuotas
XV a. pradžia; G2 datuojamas XV pabaiga XVI a. pradžia.
Šalia mūro G1 kastame šurfe nuo Ha 88.70 m jau sunkėsi gruntinis vanduo.
Mūro apačia fiksuota Ha 87.30 m.
Tarp inžinerinių komunikacijų mūro G2 pamatų apačios atkasti nepavyko.
Įžemis ties mūru G-2 fiksuotas Ha 88.15 m.
Atkasti pamatų mūro G-1 ir G-2 fragmentai priskirtini XV XVII a. čia
buv. kunigaikščių Radvilų valdos šiaurės rytinėje dalyje stovėjusiems
statiniams.
Kultūrinio sluoksnio pjūvis vandentiekio
tranšėjos šiaurinėje sienelėje
Jei pietinėje vandentiekio tranšėjos sienelėje ankstesnis
kultūrinis sluoksnis sunaikintas XX a. tiesiant komunikacijas, tai šiaurinėje,
ties aptiktais mūrų fragmentais, išlikęs ir ankstyvesnio laikotarpio kultūrinio
sluoksnio pjūvis. Kultūrinio sluoksnio pjūvio stratigrafijos analizė leidžia
pastebėti keletą svarbių sklypo raidos etapų.
Gatvės asfalto paviršius ties fiksuota kultūrinio sluoksnio pjūvio atkarpa
buvo Ha 92.09 m ties tranšėjos 33 m ir Ha 91.89 m ties tranšėjos 55 m.
Nuardžius gatvės dangą ir nukasus apie 60 cm storio piltų žemių sluoksnį,
didesnėje gatvės dalyje paruošiamieji darbai buvo pabaigti. Gatvės paviršius
išlygintas.
Mechanizuotai statybininkų sustumtos žemės matomos kultūrinio sluoksnio
pjūvio viršutinėje dalyje. Žemės XX a. supiltos ir ties XIX a. mūrinio
kolektoriaus skliautu.
Išilgai fiksuotos kultūrinio sluoksnio atkarpos, po statybininkų sustumtomis
žemėmis, nuo Ha 91.50 - 91.20 m, stebėtas iki 50 cm storio piltas pilkšvos
smėlingos žemės su smulkiomis griuvenomis sluoksnis.
48 55 m pilkšvos smėlingos žemės sluoksnis buvo supiltas ant pilkos
žemės sluoksnio, susidariusio virš akmenų grindinio liekanų (4) 49 50
m, 54 m, kuris sietinas su XIX a. viduryje nutiesto bulvaro grindiniu.
Grindinio (4) akmenys fiksuoti Ha 90.60 90. 80 m.
Vandentiekio tranšėja Žygimantų gatvėje. Kultūrinio
sluoksnio pjūvis tarp mūrų G 1 ir G 2
Grindinys (4) išgrįstas nugriovus gotikos stiliaus mūrus
G-1 G-2.
Šalia ir tarp mūrų G-1 ir G-2 fiksuoti pilti griuvenų sluoksniai, kuriuose
gausų stambių plytgalių, skiedinio gabalų, molio ir pilkšvos žemės intarpų.
Šie sluoksniai formavosi XIX a. pirmojoje pusėje griaunant Radvilų valdoje
stovėjusius statinius.
Vakarinėje mūro G-1 pusėje, 53 m, Ha 90.15 m, griuvenų sluoksnyje (8),
ruošiant kultūrinio sluoksnio pjūvį fiksacijai, rastas Prūsijos Frydricho
Vilhelmo (1796 1798 m) grašis (rad. sąr. nr. 112).
Tik mūro G-2 vakarinėje pusėje, 47 49 m, nuo Ha 89.80 m iki pat kasamos
vandentiekio tranšėjos apačios Ha 89.00 m, stebėtas juodos žemės sluoksnis
(10), kuriame aptikta XVI XVII a. pradžios keramikos dirbinių.
Apie 3 m gylio vandentiekio tranšėja ties jos apačia jau buvo vos apie
1,5 m pločio. Nuoseklesniems juodos žemės sluoksnio tyrinėjimams priešinosi
statybininkai, kuriems, tiesiant naują vandentiekio trasą, buvo reikalingas
tankus, susigulėjęs gruntas. Vėliau, kiek praplėtus tyrimų plotą, juodos
žemės sluoksnis žvalgytas kiek nuosekliau.
XIX a. bulvaro grindinys
Užfiksavus kultūrinio sluoksnio pjūvį, bandyta pasekti
atkastų mūro sienų G-1 ir G-2 kryptį. Tęsiant Žygimantų gatvės rekonstrukcijos
darbus, vandentiekio tranšėjos plotą šiaurės kryptimi pavyko praplėsti
tik per 2 2,5 m.
Po XIX XX a. supiltomis žemėmis, 80 89 cm gylyje nuo Žygimantų gatvės
asfalto dangos, Ha 90.90 90.84 m, atkastas apie 830 cm ilgio ir 45
180 cm pločio apardyto akmenų grindinio fragmentas. Grindiniui naudoti
25x20, 20x13,12x10, 18x15 ir pnš. dydžio paprasti lauko akmenys. Šiauriniu
pakraščiu grindinys turi aiškiai suformuotą kelkraštį, kuris nuo Žygimantų
gatvės namo nr. 2 nutolęs per 12 m. Pietiniu pakraščiu jis, kaip vėliau
paaiškėjo, nuardytas kasant tranšėją mūriniam nuotekų kolektoriui. Šis
kolektorius, nutiestas išilgai Žygimantų gatvės, jau buvo atkastas ir
ties XIX a. kolektoriaus skliautu. Grindinio akmenys stebėti ir fiksuotame
kultūrinio sluoksnio pjūvyje betarpiškai virš mūro G-1. Galima manyti,
kad grindinys išgrįstas greit po to, kai buvo nugriautas mūras G-1.
Akmenų grindinio fragmentas atkastas dabartinėje Žygimantų
gatvėje
Žinoma, kad 1845 m. Neries pakrante buvo pradėtas tiesti
bulvaras. Apie 26 m pločio bulvaras sujungė Žaliąjį tiltą su Antakalnio
priemiesčiu. Galimas dalykas, kad atkastas grindinys ir yra šio bulvaro
važiuojamoji dalis. Kaip rodo vėlesnio laikotarpio ikonografinė medžiaga
ir planai, pietinėje bulvaro pusėje, ties gatvės pastatais, buvusi jo
važiuojamoji dalis, o išilgai Neries krantinės, šiaurine jo puse buvo
pasodinti medžiai (žr. istorinės medžiagos apžvalgą).
Reikia manyti, kad kelias ar gatvelė palei Neries pakrantę buvo ir ankstesniais
šimtmečiais. Istorikė Kristina Makovska supažindino su Varšuvos archyvuose
surastu XVII a. pab. ar XVIII a. šios miesto dalies planu. Jame, Radvilų
valdos šiauriniu pakraščiu, Neries pakrante, jau pažymėta gatvė - Tylna
ulica. Šis planas, kaip ir kiti su šia Radvilų valda susiję dokumentai
viešai dar neskelbti. Istorikė Kristina Makovska maloniai leido šį planą
atspausdinti ataskaitos tekste. Matyt, šios, brėžinyje žymėtos, gatvės
grindinys buvo aptiktas ir Žygimantų gatvės sklypo nr. 13 žvalgomųjų archeologinių
tyrimų metu. Jos danga tai tankiai supluktas žvyro ir smulkių griuvenėlių
sluoksnis. Senosios gatvės ar kelio reikėtų ieškoti kiek arčiau Neries
pakrantės, atkastų mūrų G-1 ir G-2, kurie skirtini Radvilų valdai, šiaurinėje
pusėje.
Istorikės Kristinos Makovskos pateiktas XVII a. pab./XVIII
a. pradžios valdų ties Neries upe planas
Radinių apžvalga...
Archeologas Gediminas
Gendrėnas |