Gediminas Gendrėnas

Egidijus Ožalas

VILNIUS 2002.
KARALIAUS MINDAUGO TILTO PRIEIGOS. ŽVALGOMIEJI ARCHEOLOGINIAI TYRIMAI. KAIRYSIS NERIES KRANTAS.

ŽYGIMANTŲ GATVĖS REKONSTRUKCIJA

VILNIUS 2003

Įvadas

Tvarkant Karaliaus Mindaugo tilto prieigas, rekonstruota apie 200 m ilgio Žygimantų gatvės dalis: rytuose, gatvės pradžioje, nuo sankryžos su Arsenalo ir T. Vrublevskio gatvėmis iki sandūros su Radvilų gatve vakaruose. Rekonstrukcijos darbai apėmė apie 0,7 ha plotą. Gatvės važiuojamoji dalis rekonstruojamoje dalyje palaipsniui žemėjo nuo Ha 92.20 m vakarų pusėje iki Ha 91.08 m rytų pusėje. Važiuojamąją dalį ir šaligatvius skiria medžiais apsodinta veja (nuotr. nr. 1 – 2). Po Žygimantų gatve nutiesta daug ir įvairių komunikacijų (br. nr. 1).

Rekonstruojant gatvę keista senoji asfalto danga. Išilgai rekonstruojamosios gatvės dalies, nuardžius senąją asfalto dangą, mechanizuotai nukastas apie 60 cm storio viršutinis žemių sluoksnis (nuotr. nr. 2 – 6). Didesnės apimties žemės darbai vyko ties taisomais komunikacijų šuliniais. Kastos ankstesnių statybų metais perkastos žemės. Ženklesni žemės darbai vyko tik ties pietiniu važiuojamosios dalies pakraščiu, kur tarp anksčiau nutiestų inžinerinių komunikacijų tiesta nauja vandentiekio trasa. Vandentiekio tranšėja vakarinėje gatvės dalyje kasta iki 2,5 m gylio, o rytinėje apie 3,5 m gylio nuo tuometinės Žygimantų gatvės asfalto dangos.

Žvalgomuosius archeologijos tyrimus Žygimantų gatvėje vykdė Pilių tyrimo centro archeologas Gediminas Gendrėnas (vad. E. Ožalas), braižė Pilių tyrimo centro architektūros skyriaus darbuotojai, konsultavo architektūros ekspertė Birutė Gudynaitė, fotografavo ataskaitos autorius bei architektas Vytautas Abramauskas.

Vandentiekio tranšėjoje, priešais Žygimantų gatvės namo Nr. 2 fasadines duris, atkastas XIX a. nuotekų kanalo mūrinio skliauto fragmentas. Priešais Žygimantų gatvės namų nr. 2 rytinę tarpuvartę aptiktos XV a. pradžia ir XV/XVI a. sandūra datuotinos mūrų liekanos. Surasta XVIa. – XVII a. pradžios keramikos šukių.

Trumpa istorijos šaltinių tyrinėjimų apžvalga

Žygimantų gatvės rekonstrukcijos darbai apėmė tik apie 200 m ilgio rytinę jos dalį. Gatvės asfalto danga bei komunikacijos perklotos nuo Žygimantų gatvės sandūros su Radvilų gatve vakarinėje rekonstruojamos gatvės dalyje iki pat Žygimantų gatvės sankryžos su Arsenalo ir T. Vrublevskio gatvėmis.

Čia, XV a. pab. – XVII a. pietinėje Neries pakrantėje, kairiajame Vilnelės senvagės deltos krante, priešais Valdovų pilį, plytėjo didelė LDK didikų Radvilų valda.

Žinoma, kad Jurgis Radvila (1480 – 1541), nuo 1508 m. LDK lauko etmonas, kuris “savo dvaro sklype prie Neries” 1506 m. pastatė Marijos Snieginės bažnyčią bei karmelitų vienuolyną. Tikriausiai jo statyti ir puošnūs rezidenciniai rūmai, kuriuose gyveno jo vaikai: M.Radvila Rudasis (1515 – 1584), Trakų vaivada, nuo 1561 m. LDK didysis etmonas, o nuo 1565 m. LDK kancleris, ir Barbora Radvilaitė (1520 – 1551), ištaiginguose rūmų soduose susitikinėjusi su didžiuoju kunigaikščiu Žygimantu Augustu. Šie rūmai buvo pagrindinė Biržų – Dubingių Radvilų rezidencija iki paskutiniosios jų paveldėtojos Liudvikos Karolinos Radvilaitės (1667 – 1695) mirties.

Architektas Vladas Drėma, išnagrinėjęs istorinę ir ikonografinę medžiagą, taip aprašo Radvilų ties Nerimi buvusią Radvilų valdą, vadindamas ją dvaru: “… rūmai buvo dideli, trijų aukštų, puošnūs, vieningo italų manierizmo stiliaus. Iš rytų pusės juos supo didelis itališko tipo sodas, pakraščiais apsodintas liepomis ir eglėmis, o viduryje obelų ir vyšnių alėjomis. Centre puikavo įvairiausiais gėlynais apsupti keturi tvenkiniai. Radvilų sodą nuo Žemutinės pilies teskyrė Vilnelės senvagė, per kurią Žygimantas Augustas, regis, buvo įrengęs dengtą tiltelį, kuriuo naudojosi 1542 – 1547 m. vakarais lankydamas Barborą Radvilaitę jos rūmuose. Vakarinėje Radvilų rūmų dalyje buvo platus ūkinis kiemas, apstatytas mediniais dvariškių namais, arklidėmis, svirnais, bravorais ir kitais ūkiniais pastatais. Dar toliau, ant vienišos kalvos, kilo Marijos Snieginės bažnyčia ir karmelitų vienuolyno mūrai.

… Boguslavo Radvilos (1620 – 1669) laikais šiuose rūmuose buvo labai vertingų dailės kūrinių kolekcija – 2602 paveikslai, tarp jų šeši Luko Kranacho darbai, o graviūrų, piešinių ir architektūros brėžinių be skaičiaus. “

Jei Brauno atlase, spėjamoje Radvilų valdos vietoje, gana retai užstatytame kvartale, pavaizduota tik keletas schematiškų pastatėlių, o valdos vakarinėje dalyje – galimas dalykas Marijos Snieginės bažnyčios bei karmelitų vienuolyno pastatų kontūrai, tai jau T. Makovskio 1600 m. panoramos kairiajame apatiniame kampe, matome nupieštą sutvirtintą (?) Neries krantinę, Radvilų valdos centrinių rūmų su bokštu siluetą, bei dar kelis mūrinius (?) pastatus, juos supusio sodo medžius.

1581 metų Brauno atlaso ištraukos
T. Makovskio 1600 m. panoramos fragmentai

Pastaruoju metu istorikė Kristina Makovska supažindino su XVII a. antros pusės Radvilų valdos ties Neries upe planu. Apie 1997 m. jis aptiktas Varšuvos archyve. Planas gana detalus, be to leidžia kalbėti apie Radvilų valdoje stovėjusią pilį su aptvarine siena, kampiniais bokštais, rūmų pastatais.

Istorikių K. Makovskos ir R. Lebedytės Varšuvoje surastas Radvilų valdos ties Neries upe planas

Apie 1705 m. Radvilų rūmai sudegė ligi pamatų ir daugiau nebebuvo atstatyti.
XVIII a. – XIX a. ties dabartine Žygimantų gatve stovėję pastatai matyti ir XVIII a. Fiurstenhofo plane, 1808 m. Vilniaus miesto bei vėlesniuose XIX a. pradžios planuose.

Ištrauka iš 1737 m. Vilniaus Fiurstenhofo plano

1737 m. plane Radvilų rūmų gynybine siena aptvertas sklypas šiame plane panašus į K. Makovskos ir R. Lebedytės surastame XVII a. pab. plane nubraižytų rūmų planą. Matome tą pačią aptvarinę sieną, pietvakariniame ir šiaurės rytiniame kampuose dar nubraižytus apvalius bokštus, rūmų pastatus, tvenkinius, o tarp rūmų ir tvenkinių - parko alėjas.

XVIII a. pabaigoje apgriuvusius Radvilų reprezentacinius rūmus nupiešė architektas P. Rosis, tada jie priklausė Liudvikui Abramovičiui (pos. 762).

1808 m. miesto plane jau nebebraižoma aptvarinė sklypo siena, bokštai. Tiesa, plane dar matomas rūmų, sujungtų į vieną pastatą planas, kiek pakitęs tvenkinių planas, visa eilė medinių pastatų. Senoji valda suskaidyta į visą eilę atskirų posesijų: 760 – 762, 781 – 782, 656.

Ištrauka iš Vilniaus miesto 1808 m. plano kopijos knygoje: Vl. Drėma. “Dingęs Vilnius”.

1828 m. Radvilų ekonomijos prokuratorija šiuos Radvilų rūmų griuvėsius pardavė už 500 rublių kaip statybinę medžiagą, iš kurios 1829 m. Kosobudskis (Kossobudzki) už Aušros vartų pastatė užvažiuojamuosius namus.

XIX a. viduryje dar buvo matomi Radvilų laikotarpio statinių griuvėsiai. K.Tiškevičius, 1857 m. keliavęs Nerimi, taip rašė apie Radvilų statinių liekanas: “… Iš visų Barboros rūmų išliko vienintelis šešiabriaunis tarsi netaisyklingas bokštelis. Jis ir dabar paneriu į Naująjį krantinės bulvarą, kuris jungia senąjį bulvarą su Žaliuoju tiltu, savo nuostabia architektūra ir visokiausiais senovės bruožais sustabdo kiekvieną praeivį. Tai yra paskutinė liekana tų griuvėsių, kurie mūsų akyse dingo amžinai.” Tiesa, matyt, vėlesnių metų išnašose jis pastebi: “Jau nebėra ir to paskutinio pirma minėtų laikų atsiminimo, kuris dar nėra ištrintas iš galvų. Nugriautas jis ligi pamatų, o toje vietoje prie Neries iškilo ištaigingi p. Korabavičiaus namai.”

Korabavičiaus namas 1860 m. nuotraukos fragmente. Abdon Korzon nuotrauka.

XIX a. viduryje apie išlikusius Radvilų dvaro mūrus rašė ir Adomas Kirkoras. J. Karabanovičius XIX a. šeštojo dešimtmečio pabaigoje supirko kelis atskirus sklypus, o 2 aukštų mūrinį namą pasistatydino 1863 m. Manoma, kad tai Žygimantų gatvės namas nr. 3.

Buv. Radvilų rūmų vieta bei jį supusių kitų dvarvietės pastatų liekanos netyrinėtos. Dalis dvaro statiniu galėjo atsidurti ir po dabartine, XIX a. viduryje nutiesta Žygimantų gatve.

Pirminis Neries pakrantės reljefas ties Žygimantų gatve per paskutinius du šimtus metų smarkiai pakito. Tai matyti iš geologinių tyrimų medžiagos Vakarinės Vilnelės senvagės pakrantės šlaitai, suskaidyti nūnai užpiltų upelių išgraužų, kilo vakarų kryptimi. Ties dabartine Žygimantų gatvės sandūra su Radvilų gatve bei vakarinėje dabartinės Žygimantų gatvės dalyje ties Neries vaga jau driekėsi kalvų, stačiais šlaitais virtinė. Tai matyti ir XIX šimtmečio pradžios piešiniuose.

1823 m. piešinys ir jo fragmentas.
Tuo tarpu ties dabartine Mokslų akademijos biblioteka, arčiau Vilnelės senvagės, šlaitas buvo pastebimai žemesnis. XVIII a. P. Smuglevičiaus piešinyje matomi prie pat upės stovėję apgriuvę pastatai, neaukšti Neries šlaitai.
P. Smuglevičius. Vilniaus pilys iš šiaurės pusės. 1785 m. Sepija
Kiek aukštesni šlaitai su nedideliais pastatais matomi jau 1831 m piešinyje.
1831 m. piešinys

Po 1831 m., kuomet Vilniaus pilių teritorijoje buvo įrengta Rusijos tvirtovė bei pertvarkyta Neries pakrantė bei prieigos, pradėtas gatvės Neries pakrante projektavimas. Tai turėjo būti bulvaras, sujungiantis Žaliąjį tiltą su Antakalnio priemiesčiu. Projektuoti šį bulvarą pradėta 1834 metais. Buvo numatyta nutiesti 12 sieksnių (apie 26m) pločio bulvarą. Tačiau bulvaro nuo Antakalnio gatvės iki Žaliojo tilto projektavimas ir tiesimas užsitęsė. Tai daryti trukdė įvairiems asmenims priklausantys žemės sklypai palei Neries upę. Bulvaras buvo pradėtas tiesti tik 1845 metais.

Abdon Korzon. Vilniaus panorama nuo Pilies kalno. 1860 m.

Šie darbai betarpiškai buvo susiję ir su Neries pakrantės sutvarkymu bei šlaitų tvirtinimu. Yra išlikę dabartinės Neries krantinės, ties jau minėto J. Karabanovičiaus sklypu, 1861 m. tvirtinimo brėžiniai.

Tiesiant bulvarą buvo performuoti ir išlyginti Neries pakrantės šlaitai.

Albert Swieykowski, fotografuota apie 1863 - 1865 m. Neseniai nutiestas Naujasis bulvaras.

Bulvaras dar kartą pertvarkytas 1882 – 1884 m.
1884 m. pradėtas statyti dabartinis Mokslų akademijos bibliotekos pastatas. Rūmai baigti po 1888 m.

XIX - XX a. sandūroje išleistame atvirlaiškyje matoma dabartinė Žygimantų gatvė

XIX a. ir XX a. sandūroje susiformuoja dabartinė gatvės aplinka. Tiesa, gatvė dar ženkliai siauresnė. Ties Neries šlaitu auga medžiai. Priešais dabartinę Mokslų akademijos biblioteką ir Žygimantų gatvės namą nr. 2, Neries pakrante įrengtas privažiavimas prie upės.

Literatūros sąrašas:

V. Drėma. Dingęs Vilnius. V., 1991.
Adomas Honoris Kirkoras. Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes. V., 1991, p. 145.
K. Tiškevičius. Neris ir jos krantai hidrografo, istoriko, archeologo ir etnografo akimis. V., 1992 (1871).
V. Jurkštas. Namas K. Poželos g. 6. - Vilniaus architektūra. V., 1985. Lietuvos TSR Istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. T.1, Vilnius, 1988.
A. Pečkaitis. Vrublevskio gatvės rekonstrukcija Vilniuje. Inžinerinė geologija (Archeologinių tyrinėjimų dalyje). V., 2002 07 – 08.
F. Sliesoriūnas. Gedimino aikštė. V., 1980, p. 34. S. Samalavičius. Gedimino aikštė Vilniuje. Istoriniai tyrimai. T 1. Gedimino aikštės Vilniuje istorija. PRPI, V., 1988.
Jonas Jurkštas. Senojo Vilniaus vandenys. V.,1990 m.
Abdon Korzon. “Vilniaus panorama nuo Pilies kalno”. Margarita Matylytė. Vilniaus fotografija 1858 – 1915. V., 2001.
S. Samalavičius. Gedimino aikštė Vilniuje. Istoriniai tyrimai. Gedimino aikštės Vilniuje istorija (tekstas)1 T., V., 1988.
F. Sliesoriūnas. Gedimino aikštė. V., 1980, p. 61 – 62. Kitur nurodomi 1885 m., žr. Lietuvos TSR Istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. T.I, Vilnius, 1988.


Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Žygimantų gatvėje

Tvarkant Karaliaus Mindaugo tilto prieigas, rekonstruota apie 200 m ilgio Žygimantų gatvės dalis: rytuose, gatvės pradžioje, nuo sankryžos su Arsenalo ir T. Vrublevskio gatvėmis iki sandūros su Radvilų gatve vakaruose. Rekonstrukcijos darbai apėmė apie 0,7 ha plotą.

Rekonstruojama gatvės važiuojamoji dalis palaipsniui žemėjo nuo Ha 92.20 m ties sankryža su Radvilų gatve iki Ha 91.08 m ties sankryža su Arsenalo ir T. Vrublevskio gatvėmis. Važiuojamąją dalį ir šaligatvius skiria medžiais apsodinta veja. Žygimantų gatve nutiesta daug ir įvairių požeminių komunikacijų.

Rekonstruojant gatvę keista senoji asfalto danga. Išilgai rekonstruojamosios gatvės dalies, nuardžius senąją asfalto dangą, mechanizuotai nukastas apie 60 cm storio viršutinis žemių sluoksnis. Kasti pilti skaldos ir smėlio sluoksniai.

Priešais Žygimantų gatvės namą nr. 3 supiltose žemėse surastos prieš II Pasaulinį karą gamintos šaligatvio plytelės su gamintojų antspaudais.
Didesnės apimties žemės darbai vyko ties rekonstruojamais komunikacijų šuliniais. Tačiau ir čia kastos XX a. supiltos žemės.

Ženklesni žemės darbai vyko tik ties Žygimantų gatvės pietiniu važiuojamosios dalies pakraščiu, kur tarp anksčiau nutiestų inžinerinių komunikacijų tiesta nauja vandentiekio trasa.

Kultūrinis sluoksnis priešais Raudonojo kryžiaus ligoninės parko tvorą ir Žygimantų gatvės namą nr. 3

Vandentiekio tranšėja mechanizuotai kasta nuo Žygimantų gatvės sandūros su Radvilų gatve iki sankryžos su T. Vrublevskio ir Arsenalo gatvėmis. Vandentiekio tranšėja kasta per 5 – 7 metrus nuo Raudonojo kryžiaus ligoninės parko tvoros ir Žygimantų gatvės pastatų nr. 3 ir nr. 2.

Palei Raudonojo kryžiaus ligoninės parko tvorą 1,2 – 1,5 m pločio tranšėja iškasta iki 2 m gylio.
Tranšėjos sienelėse stebėtas 60 – 100 cm storio kultūrinis sluoksnis. Priešais dabartinę Raudonojo kryžiaus ligoninės parko tvorą – tai pilta pilka žemė su smulkių griuvenų priemaiša, smėlio ir žvyro tarpsluoksniais. Įžemis fiksuotas ties Ha 91.20 – 91.00 m.

Prie Žygimantų gatvės namo nr. 3 pirminis žemės reljefas palaipsniui žemėjo rytų kryptimi; storesniu tapo ir kultūrinis sluoksnis. Tačiau tai ta pati pilta pilka su smulkiomis griuvenomis žemė. Ties Žygimantų gatvės namo nr. 3 rytiniu pakraščiu iki 2 – 2,5 m gylio mechanizuotai kasamoje vandentiekio tranšėjoje įžemis jau nebepasiektas.

Per Žygimantų gatvės namų Nr. 3 ir nr. 2 tarpuvartę XX a. nutiestos komunikacijos į Žygimantų gatvę. Kasama pilka pilta žemė.

XIX a. kolektorius priešais Žygimantų gatvės namą nr. 2

Vandentiekio tranšėjoje, priešais Žygimantų gatvės namo nr. 2 duris, Ha 90.03 m, atkasamas mūrinio XIX a. kolektoriaus skliauto viršus. Kolektorius buvo nutiestas P - Š kryptimi. Jis 120 cm pločio. Ties kolektoriumi žemės perkastos XX a. tiesiant įvairias komunikacijas: per kolektorių jau buvo perkišti metaliniai vamzdžiai, vidus užverstas žemėmis, šalia įkasti keramikiniai vamzdžiai. Vandentiekio tranšėja kasama tarp ankstesniais metais gana tankiai nutiestų vamzdžių ir kabelių. Šalia atkasto mūrinio XIX a. kolektoriaus skliauto į Žygimantų gatvės namą nr. 2 vėl buvo tiesiamos naujos nuotekų komunikacijos.

Spėjama kunigaikščių Radvilų rūmų architektūros detalė

Tiesiant naujas nuotekų komunikacijas, ties Žygimantų gatvės namo nr. 2 fasadinių durų vakariniu pakraščiu, piltose žemėse, atkasta granito architektūros detalė. Tai stačiakampio gretasienio formos pilkšvo granito dirbinys su balto marmuro inkrustacija. Granitas šlifuotas. Plokštumų stačiakampiai 38x70,8 cm dydžio, šlifuoti. Išlikusi tik viena iš trijų (?) balto marmuro inkrustacijų – stačiakampė plokštė, kuri prie granito plokštumos pritvirtinta ankeriais ir kalkių skiediniu. Dirbinio galai lygūs, nešlifuoti, išlikę tvirtinimui iškalti grioveliai su švinu užlietų geležinių kaiščių fragmentais. Tai galėtų būti vartų, laiptų ar balkono kampinė apdailos detalė.

Čia, XV a. pab. – XVII a. pietinėje Neries pakrantėje, kairiajame Vilnelės senvagės deltos krante, priešais Valdovų pilį, plytėjo didelė LDK didikų Radvilų valda. Galimas dalykas, kad ši architektūros detalė čia pateko iš XIX a. pradžioje išgriautų Radvilų rūmų.

 

Architektūrinė detalė rasta buvusioje Radvilų valdoje ties Nerimi. Ji saugoma Lietuvos pilių tyrimo centre.

Kultūrinis sluoksnis priešais Žygimantų gatvės namą nr. 2

Kasant žemes ties mūriniu XIX a. kolektoriumi trūko vienas iš XX a. nutiestų metalinių kanalizacijos vamzdžių. Likviduojant avarijos pasekmes, žemės darbai išsiplėtė.

Šių darbų metu, per 720 cm į šiaurę nuo namo nr. 2, atkastas dar vienas mūrinis kolektorius. Jis nutiestas išilgai dabartinės Žygimantų gatvės R - V kryptimi. Kolektoriaus skliauto viršus fiksuotas ties Ha 89.83 m, apačia – Ha 88.80 m. Statybininkų planuose jis įvardintas kaip fekalinių nuotekų trasa. Jungties tarp anksčiau minėto XIX a. kolektoriaus ir naujai atkasto mūro kolektoriaus nepastebėta.

Tai skirtingo laiko ir paskirties kolektoriai. Atkastas fekalinių nuotekų kolektorius išmūrytas jau XX a. Tiesiant fekalinių nuotekų trasą bei kitas inžinerines komunikacijas senasis XIX a. kolektorius buvo nuardytas.

Išsiplėtus darbams, šalia kolektorių ir komunikacijų vamzdžių atsirado galimybė iškasti 100x150 cm dydžio žvalgomąjį šurfą.
Šurfe, Ha 89.20 – 89.00 m, po XIX – XX a. supiltais pilkšvos žemės ir griuvenų sluoksniais, 270 – 280 cm gylyje nuo Žygimantų gatvės paviršiaus, atkastas juodos durpingos žemės sluoksnis. Sluoksnyje tesurastos tik kelios smulkios rudai glazūruotos balto molio ir žaliai glazūruotos rusvo molio indų šukės, gyvulių kaulų.

Ha 88.84 – 88.47 m juodos durpingos žemės sluoksnyje atpreparuojamos ir medinių statinių liekanos: vertikalaus apie 20 cm skersmens rąsto fragmentas bei šalia jo horizontalūs 15 – 20 cm pločio ir 70 – 75 cm ilgio rąstų fragmentai.

Nuo Ha 88.70 m iš juodos durpingos žemės sluoksnio jau sunkėsi gruntinis vanduo. Po juoda durpinga žeme, Ha 88.20 m, 3,5 – 3,6 m gylyje nuo Žygimantų gatvės asfalto dangos, atkastas balkšvas upės suplautas smėlis – įžemis (?) (4). Per balkšvą (4) upės suplautą smėlį jau sruvo gruntinis vanduo.

Šalia komunikacijų vamzdžių ir kolektoriaus iškastas šurfas.
Jo dugne, Ha 88.84 – 88.47 m, juodos durpingos žemės sluoksnyje (3), matomos medinių statinių liekanos

XV – XVI a. mūro statiniai buv. kunigaikščių Radvilų valdoje

Mechanizuotai kasant vandentiekio tranšėją, priešais Žygimantų gatvės namo nr. 2 šiaurės rytinį kampą ir įvažiavimą į kiemą, tarp komunikacijų vamzdžių, 105 – 135 cm gylyje nuo Žygimantų gatvės asfalto dangos, Ha 90.78 – 90.36 m, atkasami mūrų fragmentai G-1, G-2. Atkasti mūrai fiksuoti ir tyrinėti architekto Romo Buivydo ir architektės – tyrėjos Birutės Gudynaitės.

Atkastų mūrų Žygimantų gatvėje planas
Žygimantų gatvėje tarp komunikacijų trasų atkastų gotiškojo laikotarpio mūrų fragmentai

Mūras G–1 ir G–2 skiriami gotiškajam laikotarpiui. Mūras G-1 datuotas XV a. pradžia; G–2 datuojamas XV pabaiga – XVI a. pradžia.
Šalia mūro G–1 kastame šurfe nuo Ha 88.70 m jau sunkėsi gruntinis vanduo. Mūro apačia fiksuota Ha 87.30 m.

Tarp inžinerinių komunikacijų mūro G–2 pamatų apačios atkasti nepavyko. Įžemis ties mūru G-2 fiksuotas Ha 88.15 m.
Atkasti pamatų mūro G-1 ir G-2 fragmentai priskirtini XV – XVII a. čia buv. kunigaikščių Radvilų valdos šiaurės rytinėje dalyje stovėjusiems statiniams.

Kultūrinio sluoksnio pjūvis vandentiekio tranšėjos šiaurinėje sienelėje

Jei pietinėje vandentiekio tranšėjos sienelėje ankstesnis kultūrinis sluoksnis sunaikintas XX a. tiesiant komunikacijas, tai šiaurinėje, ties aptiktais mūrų fragmentais, išlikęs ir ankstyvesnio laikotarpio kultūrinio sluoksnio pjūvis. Kultūrinio sluoksnio pjūvio stratigrafijos analizė leidžia pastebėti keletą svarbių sklypo raidos etapų.

Gatvės asfalto paviršius ties fiksuota kultūrinio sluoksnio pjūvio atkarpa buvo Ha 92.09 m ties tranšėjos 33 m ir Ha 91.89 m ties tranšėjos 55 m. Nuardžius gatvės dangą ir nukasus apie 60 cm storio piltų žemių sluoksnį, didesnėje gatvės dalyje paruošiamieji darbai buvo pabaigti. Gatvės paviršius išlygintas.

Mechanizuotai statybininkų sustumtos žemės matomos kultūrinio sluoksnio pjūvio viršutinėje dalyje. Žemės XX a. supiltos ir ties XIX a. mūrinio kolektoriaus skliautu. Išilgai fiksuotos kultūrinio sluoksnio atkarpos, po statybininkų sustumtomis žemėmis, nuo Ha 91.50 - 91.20 m, stebėtas iki 50 cm storio piltas pilkšvos smėlingos žemės su smulkiomis griuvenomis sluoksnis.

48 – 55 m pilkšvos smėlingos žemės sluoksnis buvo supiltas ant pilkos žemės sluoksnio, susidariusio virš akmenų grindinio liekanų (4) 49 – 50 m, 54 m, kuris sietinas su XIX a. viduryje nutiesto bulvaro grindiniu. Grindinio (4) akmenys fiksuoti Ha 90.60 – 90. 80 m.

Vandentiekio tranšėja Žygimantų gatvėje. Kultūrinio sluoksnio pjūvis tarp mūrų G 1 ir G 2

Grindinys (4) išgrįstas nugriovus gotikos stiliaus mūrus G-1 – G-2.
Šalia ir tarp mūrų G-1 ir G-2 fiksuoti pilti griuvenų sluoksniai, kuriuose gausų stambių plytgalių, skiedinio gabalų, molio ir pilkšvos žemės intarpų. Šie sluoksniai formavosi XIX a. pirmojoje pusėje griaunant Radvilų valdoje stovėjusius statinius.

Vakarinėje mūro G-1 pusėje, 53 m, Ha 90.15 m, griuvenų sluoksnyje (8), ruošiant kultūrinio sluoksnio pjūvį fiksacijai, rastas Prūsijos Frydricho Vilhelmo (1796 – 1798 m) grašis (rad. sąr. nr. 112).

Tik mūro G-2 vakarinėje pusėje, 47 – 49 m, nuo Ha 89.80 m iki pat kasamos vandentiekio tranšėjos apačios Ha 89.00 m, stebėtas juodos žemės sluoksnis (10), kuriame aptikta XVI – XVII a. pradžios keramikos dirbinių.

Apie 3 m gylio vandentiekio tranšėja ties jos apačia jau buvo vos apie 1,5 m pločio. Nuoseklesniems juodos žemės sluoksnio tyrinėjimams priešinosi statybininkai, kuriems, tiesiant naują vandentiekio trasą, buvo reikalingas tankus, susigulėjęs gruntas. Vėliau, kiek praplėtus tyrimų plotą, juodos žemės sluoksnis žvalgytas kiek nuosekliau.

XIX a. bulvaro grindinys

Užfiksavus kultūrinio sluoksnio pjūvį, bandyta pasekti atkastų mūro sienų G-1 ir G-2 kryptį. Tęsiant Žygimantų gatvės rekonstrukcijos darbus, vandentiekio tranšėjos plotą šiaurės kryptimi pavyko praplėsti tik per 2 – 2,5 m.

Po XIX – XX a. supiltomis žemėmis, 80 – 89 cm gylyje nuo Žygimantų gatvės asfalto dangos, Ha 90.90 – 90.84 m, atkastas apie 830 cm ilgio ir 45 – 180 cm pločio apardyto akmenų grindinio fragmentas. Grindiniui naudoti 25x20, 20x13,12x10, 18x15 ir pnš. dydžio paprasti lauko akmenys. Šiauriniu pakraščiu grindinys turi aiškiai suformuotą kelkraštį, kuris nuo Žygimantų gatvės namo nr. 2 nutolęs per 12 m. Pietiniu pakraščiu jis, kaip vėliau paaiškėjo, nuardytas kasant tranšėją mūriniam nuotekų kolektoriui. Šis kolektorius, nutiestas išilgai Žygimantų gatvės, jau buvo atkastas ir ties XIX a. kolektoriaus skliautu. Grindinio akmenys stebėti ir fiksuotame kultūrinio sluoksnio pjūvyje betarpiškai virš mūro G-1. Galima manyti, kad grindinys išgrįstas greit po to, kai buvo nugriautas mūras G-1.

Akmenų grindinio fragmentas atkastas dabartinėje Žygimantų gatvėje

Žinoma, kad 1845 m. Neries pakrante buvo pradėtas tiesti bulvaras. Apie 26 m pločio bulvaras sujungė Žaliąjį tiltą su Antakalnio priemiesčiu. Galimas dalykas, kad atkastas grindinys ir yra šio bulvaro važiuojamoji dalis. Kaip rodo vėlesnio laikotarpio ikonografinė medžiaga ir planai, pietinėje bulvaro pusėje, ties gatvės pastatais, buvusi jo važiuojamoji dalis, o išilgai Neries krantinės, šiaurine jo puse buvo pasodinti medžiai (žr. istorinės medžiagos apžvalgą).

Reikia manyti, kad kelias ar gatvelė palei Neries pakrantę buvo ir ankstesniais šimtmečiais. Istorikė Kristina Makovska supažindino su Varšuvos archyvuose surastu XVII a. pab. ar XVIII a. šios miesto dalies planu. Jame, Radvilų valdos šiauriniu pakraščiu, Neries pakrante, jau pažymėta gatvė - “Tylna ulica”. Šis planas, kaip ir kiti su šia Radvilų valda susiję dokumentai viešai dar neskelbti. Istorikė Kristina Makovska maloniai leido šį planą atspausdinti ataskaitos tekste. Matyt, šios, brėžinyje žymėtos, gatvės grindinys buvo aptiktas ir Žygimantų gatvės sklypo nr. 13 žvalgomųjų archeologinių tyrimų metu. Jos danga – tai tankiai supluktas žvyro ir smulkių griuvenėlių sluoksnis. Senosios gatvės ar kelio reikėtų ieškoti kiek arčiau Neries pakrantės, atkastų mūrų G-1 ir G-2, kurie skirtini Radvilų valdai, šiaurinėje pusėje.

Istorikės Kristinos Makovskos pateiktas XVII a. pab./XVIII a. pradžios valdų ties Neries upe planas

Radinių apžvalga...

Archeologas Gediminas Gendrėnas